Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Akvedukas lot aqua vanduo duco vedu dirbtinis kanalas vandeniui tiekti Dažnai jo reikšmė susiaurinama tik iki akveduko d
Akviadukas
Akvedukas (lot. aqua – „vanduo“ + duco „vedu“) – dirbtinis kanalas vandeniui tiekti. Dažnai jo reikšmė susiaurinama tik iki akveduko dalies, nutiestos virš slėnio, upės vagos. Ši akveduko dalis primena tiltą, tačiau juo ne važiuoja transportas, bet teka vanduo.
Akvedukai, nutiesti virš slėnių, atrodo labai įspūdingai, tačiau tai tėra tik palyginti nedidelė viso gigantiško įrenginio dalis, nes didžiuma akveduko paslėpta po žeme ir gali driektis dešimtis kilometrų, pavyzdžiui, akveduko Aqua Augusta ilgis siekė apie 120 km.
Akvedukus statė jau Asirijoje, kurioje buvo nutiestas 80 km ilgio akvedukas, tiekęs vandenį sostinei Ninevei. Vienas iš jo fragmentų (300 metrų ilgio) buvo iškeltas virš žemės iki 10 metrų aukščio.
Šiuolaikinio Pakistano teritorijoje akvedukai buvo tiesiami jau prieš 4000 metų. Akvedukus tiesė senovės graikai, kinai, actekai (Tenočtitlanui (dab. Meksikas) vanduo buvo tiekiamas akveduku).
Romėnų akvedukai
Išmaniausi akvedukų statytojai buvo romėnai, tiesę akvedukus visoje Romos imperijos teritorijoje – Germanijoje, Galijoje, Ispanijoje, Afrikoje, dabartinėje Jordanijoje. Bet daugiausiai vandens reikėjo didžiausiam valstybės miestui – Romai, todėl Romos akvedukų suminis ilgis siekė apie 350 km. Visi jie tiekė apie 1 000 000 m³ šviežio vandens per parą (po Romos imperijos žlugimo šis kiekis buvo pasiektas ir viršytas tik XIX amžiuje).
Ilgiausias Romos imperijoje buvo Hadriano akvedukas (141 km), kuriuo buvo tiekiamas vanduo Kartaginos miestui dabartiniame Tunise.
Po Romos imperijos žlugimo akvedukų statybos technologija buvo pamiršta, ir vanduo Europos miestuose buvo semiamas iš upių ir šulinių arba tiekiamas atvirais kanalais. Akvedukų statyba atnaujinta tik XIX amžiuje, kai dėl miestų augimo ir pramonės plėtros labai išaugo vandens poreikis.
Akvedukų statybos principai
Akvedukų statybos technologiją ir priežiūros metodiką diktavo keletas sumetimų.
Didelę reikšmę turėjo tinkamų šaltinių vieta, kadangi vanduo nebuvo keliamas jokiais mechanizmais, taigi iki miesto turėjo atitekėti pats, veikiamas vien sunkio jėgos. Todėl netiko žemose vietose, slėniuose esantys šaltiniai, upeliai ir pan. Pagal romėnišką akvedukų tiesimo technologiją, optimalus vandens kanalo nuolydis buvo 0,5 % (pusės pėdos nuolydis šimto pėdų atstume).
Miestams reikėjo švaraus, tinkamo gerti vandens. Todėl romėnai, ieškodami tinkamų šaltinių, ištirdavo, ar vanduo skaidrus, be pašalinių priemaišų ir kvapų (pavyzdžiui, sieros). Taip pat, parenkant vietą akveduko pradžiai, būdavo įsitikinama, kad vietiniai gyventojai, nuolatos vartojantys šaltinio vandenį, yra sveiki, gero sudėjimo, neblyškios odos.
Vandens poreikis buvo didelis, o vandeningi šaltiniai toli gražu ne visada trykšdavo arti miestų. Tai nulėmė stebinantį kai kurių akvedukų ilgį, pavyzdžiui, Hadriano akveduko ilgis siekė 141 km, Aqua Augusta – 120 km.
Vanduo turėjo išlikti švarus (pageidautina ir šaltas) iki pat miesto. Todėl akvedukas turėjo būti uždaras, kad į jį nepatektų šiukšlės, pašaliniai daiktai, o sienos – atsparios ilgalaikiam vandens poveikiui (tarkime, netiko mediena). Taip pat vanduo neturėjo suplėkti, todėl tam tikrais atstumai buvo daromos šachtos.
Akvedukai tais neramiais laikais turėjo būti kiek įmanoma saugūs, nes karinio konflikto metu vandens tiekimas greitai galėjo tapti silpnąja gynybos grandimi. Netgi nebūtina ardyti akveduko – pakaktų į jį primesti gaišenų, ir mieste greitai prasidėtų epidemija.
Akvedukus reikėjo valyti, tvarkyti pažeistas vietas, vadinasi, jų konstrukcijoje reikėjo numatyti ir šiuos poreikius: tam tikrais tarpais kasti vertikalias , tunelio aukštį ir plotį parinkti tokį, kad vidutinio ūgio žmogus pajėgtų pralįsti tunelio anga ir joje dirbti.
Šiauresniuose regionuose statytiems akvedukas buvo keliama papildomų techninių reikalavimų, kadangi per didesnius vanduo galėjo užšalti, o akveduko konstrukcijas išjudinti įšalas. Todėl, pavyzdžiui, Eifelio akvedukas yra beveik ištisai požeminis.
Ir, žinoma, akvedukas turėjo būti ilgalaikis statinys, todėl statybos patikimumui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Reikia turėti omenyje, kad daug akvedukų buvo statoma seismiškai aktyviose vietovėse.
Vienas iš sudėtingiausių techninių reikalavimų akvedukams buvo tinkamas nuolydis, kad vanduo netekėtų per greitai ar neužsistovėtų. Akvedukuose nebuvo jokių vandens kėlimo įrenginių (kaip ), reikėjo vengti sifonų (žemyn išlinkusio „pilvo“), kuriuose kaupėsi nuosėdos, o didelis slėgis galėjo išardyti sienas.
Greta vandens tiekimo akvedukai buvo naudojami ir kitokioms reikmėms, pavyzdžiui, Barbegal akveduko (dab. Provansas), aprūpinusio vandeniu Arlio miestą, atšaka tekėjęs vanduo patekdavo į rezervuarą, iš kurio krito dviem 20 m aukščio kriokliais ir suko aštuonis vandens malūno ratus. Čia per valandą būdavo sumalama apie 300 kg miltų.
Romėnų akvedukų statybos rekonstrukcija remiasi daugiausiai dviem žinių šaltiniais: šiuolaikine archeologine rekonstrukcija ir garsiausio Antikos architektūros autoriteto – Vitruvijaus (Marcus Vitruvius Pollio) – raštais, būtent aštuntąja fundamentalaus veikalo De architectura knyga De aqua („Apie vandenį“).
Tuneliai
Tunelių dėka buvo gerokai sutrumpinamas vandens kelias. Neretai akveduko kelią pastodavo didelė kalva ar kalnas, ir vietoje ilgo kanalo, lenkiančio tokią kliūtį, būdavo pasirenkamas technologiškai sudėtingesnis, bet ekonomiškesnis sprendimas kasti tunelį.
Ilgiausias žinomas akveduko tunelis – 825 m – iškastas tiesiant Giero akveduką Lione (Prancūzija). Esama žinių, kad tiesiant Anio Novus, kuriuo buvo tiekiamas vanduo Romai, iškastas net 2250 m tunelis.
Šuliniai, šachtos
Šios vertikalios angos buvo skirtos akveduko priežiūrai, be to, pro jas patenkantis oras neleisdavo vandeniui sudvisti.
Tiltai
Jeigu akvedukas savo kelyje sutikdavo gilų slėnį, buvo statomi tiltai. Aukščiausias iš jų – beveik 50 metrų aukščio – buvo nutiestas skersai Gardo upės. Tai garsusis Gardo tiltas Prancūzijoje, Nimo akveduko dalis.
Sifonai
Jeigu slėnis, kurį kerta akvedukas, per gilus tilto statybai, buvo statomi sifonai. Ties slėnio riba vanduo sutekėdavo į rezervuarą, o iš jo švino vamzdžiais srūdavo žemyn į slėnį, kirsdavo slėnio apačią ir vėl kildavo į slėnio viršų, į surinkimo baseiną, kuris buvo įrengiamas truputį žemiau negu anapus slėnio esantis tiekimo rezervuaras. Iš surinkimo baseino vanduo toliau tekėdavo įprastine akveduko vaga.
Sienos ir arkados
Vanduo į miesto teritoriją turėjo būti tiekiamas pakankamai aukštai, kad galėtų toliau tekėti vandentiekiu į visas miesto vietas. Jeigu šis aukštis neviršydavo dviejų metrų, būdavo statoma siena, kurios viršumi tekėdavo vanduo. Jeigu reikėdavo vandenį pakelti į didesnį aukštį, buvo statomos arkados.
Kirtęs miesto sieną (paprastai kiek galima aukštesnėje vietoje), vanduo iš pradžių tekėdavo į paskirstymo rezervuarą (castellum), iš kurio švino arba vamzdžiais tekėdavo į miesto kanalus, viešąsias pirtis ir privačius namus.
Lietuvoje
Vienintelis Lietuvoje yra Grigiškių akvedukas, pastatytas 1930 m., 800 m ilgio. Šiuo metu naudojamas ne pagal paskirtį.
Šaltiniai
- Lietuvos technikos paveldas
Literatūra
- R. Harris. Pompėja. Jotema, 2004.
Nuorodos
- Tinklalapis apie akvedukus Archyvuota kopija 2005-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- Romos imperijos vandens tiekimo sistema
- Romos akvedukai šiandien Archyvuota kopija 2005-07-07 iš Wayback Machine projekto.
- Romos akvedukai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akviadukas, Kas yra Akviadukas? Ką reiškia Akviadukas?
Akvedukas lot aqua vanduo duco vedu dirbtinis kanalas vandeniui tiekti Daznai jo reiksme susiaurinama tik iki akveduko dalies nutiestos virs slenio upes vagos Si akveduko dalis primena tilta taciau juo ne vaziuoja transportas bet teka vanduo Segovijos akvedukas Ispanija Akvedukai nutiesti virs sleniu atrodo labai įspudingai taciau tai tera tik palyginti nedidele viso gigantisko įrenginio dalis nes didziuma akveduko paslepta po zeme ir gali driektis desimtis kilometru pavyzdziui akveduko Aqua Augusta ilgis sieke apie 120 km Akvedukus state jau Asirijoje kurioje buvo nutiestas 80 km ilgio akvedukas tiekes vandenį sostinei Ninevei Vienas is jo fragmentu 300 metru ilgio buvo iskeltas virs zemes iki 10 metru aukscio Siuolaikinio Pakistano teritorijoje akvedukai buvo tiesiami jau pries 4000 metu Akvedukus tiese senoves graikai kinai actekai Tenoctitlanui dab Meksikas vanduo buvo tiekiamas akveduku Romenu akvedukaiIsmaniausi akveduku statytojai buvo romenai tiese akvedukus visoje Romos imperijos teritorijoje Germanijoje Galijoje Ispanijoje Afrikoje dabartineje Jordanijoje Bet daugiausiai vandens reikejo didziausiam valstybes miestui Romai todel Romos akveduku suminis ilgis sieke apie 350 km Visi jie tieke apie 1 000 000 m sviezio vandens per para po Romos imperijos zlugimo sis kiekis buvo pasiektas ir virsytas tik XIX amziuje Ilgiausias Romos imperijoje buvo Hadriano akvedukas 141 km kuriuo buvo tiekiamas vanduo Kartaginos miestui dabartiniame Tunise Po Romos imperijos zlugimo akveduku statybos technologija buvo pamirsta ir vanduo Europos miestuose buvo semiamas is upiu ir suliniu arba tiekiamas atvirais kanalais Akveduku statyba atnaujinta tik XIX amziuje kai del miestu augimo ir pramones pletros labai isaugo vandens poreikis Akveduku statybos principaiAkveduku statybos technologija ir prieziuros metodika diktavo keletas sumetimu Didele reiksme turejo tinkamu saltiniu vieta kadangi vanduo nebuvo keliamas jokiais mechanizmais taigi iki miesto turejo atiteketi pats veikiamas vien sunkio jegos Todel netiko zemose vietose sleniuose esantys saltiniai upeliai ir pan Pagal romeniska akveduku tiesimo technologija optimalus vandens kanalo nuolydis buvo 0 5 puses pedos nuolydis simto pedu atstume Miestams reikejo svaraus tinkamo gerti vandens Todel romenai ieskodami tinkamu saltiniu istirdavo ar vanduo skaidrus be pasaliniu priemaisu ir kvapu pavyzdziui sieros Taip pat parenkant vieta akveduko pradziai budavo įsitikinama kad vietiniai gyventojai nuolatos vartojantys saltinio vandenį yra sveiki gero sudejimo neblyskios odos Eifelio akvedukas Pietu Vokietija Gerai matyti storas kalkiu nuosedu sluoksnis Vandens poreikis buvo didelis o vandeningi saltiniai toli grazu ne visada tryksdavo arti miestu Tai nuleme stebinantį kai kuriu akveduku ilgį pavyzdziui Hadriano akveduko ilgis sieke 141 km Aqua Augusta 120 km Vanduo turejo islikti svarus pageidautina ir saltas iki pat miesto Todel akvedukas turejo buti uzdaras kad į jį nepatektu siuksles pasaliniai daiktai o sienos atsparios ilgalaikiam vandens poveikiui tarkime netiko mediena Taip pat vanduo neturejo suplekti todel tam tikrais atstumai buvo daromos sachtos Akvedukai tais neramiais laikais turejo buti kiek įmanoma saugus nes karinio konflikto metu vandens tiekimas greitai galejo tapti silpnaja gynybos grandimi Netgi nebutina ardyti akveduko pakaktu į jį primesti gaisenu ir mieste greitai prasidetu epidemija Akvedukus reikejo valyti tvarkyti pazeistas vietas vadinasi ju konstrukcijoje reikejo numatyti ir siuos poreikius tam tikrais tarpais kasti vertikalias tunelio aukstį ir plotį parinkti tokį kad vidutinio ugio zmogus pajegtu pralįsti tunelio anga ir joje dirbti Siauresniuose regionuose statytiems akvedukas buvo keliama papildomu techniniu reikalavimu kadangi per didesnius vanduo galejo uzsalti o akveduko konstrukcijas isjudinti įsalas Todel pavyzdziui Eifelio akvedukas yra beveik istisai pozeminis Ir zinoma akvedukas turejo buti ilgalaikis statinys todel statybos patikimumui buvo skiriamas ypatingas demesys Reikia tureti omenyje kad daug akveduku buvo statoma seismiskai aktyviose vietovese Vienas is sudetingiausiu techniniu reikalavimu akvedukams buvo tinkamas nuolydis kad vanduo neteketu per greitai ar neuzsistovetu Akvedukuose nebuvo jokiu vandens kelimo įrenginiu kaip reikejo vengti sifonu zemyn islinkusio pilvo kuriuose kaupesi nuosedos o didelis slegis galejo isardyti sienas Greta vandens tiekimo akvedukai buvo naudojami ir kitokioms reikmems pavyzdziui Barbegal akveduko dab Provansas aprupinusio vandeniu Arlio miesta atsaka tekejes vanduo patekdavo į rezervuara is kurio krito dviem 20 m aukscio kriokliais ir suko astuonis vandens maluno ratus Cia per valanda budavo sumalama apie 300 kg miltu Romenu akveduku statybos rekonstrukcija remiasi daugiausiai dviem ziniu saltiniais siuolaikine archeologine rekonstrukcija ir garsiausio Antikos architekturos autoriteto Vitruvijaus Marcus Vitruvius Pollio rastais butent astuntaja fundamentalaus veikalo De architectura knyga De aqua Apie vandenį TuneliaiTuneliu deka buvo gerokai sutrumpinamas vandens kelias Neretai akveduko kelia pastodavo didele kalva ar kalnas ir vietoje ilgo kanalo lenkiancio tokia kliutį budavo pasirenkamas technologiskai sudetingesnis bet ekonomiskesnis sprendimas kasti tunelį Ilgiausias zinomas akveduko tunelis 825 m iskastas tiesiant Giero akveduka Lione Prancuzija Esama ziniu kad tiesiant Anio Novus kuriuo buvo tiekiamas vanduo Romai iskastas net 2250 m tunelis Suliniai sachtosSios vertikalios angos buvo skirtos akveduko prieziurai be to pro jas patenkantis oras neleisdavo vandeniui sudvisti TiltaiGardo tiltas Prancuzijos pietuose Jeigu akvedukas savo kelyje sutikdavo gilu slenį buvo statomi tiltai Auksciausias is ju beveik 50 metru aukscio buvo nutiestas skersai Gardo upes Tai garsusis Gardo tiltas Prancuzijoje Nimo akveduko dalis SifonaiJeigu slenis kurį kerta akvedukas per gilus tilto statybai buvo statomi sifonai Ties slenio riba vanduo sutekedavo į rezervuara o is jo svino vamzdziais srudavo zemyn į slenį kirsdavo slenio apacia ir vel kildavo į slenio virsu į surinkimo baseina kuris buvo įrengiamas truputį zemiau negu anapus slenio esantis tiekimo rezervuaras Is surinkimo baseino vanduo toliau tekedavo įprastine akveduko vaga Sienos ir arkadosAkveduko arkados Vanduo į miesto teritorija turejo buti tiekiamas pakankamai aukstai kad galetu toliau teketi vandentiekiu į visas miesto vietas Jeigu sis aukstis nevirsydavo dvieju metru budavo statoma siena kurios virsumi tekedavo vanduo Jeigu reikedavo vandenį pakelti į didesnį aukstį buvo statomos arkados Kirtes miesto siena paprastai kiek galima aukstesneje vietoje vanduo is pradziu tekedavo į paskirstymo rezervuara castellum is kurio svino arba vamzdziais tekedavo į miesto kanalus viesasias pirtis ir privacius namus LietuvojeVienintelis Lietuvoje yra Grigiskiu akvedukas pastatytas 1930 m 800 m ilgio Siuo metu naudojamas ne pagal paskirtį SaltiniaiLietuvos technikos paveldasLiteraturaR Harris Pompeja Jotema 2004 NuorodosTinklalapis apie akvedukus Archyvuota kopija 2005 07 28 is Wayback Machine projekto Romos imperijos vandens tiekimo sistema Romos akvedukai siandien Archyvuota kopija 2005 07 07 is Wayback Machine projekto Romos akvedukai