Albinas Petras Purys

Albinas Petras Purys
Doc. Albinas Petras Purys
Gimė	1932 m. kovo 1 d. (93 metai) Ukmergė
Veikla	architektas-dailininkas
Partija	1963 m. SSKP
Alma mater	1956 m. LSSR dailės institutas

Albinas Petras Purys (g. 1932 m. kovo 1 d. Ukmergėje) – Lietuvos architektas-dailininkas, pedagogas.

Biografija

1956 m. baigė LSSR dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) Architektūros fakultetą.

1956–1958 m. dirbo projektuotoju architektūros restauracinėse dirbtuvėse. 1958–1961 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato vyriausiasis inžinierius, direktorius, architektas. 1961–1968 m. LSSR dailės instituto dizaino katedros dėstytojas. 1971–1974 m. Vilniaus miesto vyriausiasis dailininkas, miesto vyriausiojo architekto pavaduotojas. 1993–2008 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, 1994 m. docentas.

Nuo 1958 m. Lietuvos architektų, nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungų narys, dalyvauja jų veikloje bei parodose. 1975–1982 m. LSSR dailininkų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Sūnus – Stasys Purys (taip pat žinomas kaip Stasys Bonifacijus Ieva).

Profesionali veikla

A. P. Purys yra suprojektavęs vasarnamių, individualių gyvenamųjų namų, apipavidalino masinių šventinių renginių. 1968–1969 m. sukūrė Odesos jūrų laivininkystės keleivinės linijos Sočis-Marselis kruizinio laivo visuomeninių patalpų rekonstrukciją. 1975 m. LSSR respublikinės dainų šventės liaudies ansamblių programos ir 1976 m. sąjunginio liaudies ansamblių festivalio Vilniuje vyriausias dailininkas ir renginių dizaino autorius. Garbės raštais įvertintos Baltijos kraštų medžioklės trofėjų parodų 1978 ir 1989 m. ekspozicijos Vilniuje.

Kelių dešimčių parodų Maskvoje ekspozicijų vyriausias dailininkas. Tarp reikšmingesnių: Baltijos respublikų dailės parodos Lietuvos skyrius (1959 m.), plačiai nuskambėjusi savo sėkme Lietuvos vitražo ekspozicija (1961 m.), skulptorių J. Mikėno ir J. D. Šadro personalinių parodų ekspozicijos (1962 m.), Lietuvos pavasario ir rudens gėlių ekspozicija (1964 m.), sąjunginės taikomosios dailės ekspozicija (1968 m.), sąjunginės monumentaliosios dailės ekspozicija (1969 m.). 1980 m. buvo Maskvos olimpinių žaidynių kultūrinės programos komiteto narys ir parodos „Sportas – taikos pasiuntinys“ ekspozicijos autorius. Paroda įvertinta „Garbės ženklo“ ordinu.

Projektavo ir vykdė parodų ekspozicijas užsienyje: tarptautinės knygos meno parodos sąjunginio skyriaus ekspozicija (1965 m.), Lietuvos skyriaus ekspozicija tarptautinėje Leipcigo mugėje (1966 m.), parodos „Lietuva 70“ ekspozicija Erfurte (VDR valstybinė premija, 1970 m.), taikomosios dailės ir dailiųjų amatų parodos sąjunginio skyriaus ekspozicija Erfurte (1978 m.), sąjunginio skyriaus ekspozicijos Tarptautinėse knygų mugėse Frankfurte prie Maino (1984, 1985 ir 1986 m.), Prancūzijoje gyvenančio tapytojo O. Vukolovo personalinės parodos ekspozicija Berlyne (1987 m.).

Apipavidalino personalinių dailininkų parodų Vilniuje: skulptoriaus Juozo Mikėno (1962 m.), keramiko Liudviko Strolio (1967 m.), skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus (1976 m.), skulptoriaus Vytauto Šerio (1981 m.), tapytojos Kazės Zimblytės (1988 m.), skulptoriaus Rimanto Dauginčio (1992 m.).

Sėkmingai dirbo turistinio, sportinio ir kultūrinių renginių plakato srityse. Reikšmingesni plakatai: parodai „Buitis 72“ (1972 m.), „Kovas – teisinių žinių populiarinimo mėnuo“ (1972 m.), „Vilniaus moksleivių dainų šventė“ (1973 m.), „Lietuviškos estradinės dainos konkursas Vilniaus bokštai“ (1974 m.), „Lietuvos pučiamųjų orkestras Trimitas“ (1974 m.), folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“ (1976 m.), „Jojimas“ (1981 m.), „Sportinės aviacijos aukštojo pilotažo varžybos“ (1983 m.), „Trakai – istorijos muziejus“ (1986 m.), parodai „Ekologija“ (1990 m.), „Džiaukis žmogeli, kad šviečia saulelė“ (skulptoriaus R. Dauginčio parodai, 1992 m.), „Gyvenimas ir kūryba“ (architekto V. Landsbergio 100-mečiui, 1993 m.). Nuo 1970 m. kasmet sukuria po plakatą žirgų lenktynėms ant Sartų ežero ledo ir Kuršių marių buriavimo regatoms. Turistiniai plakatai „Visite Vilnius“, „Trakai“, „Kaunas“ buvo spausdinti ir platinti užsienyje 14 kalbų.

Šaltiniai

1. Ramunė Reimerienė. Albinas Petras Purys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 472