Agostinas Karačis it Agostino Carracci 1557 m rugpjūčio 16 d Bolonija 1602 m vasario 23 d Parma italų ankstyvojo baroko
Agostinas Karačis

Agostinas Karačis (it. Agostino Carracci, 1557 m. rugpjūčio 16 d. (?), Bolonija – 1602 m. vasario 23 d., Parma) – italų ankstyvojo baroko tapytojas ir grafikas. Be kita ko, tapė ir erotinio pobūdžio paveikslus.
Biografija
Agostinas Karačis gimė 1557 m. Bolonijoje. Pakrikštytas rugpjūčio 16 d. Jo pusbrolis buvo menininkas Lodovikas Karačis ir jaunesnysis brolis − Anibalė Karačis. Karačių tėvas Antonijus buvo siuvėjas. Iš pradžių Agostinas mokėsi auksakalystės. Paskatintas dėdės pradėjo domėtis tapyba. Agostinas mokėsi pas Prospero Fontana, vėliau, apie 1577 m., − pas Bartolomeo Passarotti ir Domenico Tibaldi. 1581 m. Agostinas galėjo lankytis Romoje, po to lankėsi Venecijoje, kur susipažino su Tintoreto ir Paolo Veronezės kūriniais. Venecijoje jam gimė nesantuokinis sūnus Antonijus, kuris vėliau tapo žinomu savo laikmečio tapytoju. 1583 m. Agostinas lankėsi Milane ir Kremonoje, susipažino su kūryba. 1583–1584 m. Agostinas, kartu su broliu Anibale ir pusbroliu Lodoviku, dekoravo Palazzo Favia Bolonijoje. 1586–1587 m. Agostinas lankėsi Parmoje, kur susipažino su Koredžo kūryba. Viename žinomiausių Agostino paveikslų „Paskutinė Šv. Jeronimo komunija“ yra ženkli Koredžo įtaka.
1588–1589 m. Agostinas Karačis buvo Venecijoje. 1589 m. Agostinas, kartu su Anibale ir Lodoviku, atidarė Bolonijoje dailės mokyklą Accademia degli Incamminati („Pažengusiųjų mokykla“), kurioje dirbo iki 1595 m. Mokykla greitai išgarsėjo Italijoje, Karačiai įgijo didelį dailininkų autoritetą. 1595 m. Anibalė buvo pakviestas į Romą kardinolo Odoardo Farnezės dekoravimui. Agostinas prie brolio prisijungė 1597 m. Manoma, kad didžiąją tapybos dalį rūmuose atliko Anibalė ir Karačių mokiniai, Agostinas daugiausiai ruošė piešinius freskoms. 1600 m. dėl prieštaravimų tarp brolių Agostinas pasitraukė iš darbų Farnezės rūmuose ir išvyko į Parmą, kurioje dirbo hercogui Ranučiui Farnezei. Agostinas Karačis mirė 1602 m. vasario 23 d. Parmoje. Savo gyvenimo metu jis buvo labiau žinomas savo grafika, nei tapyba. Jis buvo laikomas talentingiausiu to meto Italijos grafiku. Agostiną Karačį išgarsino erotinių graviūrų serija Lascivie (apie 1590–1595). Agostinui priskiriamos erotinių sekso pozų grafikos scenos I Modi knygai, tikėtina, yra originalaus senesnio leidimo, kurį sunaikino katalikų bažnyčia, scenų kopijos.
Darbų galerija
- „Paskutinė Šv. Jeronimo komunija“ (Nacionalinė Bolonijos pinakoteka)
- „Madona su Kūdikiu ir šventaisiais“ (Nacionalinė Parmos galerija)
- „Geroji naujiena“ (Luvras, Paryžius)
- „Kristus ir neištikima žmona“ (Breros pinakoteka, Milanas)
- „Amūras nugali Paną“ (1577, graviūra)
- „Šv. Šeima, Šv. Antanas abatas, Šv. Kotryna ir Šv. Jonas Krikštytojas“ (1582, ofortas)
- „Venera, baudžianti Kupidoną“ (1590-95, graviūra)
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- L’Enciclopedia Italiana
- wga.hu
- Katalikų enciklopedija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Agostinas Karačis, Kas yra Agostinas Karačis? Ką reiškia Agostinas Karačis?
Agostinas Karacis it Agostino Carracci 1557 m rugpjucio 16 d Bolonija 1602 m vasario 23 d Parma italu ankstyvojo baroko tapytojas ir grafikas Be kita ko tape ir erotinio pobudzio paveikslus Agostino Karacio autoportretasBiografijaAgostinas Karacis gime 1557 m Bolonijoje Pakrikstytas rugpjucio 16 d Jo pusbrolis buvo menininkas Lodovikas Karacis ir jaunesnysis brolis Anibale Karacis Karaciu tevas Antonijus buvo siuvejas Is pradziu Agostinas mokesi auksakalystes Paskatintas dedes pradejo dometis tapyba Agostinas mokesi pas Prospero Fontana veliau apie 1577 m pas Bartolomeo Passarotti ir Domenico Tibaldi 1581 m Agostinas galejo lankytis Romoje po to lankesi Venecijoje kur susipazino su Tintoreto ir Paolo Veronezes kuriniais Venecijoje jam gime nesantuokinis sunus Antonijus kuris veliau tapo zinomu savo laikmecio tapytoju 1583 m Agostinas lankesi Milane ir Kremonoje susipazino su kuryba 1583 1584 m Agostinas kartu su broliu Anibale ir pusbroliu Lodoviku dekoravo Palazzo Favia Bolonijoje 1586 1587 m Agostinas lankesi Parmoje kur susipazino su Koredzo kuryba Viename zinomiausiu Agostino paveikslu Paskutine Sv Jeronimo komunija yra zenkli Koredzo įtaka 1588 1589 m Agostinas Karacis buvo Venecijoje 1589 m Agostinas kartu su Anibale ir Lodoviku atidare Bolonijoje dailes mokykla Accademia degli Incamminati Pazengusiuju mokykla kurioje dirbo iki 1595 m Mokykla greitai isgarsejo Italijoje Karaciai įgijo didelį dailininku autoriteta 1595 m Anibale buvo pakviestas į Roma kardinolo Odoardo Farnezes dekoravimui Agostinas prie brolio prisijunge 1597 m Manoma kad didziaja tapybos dalį rumuose atliko Anibale ir Karaciu mokiniai Agostinas daugiausiai ruose piesinius freskoms 1600 m del priestaravimu tarp broliu Agostinas pasitrauke is darbu Farnezes rumuose ir isvyko į Parma kurioje dirbo hercogui Ranuciui Farnezei Agostinas Karacis mire 1602 m vasario 23 d Parmoje Savo gyvenimo metu jis buvo labiau zinomas savo grafika nei tapyba Jis buvo laikomas talentingiausiu to meto Italijos grafiku Agostina Karacį isgarsino erotiniu graviuru serija Lascivie apie 1590 1595 Agostinui priskiriamos erotiniu sekso pozu grafikos scenos I Modi knygai tiketina yra originalaus senesnio leidimo kurį sunaikino kataliku baznycia scenu kopijos Darbu galerija Paskutine Sv Jeronimo komunija Nacionaline Bolonijos pinakoteka Madona su Kudikiu ir sventaisiais Nacionaline Parmos galerija Geroji naujiena Luvras Paryzius Kristus ir neistikima zmona Breros pinakoteka Milanas Amuras nugali Pana 1577 graviura Sv Seima Sv Antanas abatas Sv Kotryna ir Sv Jonas Krikstytojas 1582 ofortas Venera baudzianti Kupidona 1590 95 graviura SaltiniaiVikiteka Agostino Carracci vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica L Enciclopedia Italiana wga hu Kataliku enciklopedija