Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albanų kalba Gjuha shqipeKalbamaAlbanijoje Kosove Juodkalnijoje Makedonijoje Graikijoje Turkijoje Italijoje ir kitose ša
Albanų kalba
| Albanų kalba Gjuha shqipe | |
| Kalbama | Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Turkijoje, Italijoje ir kitose šalyse |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 6,2 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Indoeuropiečių Albanų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Albanija Kosovas Šiaurės Makedonija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | sq |
| ISO 639-2 | sqi/alb |
| ISO 639-3 | sqi –
|
| Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Albanų kalba | |
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kurią vartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Albanų kalba turi keletą dialektų. Kartais priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms. Manoma, kad albanų kalboje yra tik apie 600 neskolintų žodžių; visi likusieji pasiskolinti iš lotynų, romanų, slavų, graikų ir turkų kalbų.
Rašto sistemos
Albanų kalba pradėta fiksuoti bent nuo XIV a., tačiau pirmieji šia kalba rašyti tekstai išlikę iš XV a. Pirmoji albaniška spausdinta knyga buvo 1555 m. „Maldynas“ (alb. Meshari), išleistas Italijoje. Visa ankstyvoji albanų raštija buvo rašoma lotynų raštu, ir būtent jis vartotas visoje senovinėje albanų literatūroje, kurtoje XVI–XVIII a. Kadangi albanų kalba nebuvo slaviška, jai nebuvo pritaikyta kirilica. Todėl albanai, išpažinę Bizantiškojo stiliaus ortodoksinę krikščionybę (daugiausia pietų Albanijos ), buvo linkę naudoti graikiškus rašmenis. Pirmieji tokio albanų kalbos fiksavimo pavyzdžiai aptinkami iš XVI a. Galiausiai, nuo XVI a. tarp albanų plintant islamui, kai kurie jų pradėjo fiksuoti savo kalbą arabų rašto variantu, vadinamuoju .
Taigi XVIII a. albanai tai pačiai kalbai naudojo tris skirtingus raidynus, priklausomai nuo jų religijos. Šis susiskaldymas labai trukdė susidaryti vieningai tapatybei, taip pat stabdė albanų literatūros raidą. Užuot pasirinkę vieną iš trijų rašto sistemų, nuo XVIII a. albanai bandė atsisakyti visų jų (kurias jie laikė svetimomis) ir susikurti grynai albanišką raštą. Todėl tarp XVIII vid. ir XIX a. vidurio buvo sukurtos bent 5 unikalios rašto sistemos (Elbasano, Todhrio, Berato, Velaros, Večilhardžio alfabetai), kurių nė viena neprigijo.
XIX a. pabaigoje albanų nacionalinio judėjimo laikais galiausiai ryžtasi pasirinkti vieną iš trijų tradicinių rašto sistemų. Nors nemažai musulmonų nacionalistų tam priešinosi (jų teigimu, arabų rašto atsisakymas prilygo Islamo religijos atsisakymui), albanų intelektualai apsistojo ties lotynų rašto adaptacija. Tai buvo padaryta 1906 m. Monastiro kongrese, kai buvo pasiūlytas lotyniškas raidynas. Su nedideliais pakeitimais jis naudojamas iki šiol.
Išnašos
- Hjelmslev L. (1995). Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. p. 74. ISBN 9986-403-16-2.
- Viena iš oficialių kalbų.
Nuorodos
- Albanų – vokiečių – albanų kalbų žodynas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albanų kalba, Kas yra Albanų kalba? Ką reiškia Albanų kalba?
Albanu kalba Gjuha shqipeKalbamaAlbanijoje Kosove Juodkalnijoje Makedonijoje Graikijoje Turkijoje Italijoje ir kitose salyseKalbanciuju skaicius6 2 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciuį simtuka nepatenkaKilmeIndoeuropieciu AlbanuOficialus statusasOficiali kalba Albanija Kosovas Siaures MakedonijaKalbos kodaiISO 639 1sqISO 639 2sqi albISO 639 3sqi aae aat aln als Geografinis paplitimasVikipedija Albanu kalba Albanu kalba gjuha shqipe indoeuropieciu kalbu seimos kalba kuria vartoja apie 6 2 milijono albanu visame pasaulyje daugiausia Albanijoje Kosove Juodkalnijoje Makedonijoje Graikijoje bei kitose Balkanu dalyse rytineje Italijos pakranteje ir Sicilijoje taip pat yra nemazu diasporu Skandinavijoje Vokietijoje Didziojoje Britanijoje Egipte Australijoje Turkijoje ir JAV Albanu kalba turi keleta dialektu Kartais priskiriama hipotetinems paleobalkanu kalboms Manoma kad albanu kalboje yra tik apie 600 neskolintu zodziu visi likusieji pasiskolinti is lotynu romanu slavu graiku ir turku kalbu Rasto sistemosPagrindinis straipsnis Albanu kalbos abecele Albanu kalba pradeta fiksuoti bent nuo XIV a taciau pirmieji sia kalba rasyti tekstai islike is XV a Pirmoji albaniska spausdinta knyga buvo 1555 m Maldynas alb Meshari isleistas Italijoje Visa ankstyvoji albanu rastija buvo rasoma lotynu rastu ir butent jis vartotas visoje senovineje albanu literaturoje kurtoje XVI XVIII a Kadangi albanu kalba nebuvo slaviska jai nebuvo pritaikyta kirilica Todel albanai ispazine Bizantiskojo stiliaus ortodoksine krikscionybe daugiausia pietu Albanijos buvo linke naudoti graikiskus rasmenis Pirmieji tokio albanu kalbos fiksavimo pavyzdziai aptinkami is XVI a Galiausiai nuo XVI a tarp albanu plintant islamui kai kurie ju pradejo fiksuoti savo kalba arabu rasto variantu vadinamuoju Taigi XVIII a albanai tai paciai kalbai naudojo tris skirtingus raidynus priklausomai nuo ju religijos Sis susiskaldymas labai trukde susidaryti vieningai tapatybei taip pat stabde albanu literaturos raida Uzuot pasirinke viena is triju rasto sistemu nuo XVIII a albanai bande atsisakyti visu ju kurias jie laike svetimomis ir susikurti grynai albaniska rasta Todel tarp XVIII vid ir XIX a vidurio buvo sukurtos bent 5 unikalios rasto sistemos Elbasano Todhrio Berato Velaros Vecilhardzio alfabetai kuriu ne viena neprigijo XIX a pabaigoje albanu nacionalinio judejimo laikais galiausiai ryztasi pasirinkti viena is triju tradiciniu rasto sistemu Nors nemazai musulmonu nacionalistu tam priesinosi ju teigimu arabu rasto atsisakymas prilygo Islamo religijos atsisakymui albanu intelektualai apsistojo ties lotynu rasto adaptacija Tai buvo padaryta 1906 m Monastiro kongrese kai buvo pasiulytas lotyniskas raidynas Su nedideliais pakeitimais jis naudojamas iki siol IsnasosHjelmslev L 1995 Kalba Įvadas Vilnius Baltos lankos p 74 ISBN 9986 403 16 2 Viena is oficialiu kalbu NuorodosVikiteka Albanu kalba vaizdine ir garsine medziaga Duomenys apie kodu sqi zymima kalba svetaineje ethnologue com Albanu vokieciu albanu kalbu zodynas