Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šis straipsnis apie valstybę Balkanuose Apie istorinę valstybę Kaukaze skaitykite straipsnyje Kaukazo Albanija Albanijos
Albanijos Respublika
- Šis straipsnis apie valstybę Balkanuose. Apie istorinę valstybę Kaukaze skaitykite straipsnyje Kaukazo Albanija.
| Albanijos Respublika alb. Republika e Shqipërise | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Himnas vėliavai“ | |||||
Albanija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | albanų | ||||
| Sostinė | Tirana | ||||
| Didžiausias miestas | Tirana | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras | Bajramas Begajas Edi Rama | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 28 748 km2 (140) 4,7 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis | 2 845 955 (139) 98 žm./km2 (63) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2020 16,753 mlrd. $ (117) 5 847$ (95) | ||||
| Valiuta | Albanijos lekas (ALL) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Osmanų imperijos 1912 m. lapkričio 28 d. | ||||
| Interneto kodas | .al | ||||
| Telefono kodas | +355 | ||||
| Kirčiavimas | Albãnija | ||||
Albanija (alb. Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika (alb. Republika e Shqipërisë – ‘erelių žemė’) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Juodkalnija, šiaurės rytuose – su Kosovu, rytuose – su Šiaurės Makedonija, pietryčiuose ir pietuose – su Graikija. Vakaruose šalies krantus skalauja Adrijos jūra, pietvakariuose – Jonijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tirana. Kiti didieji miestai: Duresis, Vliorė ir Škoderis.
Istorija
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Osmanų imperija Albaniją valdė 1385–1912 m. XIX a. II pusėje kilęs albanų tautinis atgimimas siekė Albanijos nepriklausomybės. Ji buvo paskelbta 1912 m. lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Šalyje jis įvedė griežčiausią stalininį totalitarinį režimą ir galiausiai nutraukė santykius su visomis komunistinėmis valstybėmis;
Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka.
Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmųjų, pripažinusių Kosovo nepriklausomybės 2008 m. vasario 17 d. deklaraciją
2009 m. balandį tapo NATO nare.
Politinė sistema
1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį režimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą.
Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai. Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai.
Administracinis suskirstymas
Albanija suskirstyta į 12 apskričių:
Geografija
Albanija yra kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio. Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais, jais teka svarbiausios Albanijos upės, priklausančios Adrijos ir Jonijos jūrų baseinams. Upės prasideda kalnuose, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik , ištekanti iš Škoderio ežero.
Pasienyje telkšo dideli tektoninės kilmės ežerai: Škoderis, Prespa ir Ohridas. Pajūryje – lagūninės kilmės ir .
Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos.
Klimatas
Klimatas subtropikų Viduržemio jūros tipo: žiemos šiltos ir drėgnos, vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrenta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami bora, pučiantys nuo kalnų. Dažnos perkūnijos. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Škoderis +4 ir +25 (1 850), Tirana +7 ir +24 (1 350), Korčė +12 ir +26 (750).
Gamta
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė, dažni visžaliai krūmai makija, citrusiniai, figos, alyvmedžiai. Kalnų šlaituose auga ąžuolai, guobos, bukai, , beržai, aukščiau – juodosios pušys. 1400–1900 m virš jūros lygio plyti subalpinės pievos.
Gyvūnija skurdi, aptinkami kalnų ereliai, vilkai, šernai, šakalai, elniai. Gausu vandens paukščių.
Miestai
Didžiausi Albanijos miestai (tūkst. gyv. 2001 m.):
- Tirana (299,3)
- Elbasanas (Elbasan; 101,3)
- Duresas (Durrës; 98,4)
- Škoderis (Shkodër; 84,3)
- Vliorė (Vlorë; 81,0)
- Korčė (Korçë; 69,3)
- Fieras (Fier; 51,7)
- Beratas (Berat; 48,7)
- Liušnė (Lushnjë; 38,5)
Ekonomika
Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų Vidurio ir Rytų Europoje, šalis yra laikoma viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėl piramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti.
Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija.
Gyventojai
Demografija
2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9 % sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo. Tūkstančiui gyventojų tenka 15,11 gimimų ir 5,22 mirčių. Kūdikių mirtingumo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje, skirtingais duomenimis jis yra 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių – beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje.
Pagrindinės etninės grupės:
- albanai – 90 %,
- graikai – 8 %,
- vlach čigonai, serbai, , bulgarai – 2 %
Religija
Nors daugelis gyventojų sieja save su kokia nors religija, šalis pasižymi itin dideliu ateistų ir agnostikų procentu. Nėra oficialios, tikslios statistikos, kuri pateiktų Albanijoje religijos pasiskirstymą tarp žmonių. Bet remiantis (CIA World Factbook), Albanijoje pagal religijas pasiskirsto šitaip:
- 70 proc. musulmonų – absoliučiai vyrauja sunitų pakraipa
- 20 proc. stačiatikių
- 10 proc. Romos Katalikų.
Pagal Pew tyrinėjimų centro (Pew Research Center) duomenis nuo 2009 metų, teigia esant 49,9 proc. musulmonų. O pasak Pasaulio krikščioniškos enciklopedijos (World Christian Encyclopedia) taip pat 2009 metais, pateikia dar mažesnį musulmonų kiekį Albanijoje – 38,8 proc., taip pat teigia esą 16,1 proc. sudaro stačiatikiai, 16,8 proc. Romos katalikai ir 16,6 proc. saves nepriskiriančių jokioms religijoms. Pasak Jungtinių Valstijų valstybės departamento, aktyviai dalyvaujančių religinėse apeigose yra 25-40 procentų Albanijos gyventojų. Gėlupo organizacijos (The Gallup Organization) 2010 metų ataskaita parodo, kad religija yra svarbi 39 procentams albanų, todėl Albanija priskiriama prie mažiausiai religingų valstybių pasaulyje ir užima 13 vietą tarp visų valstybių (palyginimui Estija pirma, Švedija antra, o Lietuva – 26). Pasak 2011 metų surašymo – 70 procentų albanų nedeklaravo jokios religijos.
Kultūra
Kita informacija
Išnašos
- „Naujasis Albanijos prezidentas ragina siekti politinės vienybės“. 15min.lt.
- „Popullsia e Shqipërisë“ (PDF) (albanų). (INSTAT). 26 March 2020. p. 1. Suarchyvuotas originalas (PDF) 30 July 2020. Nuoroda tikrinta 21 September 2020.
- „World Economic Outlook Database, October 2019“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 21 September 2020.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Johann Georg Von Hann. Albanische Studien. Wien, 1853.
- Constantine A. C., and Charles, D. Albania Past and Present. Columbia University, p. 10. April, 1919.
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- UNESCO. Informacija apie Albanija. (pranc. klb.
- Albania (cia.gov) Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- Informacija turistams (vok. klb)
Žemėlapiai:
- Albanijos fizinis žemėlapis
- Albanijos administracinis – politinis žemėlapis
- Albanijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Albanija per google žemėlapį
Laikas ir orai:
- Albanijos laikas
- Albanijos orai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albanijos Respublika, Kas yra Albanijos Respublika? Ką reiškia Albanijos Respublika?
Sis straipsnis apie valstybe Balkanuose Apie istorine valstybe Kaukaze skaitykite straipsnyje Kaukazo Albanija Albanijos Respublika alb Republika e ShqiperiseVeliava HerbasHimnas Himnas veliavai Albanija zemelapyjeValstybine kalba albanuSostine TiranaDidziausias miestas TiranaValstybes vadovai Prezidentas Premjeras Bajramas Begajas Edi RamaPlotas Is viso vandens 28 748 km2 140 4 7 Gyventoju 2020 Tankis 2 845 955 139 98 zm km2 63 BVP Is viso Vienam gyventojui 2020 16 753 mlrd 117 5 847 95 Valiuta Albanijos lekas ALL Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Osmanu imperijos 1912 m lapkricio 28 d Interneto kodas alTelefono kodas 355Kirciavimas Albanija Albanija alb Shqiperia oficialiai Albanijos Respublika alb Republika e Shqiperise ereliu zeme valstybe Pietryciu Europoje Balkanu pusiasalyje Siaures vakaruose ribojasi su Juodkalnija siaures rytuose su Kosovu rytuose su Siaures Makedonija pietryciuose ir pietuose su Graikija Vakaruose salies krantus skalauja Adrijos jura pietvakariuose Jonijos jura Salies sostine ir didziausias miestas Tirana Kiti didieji miestai Duresis Vliore ir Skoderis IstorijaPagrindinis straipsnis Albanijos istorija Garsiajame Ptolemejaus zemelapyje kuriame minima Iliru gentis Albanoi yra pazymetas ir miestas Albanopolis Siokiu tokiu duomenu apie Albanijos kilme duoda jos vardo susidarymo aiskinimas Alb elemento kilme salies pavadinime yra siejama su ilyru alb kalva kalvu pieva is kurio kildinamas ir pavadinimas Alpes Ir pagal albanu istoriku versija dabartiniu albanu proteviai buvo ilyrai kurie į vakaru Balkanus atsikrauste apie 2 tukstantmetį pr m e Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugisku valstybiu Graikai į sia teritorija atvyko VII a pr m e ir paverte ja savo kolonija taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais Patys ilyrai savarankiska valstybe įkure IV a pr m e taciau graikai uzvalde pietine salies dalį teritoriniai gincai tarp Albanijos ir Graikijos tesiasi ir iki siu dienu Veliau 228 m pr m e besiplecianti Romos valstybe uzgrobe Ilyrija pasiuntusi ten 200 karo laivu Taciau lingvistiniai duomenys priestarauja tokiai traktuotei Ilyrai greiciausiai buve kentumines kalbos atstovais o albanai yra satemines kalbos atstovai Vis delto genetiniai tyrimai nedviprasmiskai parodo kad albanai yra Balkanu autochtonai Viena is labiau pagrįstu versiju yra albanu kilimas is daku senosios Dakijos dab Rumunija gyventoju kurie į siuolaikine Albanija atsikele po romenu Dakijos nukariavimo Tai patvirtina albanu prokalbes substratas rumunu kalboje bei daku ir albanu asmenvardziu paraleles Taciau si etnogenezes versija albanu netenkina politiniais sumetimais del pretenziju į Kosova nes sie reikalavimai grindziami neįrodytu ilyru ir albanu giminiskumu Nuo 167 m pr m e romenai įsigalejo visame Balkanu pusiasalyje veliau dabartine Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdzia Osmanu imperija Albanija valde 1385 1912 m XIX a II puseje kiles albanu tautinis atgimimas sieke Albanijos nepriklausomybes Ji buvo paskelbta 1912 m lapkricio 28 d Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyre Italijos ir kiek veliau Vokietijos okupacijas Po karo Komunistu partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais budais issaugoti salies vientisuma Salyje jis įvede griezciausia stalininį totalitarinį rezima ir galiausiai nutrauke santykius su visomis komunistinemis valstybemis Po pirmuju demokratiniu rinkimu 1992 m pradetos ekonomines ir demokratines reformos jas tiesa nekaip sekesi įgyvendinti Tuo paciu metu del investiciju kompaniju apgaudinejimu prasidejo bankrotai ginkluoti maistai Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautiniu organizaciju deka Albanija apibudinama kaip besivystanti demokratija valstybe vis dar kamuoja korupcija organizuotas nusikalstamumas didelis nedarbo lygis Albanija buvo tarp pirmuju pripazinusiu Kosovo nepriklausomybes 2008 m vasario 17 d deklaracija 2009 m balandį tapo NATO nare Politine sistemaPagrindinis straipsnis 1992 metais įvyke visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį rezima salyje taciau faktiskai tai buvo padaryta 1998 m priemus nauja konstitucija kuri pakeite 1991 m balandį priimta laikinajį pagrindinį salies įstatyma Albanija parlamentine respublika Įstatymu leidziamoji valdzia priklauso vienu rumu parlamentui Kuvendi sudarytam is 140 tautos atstovu Simta is ju salies pilieciai renka pagal daugumos atstovavimo principa kitus 40 pagal partiju sarasus proporcinis atstovavimas Parlamento nariai renkami ketveriu metu kadencijai Prezidentas renkamas parlamento penkeriu metu kadencijai Teismine valdzia Konstitucinis ir Auksciausiasis teismai Administracinis suskirstymasAlbanijos apskritys ir savivaldybes 2020 m Pagrindinis straipsnis Albanijos administracinis suskirstymas Albanija suskirstyta į 12 apskriciu Beracio apskritis Diberio apskritis Duresio apskritis Elbasanio apskritis Fierio apskritis Girokasterio apskritis Korces apskritis Kukesio apskritis Lezes apskritis Skoderio apskritis Tiranos apskritis Vliores apskritisGeografijaPagrindinis straipsnis Albanijos geografija Albanija yra kalnuotas krastas 29 salies pavirsiaus pakile per 1000 m virs juros lygio 30 yra zemiau 300 m virs juros lygio Vidutinis salies aukstis 714 m virs juros lygio Trys pagrindines pavirsiaus formos kalnai siaureje rytuose ir pietryciuose kalnagubriai ir aukstumos viduryje kalvota ir sleniuota lyguma pajuryje Is pietryciu į siaures vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pazemejimais jais teka svarbiausios Albanijos upes priklausancios Adrijos ir Jonijos juru baseinams Upes prasideda kalnuose sraunios ziema patvinsta Dideli hidroenergetiniai istekliai vanduo naudojamas laukams drekinti Laivybai tinka tik istekanti is Skoderio ezero Pasienyje telkso dideli tektonines kilmes ezerai Skoderis Prespa ir Ohridas Pajuryje lagunines kilmes ir Miskai uzima 29 krumai 17 dirbamoji zeme 21 pievos ir ganyklos 16 ezerai ir upes 4 5 salies teritorijos Klimatas Klimatas subtropiku Vidurzemio juros tipo ziemos siltos ir dregnos vasaros karstos ir sausos Vidutine metine oro temperatura nuo 14 C siaureje iki 18 C pietuose Gausu krituliu nuo 650 mm pietryciuose iki 2600 mm pajuryje Vidutiniskai vasara iskrenta 10 metu krituliu normos Ziema dazni stiprus ir sausi vejai vadinami bora puciantys nuo kalnu Daznos perkunijos Kalnuose klimatas vietomis alpiniu pievu oro temperaturos zemesnes sniegas issilaiko kelis menesius Vidutine sausio ir liepos oro temperatura C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Skoderis 4 ir 25 1 850 Tirana 7 ir 24 1 350 Korce 12 ir 26 750 Gamta Dirvozemiu ir augalijos pasiskirstyme ryskus vertikalusis zoniskumas Augalija zemynine dazni viszaliai krumai makija citrusiniai figos alyvmedziai Kalnu slaituose auga azuolai guobos bukai berzai auksciau juodosios pusys 1400 1900 m virs juros lygio plyti subalpines pievos Gyvunija skurdi aptinkami kalnu ereliai vilkai sernai sakalai elniai Gausu vandens pauksciu Miestai Didziausi Albanijos miestai tukst gyv 2001 m Tirana 299 3 Elbasanas Elbasan 101 3 Duresas Durres 98 4 Skoderis Shkoder 84 3 Vliore Vlore 81 0 Korce Korce 69 3 Fieras Fier 51 7 Beratas Berat 48 7 Liusne Lushnje 38 5 EkonomikaPagrindinis straipsnis Demokratines ir ekonomines reformas rinkos ekonomines pletojima Albanija pradejo viena paskutiniuju Vidurio ir Rytu Europoje salis yra laikoma viena neturtingiausiu Europos valstybiu 1992 m po demokratiniu rinkimu pradetos ekonomines reformos privatizacija teisines bazes kurimas Rezultatai pranoko lukescius augo BVP stabilizavosi lekas bet 1995 m daugiausiai del piramidiniu schemu investuotoju apgaudinejimu reformos pradejo strigti Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo siekiama pritraukti investiciju nors mokesciu nuosavybes įstatymu bankininkystes reformos vystosi letai pletrai itin trukdo daug kur įsigalejusi korupcija GyventojaiDemografija Pagrindinis straipsnis Albanijos demografija 2006 m surasymo duomenimis Albanijoje buvo 3 581 milijono gyventoju Ketvirtadalis is ju jaunesni nei 15 metu 9 sudaro vyresni nei 64 metu gyventojai Tai jauna salis Albanija viena is nedaugelio Europos valstybiu kurios gimstamumo rodikliai didesni uz mirtingumo Tukstanciui gyventoju tenka 15 11 gimimu ir 5 22 mirciu Kudikiu mirtingumo rodiklis yra vienas didziausiu Europoje skirtingais duomenimis jis yra 20 22 mirciu tukstanciui kudikiu beveik desimt kartu didesnis nei Singapure ir beveik tiek pat kartu mazesnis nei Angoloje Pagrindines etnines grupes albanai 90 graikai 8 vlach cigonai serbai bulgarai 2 Religija Nors daugelis gyventoju sieja save su kokia nors religija salis pasizymi itin dideliu ateistu ir agnostiku procentu Nera oficialios tikslios statistikos kuri pateiktu Albanijoje religijos pasiskirstyma tarp zmoniu Bet remiantis CIA World Factbook Albanijoje pagal religijas pasiskirsto sitaip 70 proc musulmonu absoliuciai vyrauja sunitu pakraipa 20 proc staciatikiu 10 proc Romos Kataliku Pagal Pew tyrinejimu centro Pew Research Center duomenis nuo 2009 metu teigia esant 49 9 proc musulmonu O pasak Pasaulio krikscioniskos enciklopedijos World Christian Encyclopedia taip pat 2009 metais pateikia dar mazesnį musulmonu kiekį Albanijoje 38 8 proc taip pat teigia esa 16 1 proc sudaro staciatikiai 16 8 proc Romos katalikai ir 16 6 proc saves nepriskirianciu jokioms religijoms Pasak Jungtiniu Valstiju valstybes departamento aktyviai dalyvaujanciu religinese apeigose yra 25 40 procentu Albanijos gyventoju Gelupo organizacijos The Gallup Organization 2010 metu ataskaita parodo kad religija yra svarbi 39 procentams albanu todel Albanija priskiriama prie maziausiai religingu valstybiu pasaulyje ir uzima 13 vieta tarp visu valstybiu palyginimui Estija pirma Svedija antra o Lietuva 26 Pasak 2011 metu surasymo 70 procentu albanu nedeklaravo jokios religijos KulturaPagrindinis straipsnis Kita informacijaAlbanijos transportas Turizmas AlbanijojeIsnasos Naujasis Albanijos prezidentas ragina siekti politines vienybes 15min lt Popullsia e Shqiperise PDF albanu INSTAT 26 March 2020 p 1 Suarchyvuotas originalas PDF 30 July 2020 Nuoroda tikrinta 21 September 2020 World Economic Outlook Database October 2019 International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 21 September 2020 Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Johann Georg Von Hann Albanische Studien Wien 1853 Constantine A C and Charles D Albania Past and Present Columbia University p 10 April 1919 NuorodosVikiteka Albanija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Albanija Bendros nuorodos UNESCO Informacija apie Albanija pranc klb Albania cia gov Archyvuota kopija 2018 12 24 is Wayback Machine projekto anglu k Informacija turistams vok klb Zemelapiai Albanijos fizinis zemelapis Albanijos administracinis politinis zemelapis Albanijos pagrindiniu keliu zemelapis Albanija per google zemelapį Laikas ir orai Albanijos laikas Albanijos orai