Akademinis laipsnis

Europoje kilęs vad. Bolonijos procesas prasidėjo, siekiant palengvinti laisvosios darbo jėgos judėjimą Bendrojoje rinkoje nuo 2001 m., suvienodinant akademinius laipsnius. Unifikuojant pripažįstami šie laipsniai - bakalauras (B.A.), magistras (Master) ir daktaras (Lietuvoje - mokslo laipsnis).

Lietuvoje perimant akademines tradicijas, dominuoja Bolonijos proceso dėka visoje Europoje ėmę vyrauti akademiniai laipsniai.

Lietuvoje aukštasis mokslas organizuojamas trimis pakopomis: pirmos pakopos (bakalauro), antros pakopos (magistrantūros) ir trečios pakopos (doktorantūros) studijomis. Baigus pirmos pakopos universitetines studijas paprastai suteikiamas atitinkamos srities bakalauro akademinis laipsnis (pvz., socialinių mokslų bakalauro, inžinerijos bakalauro, verslo vadybos bakalauro), baigus antros pakopos studijas – magistro akademinis laipsnis (pvz., ekonomikos magistro, edukologijos magistro, informatikos magistro), o sėkmingai apgynus disertaciją trečiojoje pakopoje – daktaro laipsnis socialinių, humanitarinių, technologijos ir kitose mokslų srityse.

Ekonomikos, verslo ir vadybos srityje ši sistema taikoma, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete, kuriame pirmos pakopos programos suteikia socialinių mokslų arba verslo vadybos bakalauro laipsnį, antros pakopos – ekonomikos, finansų, rinkodaros ar verslo ir vadybos magistro laipsnį, o trečios pakopos studijose galima įgyti socialinių mokslų daktaro laipsnį^[1].

1. https://evf.vdu.lt/stojantiems/