Airijos vyriausybė

Airijos vyriausybė Rialtas na hÉireann Government of Ireland
Įkurta	1937 m. gruodžio 29 d. (1937-12-29)
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas	Vyriausybė
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė	Merrion Street Dublinas, Airija
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas
Pavaduotojas	{{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų	14 ministrų 4 viceministrai 1 ministras pirmininkas
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas	{{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	gov.ie
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Airijos vyriausybė (air. Rialtas na hÉireann, angl. Government of Ireland) – Airijos vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja ministras pirmininkas (air. Taoiseach). Vyriausybę sudaro ministrai, kurie paprastai vadovauja atitinkamoms ministerijoms ir yra parlamento – Irachto – nariai.

Ministras pirmininkas skiriamas Atstovų rūmų siūlymu ir formaliai paskiriamas . Prezidentas taip pat tvirtina kitus ministrus, kuriems turi pritarti Atstovų rūmai. Vienas ministras skiriamas (air. Tánaiste). Kadangi vyriausybė priklauso nuo parlamento palaikymo, jai būtina dauguma Atstovų rūmuose.

Dabartinė, 35–oji Airijos vyriausybė darbą pradėjo 2025 m. sausio 23 d. Jai vadovauja lyderis , o jo pavaduotojas – vadovas . Vyriausybę sudaro Fianna Fáil, Fine Gael ir nepriklausomi politikai; ji suformuota po 2024 m. gruodį vykusių visuotinių rinkimų.

Vyriausybė

Airijos vyriausybės sudėtį reglamentuoja 28 straipsnis bei Ministrų ir sekretorių įstatymai (1924–2020 m.). Pagal Konstituciją, kabinetą turi sudaryti nuo 7 iki 15 narių, visi jie turi būti parlamento (Irachto) nariai.

Nuo 1966 m. visos vyriausybės sudaromos iš 15 narių – ministro pirmininko ir 14 ministrų. Nors dėl atsistatydinimų ar koalicijos pokyčių šis skaičius gali laikinai kisti, įprastai laikomasi maksimalios sudėties.

Ne daugiau kaip du ministrai gali būti nariai, tačiau dažniausiai visi paskiriami iš Atstovų rūmų. Nuo 1937 m., kai įsigaliojo dabartinė Airijos konstitucija ir buvo įkurta šiuolaikinė vyriausybė, tik du ministrai buvo paskirti iš Senato – Šonas Moilanas (žemės ūkio ministras 1957 m.) ir Džeimsas Dudžas (užsienio reikalų ministras 1981–1982 m.). Tarpukariu, dar iki Konstitucijos priėmimo, kai Airijos laisvosios valstybės vykdomąją valdžią vykdė Vykdomoji taryba, ministro pareigas ėjo Senato narys Džozefas Konolis.

Kiekvienas vyriausybės ministras vadovauja konkrečiai ministerijai. Papildomai skiriami viceministrai (anksčiau – parlamentiniai sekretoriai), kurie nėra kabineto nariai, tačiau padeda pagrindiniams ministrams. Taip pat gali būti paskiriamas ministras be portfelio, kuris nevadovauja ministerijai – pavyzdžiui, 1939–1945 m. buvo atsakingas už gynybos koordinavimą. Ministrų pareigos ir ministerijų struktūra gali keistis po rinkimų ar . Kai kurie ministrų postai – darbo, pašto, ir viešųjų paslaugų – laikui bėgant buvo panaikinti arba integruoti į kitas ministerijas.

Kabinete dalyvaujantys ne vyriausybės nariai

Asmenys, nepriklausantys oficialiai vyriausybei, neturi balsavimo teisės ministrų kabinete, tačiau gali visapusiškai dalyvauti jo veikloje ir paprastai gauna tuos pačius dokumentus kaip ir ministrai. Vis dėlto balsavimai kabinete reti – sprendimai dažniausiai priimami bendru sutarimu arba vadovaujantis ministro pirmininko pozicija.

Vyriausybei pataria generalinis prokuroras, kuris, nors ir nėra kabineto narys, dalyvauja jo posėdžiuose kaip vyriausiasis teisinis patarėjas.

Kabinete taip pat gali dalyvauti vyriausybės parlamentinis įgaliotinis (angl. Chief Whip) ir kai kurie valstybės viceministrai, dar vadinami jaunesniaisiais ministrais. Nors jie nėra kabineto nariai, iki trijų reguliariai posėdžiaujančių viceministrų gali būti skiriamas papildomas atlyginimas. Tokie pareigūnai neoficialiai vadinami „super viceministrais“. 35–ojoje Airijos vyriausybėje viceministro statusą turi Merė Batler, Hildegarda Nouton, Noelis Grilišas ir Šonas Kanis.

Dublino teisės profesorius Oranas Doilis yra pareiškęs, kad toks jų dalyvavimas gali prieštarauti Konstitucijoje numatytam kabineto konfidencialumo principui. 2025 m. sausį opozicijos parlamento nariai Pa Deilis ir Polas Merfis kėlė klausimą dėl šios praktikos teisėtumo.

Kadencijos trukmė

Po kiekvienų visuotinių rinkimų naują vyriausybę sudaro ministras pirmininkas, paskirtas gavus Atstovų rūmų pritarimą. Ministrui pirmininkui atsistatydinus, laikoma, kad atsistatydino visa vyriausybė. Todėl nauja vyriausybė formuojama ir tuo atveju, kai toje pačioje parlamento kadencijoje pasikeičia tik ministras pirmininkas. Konstitucija leidžia ne ilgesnę kaip septynerių metų Atstovų rūmų kadenciją, tačiau įstatymai ją riboja iki penkerių metų. Ministras pirmininkas bet kada gali patarti prezidentui Atstovų rūmus, o tai reiškia pirmalaikius rinkimus.

Ministras pirmininkas turi išlaikyti Atstovų rūmų pasitikėjimą. Praradęs daugumos palaikymą dėl nepasitikėjimo ar atmesto biudžeto, jis privalo atsistatydinti, nebent siekia Atstovų rūmų paleidimo. Sprendimą dėl paleidimo priima prezidentas savo nuožiūra, tačiau iki šiol visi tokie prašymai buvo patenkinti.

Ministras pirmininkas taip pat gali siūlyti atleisti atskirus ministrus. Atsistatydinus ministrui pirmininkui, visa vyriausybė atsistatydina kaip kolegialus organas, tačiau pagal Konstituciją visi jos nariai eina pareigas tol, kol paskiriami įpėdiniai. Paleidus Atstovų rūmus, ministrai, netekę parlamentinės narystės, vis tiek lieka savo pareigose iki naujos vyriausybės paskyrimo.

Laikinoji vyriausybė

Kai atsistatydina ministras pirmininkas ir visa vyriausybė, tačiau prezidentas nepaskiria naujo premjero (pavyzdžiui, dėl to, kad Atstovų rūmai nesusitaria dėl kandidato), kadenciją baigianti vyriausybė laikinai toliau vykdo pareigas, kol bus suformuota nauja. Tokia situacija dažnai susiklosto po visuotinių rinkimų, kai jokia partija ar koalicija nesurenka daugumos ir nesugeba greitai sudaryti vyriausybės. Laikinoji vyriausybė taip pat gali veikti, kai premjeras praranda parlamento pasitikėjimą, bet nauji rinkimai nepaskelbiami.

Tokios laikinosios vyriausybės Airijoje veikė šiais atvejais:

Atsistatydinimo data	Ministras pirmininkas	Nauja vyriausybė	Naujas premjeras	Naujoji koalicija
1989 m. birželio 26 d.		1989 m. liepos 12 d.	Charles Haughey	Fianna Fáil–Pažangieji demokratai
1992 m. gruodžio 14 d.		1993 m. sausio 12 d.	Albert Reynolds	Fianna Fáil–Darbininkų partija
1994 m. lapkričio 18 d.	Albert Reynolds	1994 m. gruodžio 15 d.		Fine Gael–Darbininkų partija–Demokratinė kairė
2016 m. kovo 10 d.	Enda Kenny	2016 m. gegužės 6 d.	Enda Kenny	Fine Gael–Nepriklausomi politikai
2020 m. vasario 20 d.		2020 m. birželio 27 d.		Fianna Fáil–Fine Gael–Žaliųjų partija

Valdžia ir galios

Airijoje vyriausybė yra tiek teisiškai (de jure), tiek faktiškai (de facto) pagrindinė vykdomoji valdžia. Skirtingai nei kai kuriose kitose parlamentinėse sistemose, kur nominalus vykdomosios valdžios vadovas yra valstybės vadovas, Airijos konstitucija aiškiai numato, kad vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o ne prezidentui.

Vyriausybės galia ribojama keliais konstituciniais principais. Pavyzdžiui, valstybė negali ar jame dalyvauti be Atstovų rūmų sutikimo, išskyrus atvejus, kai reikia atsakyti į tiesioginę invaziją – tuomet vyriausybė gali imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais valstybei apginti.

Ministrai kolektyviai atsako už visus vyriausybės veiksmus. Kiekvienas ministras taip pat atsako už savo kuruojamos ministerijos veiklą. Nors ministerijos neturi atskiro teisinio statuso, jų sprendimai dažnai įgyvendinami ministro vardu – net jei ministras nėra tiesiogiai su jais susipažinęs. Tokia praktika prieštarauja kai kurioms anglosaksų teisės normoms, kurios draudžia perduoti įstatymais suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui.

Jei vyriausybė ar jos narys nevykdo konstitucinių pareigų, teismas gali išduoti įpareigojantį įsakymą (). Už atsisakymą vykdyti tokį įsakymą gali būti taikoma atsakomybė, įskaitant baudas ar net laisvės atėmimą.

Istorija

Iki nepriklausomybės vykdomoji valdžia buvo Atstovų rūmų ministerija, veikusi 1919–1922 m. Po 1922 m. sausį patvirtintos buvo įkurta Laikinoji vyriausybė, kurios sudėtis daugeliu atžvilgių atitiko buvusią ministeriją, tačiau nebuvo visiškai tapatinama su ja. 1922 m. gruodžio 6 d., įsteigus , abi šios institucijos buvo pakeistos Vykdomąja taryba.

Įsigaliojus 1937 m. Konstitucijai, aštuntoji Laisvosios valstybės vykdomoji taryba tapo pirmąja Airijos vyriausybe dabartine forma. Teisinį vyriausybės struktūros pagrindą sudaro 1924 m. Ministrų ir sekretorių aktas, vėliau kelis kartus keistas ir papildytas, bendrai vadinamas 1924–2020 m. aktais.

Nuo 1989 m. visos Airijos vyriausybės buvo , sudarytos iš dviejų ar daugiau partijų. Pirmoji tokia vyriausybė susiformavo 1948 m. Paprastai premjeru tampa didžiausios koalicijos partijos lyderis. Išimtis sudarė (1948–1951 ir 1954–1957 m.), kuris būdamas narys, partijai nevadovavo, bei (2022–2024 m.) ir (2024–2025 m.), Fine Gael lyderiai, vadovavę vyriausybėms, kuriose didžiausia partija buvo Fianna Fáil.

Valstybės tarnyba

Airijos valstybės tarnyba apima visą šalies viešąjį administravimą. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį joje dirbo 408 891 darbuotojas. Pagal Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano įgyvendinimo ir reformų ministerijos apibrėžimą, valstybės tarnybą sudaro septyni sektoriai: civilinė tarnyba, , švietimo, sveikatos, teisingumo sektoriai, savivaldybės ir nekomercinės valstybės agentūros (pvz., Bord Bia, IDA Ireland ir Komunalinių paslaugų reguliavimo komisija). Į valstybės tarnybos struktūrą neįtraukiamos komercinės valstybinės įmonės – nacionalinis transliuotojas , energetikos grupė ESB ir pašto tarnyba .

Didžiausias sektorius – sveikatos apsauga, kur dirba daugiau nei 148 tūkst. žmonių, dauguma jų – Sveikatos apsaugos tarnyboje (angl. Health Service Executive). Antras pagal dydį – švietimo sektorius, turintis per 134 tūkst. darbuotojų.

Civilinė tarnyba

Civilinę tarnybą sudaro dvi pagrindinės dalys: Vyriausybės civilinė tarnyba ir Valstybės civilinė tarnyba. Nors šis skirstymas dažnai būna formalus, egzistuoja tam tikri veiklos skirtumai. Civilinės tarnybos pareigūnai privalo išlikti politiškai neutralūs, o kai kurios jų funkcijos vykdomos visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės sprendimų.

Dabartinė Airijos vyriausybė

2025 m. sausio 23 d. Airijos ministru pirmininku paskirtas . Jį pasiūlė Atstovų rūmai, o patvirtino . Ministrų kabinetą sudaro trijų partijų koalicija: , ir nepriklausomi politikai.

Vyriausybės ministrai
Kabinetas		Vardas	Partija
	Ministras pirmininkas
	Užsienio reikalų ir prekybos ministras Gynybos ministras
	Finansų ministras
	Įmonių, prekybos ir užimtumo ministras	Peter Burke
	Sveikatos apsaugos ministrė	Jennifer Carroll Macneill
	Švietimo ministrė	Helen McEntee
	Viešųjų išlaidų, nacionalinio plėtros plano ir reformų ministras	Jack Chambers
	Aplinkos, klimato ir susisiekimo ministras	Darragh O'Brien
	Būsto, vietos valdžios ir paveldo ministras	James Browne
	Žemės ūkio, maisto ir jūrų ministras	Martin Heydon
	Turizmo, kultūros, meno, Geltachto, sporto ir žiniasklaidos ministras	Patrick O'Donovan
	Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo ministras	James Lawless
	Socialinės apsaugos, kaimo ir bendruomenės plėtros ministras	Dara Calleary
	Vaikų, lygybės, negalios, integracijos ir jaunimo reikalų ministrė	Norma Foley
	Teisingumo, vidaus reikalų ir migracijos ministras	Jim O'Callaghan
Viceministrai
	Vyriausybės parlamentinė įgaliotinė (angl. Chief Whip) Sveikatos apsaugos viceministrė	Mary Butler
	Vaikų reikalų viceministrė	Hildegarde Naughton
	Žemės ūkio viceministras	Noel Grealish		Nepriklausomas
	Susisiekimo viceministras	Seán Canney

Šaltiniai

1. „Departments“. Airijos vyriausybė. 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
2. Martin, Micheál (2025-01-23). „Speech by Taoiseach Micheál Martin on announcement of Members of Government“. Airijos vyriausybė (gov.ie) (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
3. „Ministers and Secretaries Act“. irishstatutebook.ie. 1924.
4. „Constitution of Ireland“ (PDF). 2018 m. gruodžio mėn. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
5. O'Toole, John; Dooney, Sean (2009-07-24). Irish Government Today. Gill & Macmillan Ltd. p. 9. ISBN 9780717145522.
6. „Ministers and Secretaries (Amendment) (No. 2) Act 1977 (Section 4 – Amendment of Interpretation Act 1937)“. Attorney General of Ireland. 1977. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
7. „Ministers and Secretaries (Amendment) Act 1939 (Section 4 – Minister without portfolio)“. Attorney General of Ireland. 1939. Nuoroda tikrinta 2025-04-05.
8. „The Appointments“. The Irish Times. 2011-03-11.
9. „Ministerial, Parliamentary and Judicial Offices and Oireachtas Members (Miscellaneous Provisions) Act 2001, Section 40: Amendment of the 1998 Act – insertion of section 3A (allowances payable to certain Ministers of State)“. Irish Statute Book. 2001-07-16. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
10. „Ministers and Secretaries and Ministerial, Parliamentary, Judicial and Court Offices (Amendment) Act 2020, Section 2: Amendment of section 3A of Oireachtas (Allowances to Members) and Ministerial, Parliamentary, Judicial and Court Offices (Amendment) Act 1998“. Irish Statute Book. 2020-08-02. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
11. Doyle, Oran (2018). The Constitution of Ireland: A contextual analysis. Hart Publishing. pp. 53–54. ISBN 9781509903436.
12. O'Donnell, Orla (2025-01-29). „Sinn Féin TD given High Court permission to take care over Cabinet attendance“. RTÉ News.
13. Carolan, Mary (2025-02-05). „TD Paul Murphy seeks court injunction restraining super-junior ministers from attending Cabinet meetings“. .
14. „Statement by Taoiseach – Dáil Éireann (26th Dáil) – Thursday, 29 June 1989“. Houses of the Oireachtas. 1989-06-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
15. „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of Government – Dáil Éireann (26th Dáil) – Wednesday, 12 July 1989“. Houses of the Oireachtas. 1989-07-12. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
16. „Resignation of Taoiseach – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 15 December 1992“. Houses of the Oireachtas. 1992-12-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
17. „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 12 January 1993“. Houses of the Oireachtas. 1993-01-12. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
18. „Resignation of Taoiseach and Ministerial Changes: Statement – Dáil Éireann (27th Dáil) – Tuesday, 22 November 1994“. Houses of the Oireachtas. 1994-11-22. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
19. „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government – Dáil Éireann (27th Dáil) – Thursday, 15 December 1994“. Houses of the Oireachtas. 1994-12-15. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
20. „Resignation of Taoiseach – Dáil Éireann (32nd Dáil) – Tuesday, 22 March 2016“. Houses of the Oireachtas. 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
21. „Appointment of Taoiseach and Nomination of Members of the Government (Motion) – Dáil Éireann (32nd Dáil) – Friday, 6 May 2016“. Houses of the Oireachtas. 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
22. „Nomination of Taoiseach – Dáil Éireann (33rd Dáil) – Thursday, 20 February 2020“. Houses of the Oireachtas. 2020-02-20. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
23. Hosford, Paul (2020-06-27). „New government to decide on Cabinet positions“. Irish Examiner. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
24. McEnroe, Juno (2020-06-27). „33rd Dáil elects Micheál Martin as new Taoiseach“. Irish Examiner. Suarchyvuotas originalas 2020-06-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
25. „Devanney v. Shields [1997] IEHC 167; [1998] 1 IR 230; [1998] 1 ILRM 81 (31st October, 1997)“. bailii.org. 1997-10-31.
26. „Department of Public Expenditure & Reform – Databank – Public Service Numbers“. Department of Public Expenditure & Reform. Nuoroda tikrinta 2025-04-07.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.