Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Agrochemija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Agrochemija – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo būdus, mineralinę , dirvožemio tręšimą, jo .
Agrochemija – mokslinis žemės ūkio chemizavimo pagrindas. Ji remiasi augalų fiziologija ir biochemija, chemija, fizika, meteorologija, dirvotyra. Agrochemijos tyrimams naudojami chemijos matavimai ir biologijos metodai. Agrochemijos laboratorijose daromos dirvožemio, augalų, trąšų mėginių cheminės analizės. Biologiniais ir laboratoriniais metodais vegetaciniuose nameliuose, , vėliau dideliuose laukuose tiriama augalų mityba. Nustatant, kiek dirvožemyje yra augalams reikalingų medžiagų ir kaip jas augalai pasiima, naudojamasi .
Dabartinės agrochemijos problemos: šakninės augalų mitybos gerinimas, trąšų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų efektyvumo didinimas, naujų trąšų rūšių kūrimas, trąšų poveikis aplinkai.
Agrochemijos klausimus nagrinėja Žemės ūkio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedra, Lietuvos žemdirbystės institutas, kai kurios Vilniaus universiteto katedros, Botanikos institutas. Agrochemija dėstoma Ž. ū. universitete, Vilniaus ped. universitete, Klaipėdos universitete, ž. ū. aukštesniosiose mokyklose.
Lietuvos mokslininkai tyrė durpių naudojimo žemės ūkyje, dirvožemio kalkinimo problemas, , superfosfato, , naudojimo kai kuriuos klausimus, trąšų efektyvumą, parengė Lietuvos dirvožemių kalkinimo žemėlapį, mikroelementų kiekio dirvožemiuose žemėlapius, išleido knygų apie mineralines ir , , mikroelementus, dirvų kalkinimą.
Istorija
XVIII a. pab. – XIX a. pr. agrochemijos klausimus moksliškai nagrinėjo N. L. Voklenas (Vauquelin; Prancūzija), N. T. Sosiūras (Saussure; Šveicarija), M. Lomonosovas (Rusija). Pirmasis mikslinės agrochemijos pagrindus pateikė (1804) prancūzas N. T. Sosiūras, įrodęs anglies dioksodo augalų org. medžiagos susidarymui. Anglų chemikas H. Deivis (Davy) veikale „ Agrikultūrinės chemijos elementai“ 1813) aprašė atskirų elementų svarbą augalų mitybai. Azoto reikšmę augalų mitybai, ankštinių augalų ir simbiozę ištyrė Ž. B. Busengo (Boussingault; Prancūzija, 1834), H. Helrygelis (Hellriegel; Vokietija, 1886), A. Pražmovskis (Prażmowski; Lenkija, (1890), S. Vinogradskis (Rusija, 1893), M. Bejeringas (Beyernick; Nyderlandai, 1901). J. Lybigas (Liebig; Vokietija, 1840) įrodė, kad augalai, be anglies dioksido, asimiliuojamo iš oro, mineralines maisto medžiagas pasiima iš dirvožemio. Jis pasiūlė gaminti . Dž. Losas (Lawes; D. Britanija 1842 m. Anglijoje pastatė pirmąjį pasaulyje superfosfato fabriką. XIX a. II pusėje Vokietijoje, JAV, Rusijoje (E. Engelgartas, K. Gedroicas, P. Kosovičius, D. Mendelejevas, D. Prianišnikovas, K. Timiriazevas) ir kt. šalyse pagausėjo agrochemijos tyrimų ž. ū. bandymų stotyse, aukštosiose mokyklose. 1859 m. vokiečių mokslininkai sudarė augalų auginimo dirbtinėmis sąlygomis maitinamuosius mišinius. XX a. daugelyje šalių sukurta agrochemijos mokslinių tyrimų institutų.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmą agrochemijos knygą 1818 m. išleido Vilniaus universiteto prof. M. Očapovskis („Agrochemijos pagrindai“, lenkų k.). Tręšimo bandymai pradėti Baisogalos bandymų stotyje (įsteigta 1901). Vėliau jie buvo daromi 8 bandymų stotyse (įsteigtos 1922–1938) ir (įsteigta 1939). 1928 m. Ž. ū. akademijoje įsteigta agrochemijos katedra. Jos vedėjas V. Ruokis 1936 m. išleido knygą „Trąšų ir tręšimo mokslas“. 1946–1952 agrochemijos eksperimentus darė Žemės ūkio institutas (Vilniuje), 1952–1956 LŽI|Žemdirbystės ir dirvožemio institutas (Vilniuje, Trakų Vokėje). Pastarąjį perorganizavus į Žemdirbystės institutą, jo centre (Dotnuvoje) ir Vokės filiale įsteigti tręšimo skyriai (1956), be to, Joniškėlio filiale – (1959), Vėžaičių filiale – tręšimo ir kalkinimo sektorius (1967). 1964 m. įsteigtos zoninės agrochemijos laboratorijos Trakų Vokėje, Samališkėje (Klaipėdos rj.) ir Kaune. 1971 m. jos sujungtos į respublikinę laboratoriją (Kaune), kuri 1984 m. perorganizuota į respublikinę ž. ū. chemizavimo projektavimo ir tyrimo stotį, o 1992 m. į .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Agrochemija, Kas yra Agrochemija? Ką reiškia Agrochemija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Agrochemija mokslas tiriantis cheminiu ir biocheminiu procesu vykstanciu dirvozemyje ir augaluose paveikimo budus mineraline dirvozemio tresima jo Agrochemija mokslinis zemes ukio chemizavimo pagrindas Ji remiasi augalu fiziologija ir biochemija chemija fizika meteorologija dirvotyra Agrochemijos tyrimams naudojami chemijos matavimai ir biologijos metodai Agrochemijos laboratorijose daromos dirvozemio augalu trasu meginiu chemines analizes Biologiniais ir laboratoriniais metodais vegetaciniuose nameliuose veliau dideliuose laukuose tiriama augalu mityba Nustatant kiek dirvozemyje yra augalams reikalingu medziagu ir kaip jas augalai pasiima naudojamasi Dabartines agrochemijos problemos saknines augalu mitybos gerinimas trasu ir dirvozemyje esanciu maisto medziagu efektyvumo didinimas nauju trasu rusiu kurimas trasu poveikis aplinkai Agrochemijos klausimus nagrineja Zemes ukio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedra Lietuvos zemdirbystes institutas kai kurios Vilniaus universiteto katedros Botanikos institutas Agrochemija destoma Z u universitete Vilniaus ped universitete Klaipedos universitete z u aukstesniosiose mokyklose Lietuvos mokslininkai tyre durpiu naudojimo zemes ukyje dirvozemio kalkinimo problemas superfosfato naudojimo kai kuriuos klausimus trasu efektyvuma parenge Lietuvos dirvozemiu kalkinimo zemelapį mikroelementu kiekio dirvozemiuose zemelapius isleido knygu apie mineralines ir mikroelementus dirvu kalkinima IstorijaXVIII a pab XIX a pr agrochemijos klausimus moksliskai nagrinejo N L Voklenas Vauquelin Prancuzija N T Sosiuras Saussure Sveicarija M Lomonosovas Rusija Pirmasis mikslines agrochemijos pagrindus pateike 1804 prancuzas N T Sosiuras įrodes anglies dioksodo augalu org medziagos susidarymui Anglu chemikas H Deivis Davy veikale Agrikulturines chemijos elementai 1813 aprase atskiru elementu svarba augalu mitybai Azoto reiksme augalu mitybai ankstiniu augalu ir simbioze istyre Z B Busengo Boussingault Prancuzija 1834 H Helrygelis Hellriegel Vokietija 1886 A Prazmovskis Prazmowski Lenkija 1890 S Vinogradskis Rusija 1893 M Bejeringas Beyernick Nyderlandai 1901 J Lybigas Liebig Vokietija 1840 įrode kad augalai be anglies dioksido asimiliuojamo is oro mineralines maisto medziagas pasiima is dirvozemio Jis pasiule gaminti Dz Losas Lawes D Britanija 1842 m Anglijoje pastate pirmajį pasaulyje superfosfato fabrika XIX a II puseje Vokietijoje JAV Rusijoje E Engelgartas K Gedroicas P Kosovicius D Mendelejevas D Prianisnikovas K Timiriazevas ir kt salyse pagausejo agrochemijos tyrimu z u bandymu stotyse aukstosiose mokyklose 1859 m vokieciu mokslininkai sudare augalu auginimo dirbtinemis salygomis maitinamuosius misinius XX a daugelyje saliu sukurta agrochemijos moksliniu tyrimu institutu Lietuvoje Lietuvoje pirma agrochemijos knyga 1818 m isleido Vilniaus universiteto prof M Ocapovskis Agrochemijos pagrindai lenku k Tresimo bandymai pradeti Baisogalos bandymu stotyje įsteigta 1901 Veliau jie buvo daromi 8 bandymu stotyse įsteigtos 1922 1938 ir įsteigta 1939 1928 m Z u akademijoje įsteigta agrochemijos katedra Jos vedejas V Ruokis 1936 m isleido knyga Trasu ir tresimo mokslas 1946 1952 agrochemijos eksperimentus dare Zemes ukio institutas Vilniuje 1952 1956 LZI Zemdirbystes ir dirvozemio institutas Vilniuje Traku Vokeje Pastarajį perorganizavus į Zemdirbystes instituta jo centre Dotnuvoje ir Vokes filiale įsteigti tresimo skyriai 1956 be to Joniskelio filiale 1959 Vezaiciu filiale tresimo ir kalkinimo sektorius 1967 1964 m įsteigtos zonines agrochemijos laboratorijos Traku Vokeje Samaliskeje Klaipedos rj ir Kaune 1971 m jos sujungtos į respublikine laboratorija Kaune kuri 1984 m perorganizuota į respublikine z u chemizavimo projektavimo ir tyrimo stotį o 1992 m į