Ain Džaluto mūšis 1260 m rugsėjo 3 d įvykęs mūšis Palestinoje dab Vakarų krante prie Nabluso tarp Egipto mameliukų ir mo
Ain Džaluto mūšis

Ain Džaluto mūšis – 1260 m. rugsėjo 3 d. įvykęs mūšis Palestinoje (dab. Vakarų krante prie Nabluso) tarp Egipto mameliukų ir mongolų užkariautojų, kurį laimėjo Egipto mameliukai. Tai buvo pirmasis kartas, kai mongolai nuo Čingischano pradėtų užkariavimų buvo sustabdyti.
Istorija
1258 m. Chulagu vadovaujama mongolų armija užėmė ir sudegino Bagdadą, 1260 m. mongolai, remiami krikščionių sąjungininkų ir kitų, įsiveržė į Siriją, sausį užėmė Alepą ir kovo 1 d. pergalingai įžygiavo į Damaską. Sekantis mongolų taikinys buvo mameliukų valdomas Egiptas. Jie nusiuntė pasiuntinius sultonui Kutuzui ragindami jį pasiduoti. liepė nužudyti pasiuntinius ir pats asmeniškai vadovavo atsakomajam žygiui, avangardui vadovavo . Tuo metu mirė didysis chanas ir Chulagu su pagrindinėmis pajėgomis išžygiavo į Mongoliją. Artimuosiuose Rytuose jis paliko savo armijos ariergardą, vadovaujamą turkų krikščionių generolo Kitbugos Nojono. Mameliukų pajėgos sumušė mongolų būrį prie Gazos ir susitiko su Kitbugos pajėgomis prie Ain Džaluto arba Galijoto šaltinio Palestinoje, taip pavadinto, nes manyta, kad toje vietoje biblijinis Dovydas nugalėjo filistinietį milžiną Galijotą.
Senovės šaltiniuose sutariama, kad mameliukų pajėgos gerokai viršijo mongolų, tačiau dažniausiai minimi skaičiai: 120 tūkst. egiptiečių prieš 10 tūkst. mongolų, tikriausiai yra gerokai perdėti. Mongolų gretose buvo krikščionių ir kitų rėmėjų, jų pajėgos vertinamos apie 20 tūkst. karių. Egiptiečių pajėgos galėjo būti nežymiai didesnės. Jiems galėjo padėti tai, kad pažinojo vietovę ir parinko sėkmingą taktiką. Mongolai tikriausiai pernelyg pasitikėjo savo nenugalimumu. Kitbuga pirmasis pradėjo puolimą ir jo pajėgos nustūmė mameliukų kairįjį sparną. Tačiau mameliukų armija išliko disciplinuota, jie apėjo mongolų atakuojančias pajėgas ir užpuolė ar iš sparno, ar iš užnugario tikriausiai įviliojus mongolus į iš anksto paruoštus spąstus, kuriuos naudodavo patys mongolai. Pasakojama, kad sultonas mūšio metu nusimetė šalmą ir paragino karius kovoti vardan islamo. Pasekoje mongolų armija buvo sutriuškinta, Kitbuga sugautas ir nukirsdintas. Išgirdęs žinias apie savo ariergardo pralaimėjimą įtūžęs Chulagu žadėjo nubausti Egiptą, tačiau grįžęs iš Mongolijos jis įsivėlė į tarpusavio mongolų kovas su į islamą atsivertusiu Ordos chanu . Sakoma, kad Ain Džaluto mūšyje mongolų užkariavimai buvo sustabdyti, tačiau Chulagu pagrindinės pajėgos taip ir nesurengė atsakomojo žygio.
Šaltiniai
- Alexander Mikaberidze. Conflict and Conquest in the Islamic World, 2011, t. I, p. 158
- Enciklopedija Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ain Džaluto mūšis, Kas yra Ain Džaluto mūšis? Ką reiškia Ain Džaluto mūšis?
Ain Dzaluto musis 1260 m rugsejo 3 d įvykes musis Palestinoje dab Vakaru krante prie Nabluso tarp Egipto mameliuku ir mongolu uzkariautoju kurį laimejo Egipto mameliukai Tai buvo pirmasis kartas kai mongolai nuo Cingischano pradetu uzkariavimu buvo sustabdyti Mameliuku violetine spalva ir mongolu raudona zygiai iki Ain Dzaluto Zaliai pavaizduotos to meto kryziuociu valdosIstorija1258 m Chulagu vadovaujama mongolu armija uzeme ir sudegino Bagdada 1260 m mongolai remiami krikscioniu sajungininku ir kitu įsiverze į Sirija sausį uzeme Alepa ir kovo 1 d pergalingai įzygiavo į Damaska Sekantis mongolu taikinys buvo mameliuku valdomas Egiptas Jie nusiunte pasiuntinius sultonui Kutuzui ragindami jį pasiduoti liepe nuzudyti pasiuntinius ir pats asmeniskai vadovavo atsakomajam zygiui avangardui vadovavo Tuo metu mire didysis chanas ir Chulagu su pagrindinemis pajegomis iszygiavo į Mongolija Artimuosiuose Rytuose jis paliko savo armijos ariergarda vadovaujama turku krikscioniu generolo Kitbugos Nojono Mameliuku pajegos sumuse mongolu burį prie Gazos ir susitiko su Kitbugos pajegomis prie Ain Dzaluto arba Galijoto saltinio Palestinoje taip pavadinto nes manyta kad toje vietoje biblijinis Dovydas nugalejo filistinietį milzina Galijota Senoves saltiniuose sutariama kad mameliuku pajegos gerokai virsijo mongolu taciau dazniausiai minimi skaiciai 120 tukst egiptieciu pries 10 tukst mongolu tikriausiai yra gerokai perdeti Mongolu gretose buvo krikscioniu ir kitu remeju ju pajegos vertinamos apie 20 tukst kariu Egiptieciu pajegos galejo buti nezymiai didesnes Jiems galejo padeti tai kad pazinojo vietove ir parinko sekminga taktika Mongolai tikriausiai pernelyg pasitikejo savo nenugalimumu Kitbuga pirmasis pradejo puolima ir jo pajegos nustume mameliuku kairįjį sparna Taciau mameliuku armija isliko disciplinuota jie apejo mongolu atakuojancias pajegas ir uzpuole ar is sparno ar is uznugario tikriausiai įviliojus mongolus į is anksto paruostus spastus kuriuos naudodavo patys mongolai Pasakojama kad sultonas musio metu nusimete salma ir paragino karius kovoti vardan islamo Pasekoje mongolu armija buvo sutriuskinta Kitbuga sugautas ir nukirsdintas Isgirdes zinias apie savo ariergardo pralaimejima įtuzes Chulagu zadejo nubausti Egipta taciau grįzes is Mongolijos jis įsivele į tarpusavio mongolu kovas su į islama atsivertusiu Ordos chanu Sakoma kad Ain Dzaluto musyje mongolu uzkariavimai buvo sustabdyti taciau Chulagu pagrindines pajegos taip ir nesurenge atsakomojo zygio SaltiniaiAlexander Mikaberidze Conflict and Conquest in the Islamic World 2011 t I p 158 Enciklopedija Britannica