Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Afganistano pilietinis karas pilietinės kovos vykusios Afganistane tarp 1989 m TSRS kariuomenės pasitraukimo ir 2001 m T
Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.)
Afganistano pilietinis karas – pilietinės kovos, vykusios Afganistane tarp 1989 m. TSRS kariuomenės pasitraukimo ir 2001 m. „Talibano“ valdžios nuvertimo.
Įvykiai iki 1989 m
Pilietinės kovos Afganistane prasidėjo 1978 m., kai marksistai ir komunistai, kuriems atstovavo Afganistano liaudies demokratinė partija (ALDP), nuvertė prezidento Muhamedo Daudo vyriausybę. ALDP pradėjo marksistines reformos, kurios susilaukė didelio konservatyviai nusiteikusios visuomenės pasipriešinimo. Taip pat, islamo išpažinėjai priešinosi ateistinės TSRS remiamai vyriausybei. Negalėdama susidoroti su pasipriešinimu ALDP kreipėsi tiesioginės karinės pagalbos į TSRS. Pačioje ALDP vyko kovos, Hafizula Aminas perversmo keliu 1979 m. rugsėjį uzurpavo valdžią iš prezidento Nuro Muhamedo Tarakio. Pastarasis greitu laiku mirė (tikriausiai buvo nužudytas).
1979 m. gruodžio 24 d. TSRS pradėjo karinę invaziją į Afganistaną. Hafizula Aminas buvo nužudytas, vietoj jo patvirtintas Babrakas Karmalis, kuris laikomas buvęs tik marionetinis prezidentas. Vienu metu, manoma, TSRS pajėgos Afganistane pasiekė 120 tūkst. kareivių ir kitų. Afganistaniečių kova su komunistais virto kova su užsienio interventais. Vyriausybinės ir TSRS pajėgos laikėsi miestuose. Sukilėliai, vadinami modžahedais, kovojo slėnių išraižytose kalnuotose vietovėse. Juos rėmė Pakistanas, JAV ir kai kurios Persijos įlankos šalys. Prie jų prisijungdavo savanoriai iš kitų šalių, daugiausiai islamo kovos su ateistine vyriausybe vardan. 1986 m. neefektyvus Babrakas Karmalis pasitraukė ir prezidentu buvo patvirtintas Muhamedas Nadžibula. Tuo metu ilgas karas Afganistane sekino TSRS ekonomiką, politiškai tapo nebepatrauklus. 1988 m. balandžio 14 d. Ženevos susitarimu TSRS įsipareigojo išvesti savo dalinius iš Afganistano. 1989 m. vasario 15 d. paskutiniai TSRS kareiviai paliko Afganistaną.
Karo ir politiniai įvykiai 1989−2001 m
Po sovietų armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudžahedų karas su likusia komunistine vyriausybe. Kovos iki 2001 m. skirstomos į tris fazes:
- 1989−1992 m., kai mudžahedai kovojo su komunistine vyriausybe ir ALDP;
- 1992−1996 m., kai mudžahedų grupės kovojo tarpusavyje;
- 1996−2001 m., kai Afganistano didžiumą kontroliavo „Talibanas“.
Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo, bet nenutraukė pagalbos Nadžibulos vyriausybei tiekimo, įskaitant „Skud“ raketas, šarvuotą techniką, lėktuvus ir artileriją. Buvo tikima, kad ji žlugs greitai, tačiau vyriausybinės pajėgos gerai įsitvirtino keliuose svarbiausiuose miestuose. 1989 m. kovą-gegužį jie laimėjo Džalalabado mūšį atremdami mudžahedų bandymą užimti miestą. Mudžahedų grupuotės buvo susiskaldžiusios dviejuose lygmenyse. Etniniu pagrindu buvo prieštaros tarp puštūnų ir kitų pajėgų, kuriose daugiausiai rinkosi tadžikai, uzbekai, chazarai ir kiti. Skyrėsi požiūris į tai, kokia valstybė Afganistanas turi būti. Buvo pasisakančių už konstitucinę monarchiją, kiti pasisakė už islamo teokratinę valstybę.
Vykstant kovoms ALDP pozicijos vis silpnėjo, daug kareivių dezertyravo. Kai kurie mudžahedų vadai, Achmadas Šachas Masudas ir , pasiekė reikšmingų pergalių. Pastarojo pajėgos užėmė Chostą, o Masudas susitarė, kad ALDP generolas perbėgtų mudžahedų pusėn, kas stipriai prisidėjo prie komunistų valdžios nuvertimo. 1991 m. vasarį JAV nutraukė paramą Afganistano grupuotėms ir gruodį TSRS nutraukė ginklų tiekimą vyriausybei. Tą patį mėnesį Kabule atsidarė JTO būstinė. 1992 m. pradžioje Rusija nutraukė kitą paramą, įskaitant naftą ir dujas. Masudo pajėgos užėmė svarbią Bagramo karinių oro pajėgų bazę, kai Dostumo pajėgos kontroliavo Kabulo oro uostą ir kitus svarbius objektus sostinėje. 1992 m. balandžio 17 d. Muhamedas Nadžibula pasislėpė JTO būstinėje Kabule, komunistinė vyriausybė žlugo.
1992 m. balandžio 24 d. susitarimu tarp mudžahedų buvo patvirtinta laikinoji vyriausybė. Dėl prezidento posto buvo sutarta, kad jį užims rotaciniu principu vis kitas politikas. Prezidentu tapęs po dvejų metų atsisakė užleisti postą. Vienas įtakingiausių mudžahedų vadų nesutiko su nauja vyriausybe, nors buvo ministru pirmininku, ir su savo pajėgomis bandė užimti sostinę, taip prasidėjo kovos tarp mudžahedų. 1994−1996 m. G. Hekmatijaro pajėgos buvo apsupusios sostinę ir nuolat ją bombardavo. Mūšiai vyko ir Kabulo gatvėse. Laikinoji vyriausybė turėjo valdžią tik 10 % šalies teritorijos. G. Hekmatijaro pajėgas rėmė Pakistanas. Taip pat prie jų prisijungė Irano remiami sukilėliai kovoje prieš B. Rabanį. Nepaisant Pakistano ir Saudo Arabijos tarpininkavimo visos taikos derybos žlugo. Per šį laikotarpį Kabule iš 2 mln. gyventojų liko 500 tūkst. Visos šalies mastu infrastruktūra, mokyklos, elektrinės buvo sugriautos, siautėjo ir mokesčius rinko vietinės grupuotės.
Kovose pradėjus imti viršų Masudo vadovaujamoms pajėgoms Kabule ir kitoms B. Rabanį palaikančioms grupuotėms provincijose Pakistanas nusprendė paremti šalies pietuose 1994 m. susikūrusį „Talibano“ judėjimą, vadovaujamą , vietoj neefektyvių G. Hekmatijaro veiksmų. Talibų ir kitų grupuočių tarpusavio kovos pasižymėjo ypatingų žiaurumu. Talibai vykdė išpuolius etniniu pagrindu ir rėmėsi kraštutine islamistine ideologija. Po Pakistano paramos nutraukimo 1996 m. gegužį G. Hekmatijaras susitaikė su B. Rabanio vyriausybe, bet sparčiai stiprėjančių talibų pajėgų nesugebėjo sustabdyti. 1996 m. rugsėjo 17 d. talibų pajėgos užėmė Kabulą.
Talibų valdžios teisėtumas buvo pripažintas tik trijų kitų pasaulio valstybių. 1997 m. gegužės 24 d. tai padarė Pakistanas, Saudo Arabija ir JAE. Talibų atstovai neįleisti į JTO posėdžius. 1997 m. „Talibanas“ kontroliavo apie 2/3 šalies teritorijos ir sudarė sąjungą su Afganistane bazes turėjusią „Al Kaeda“. Po 1998 m. teroristų išpuolių prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV pareikalavo Talibano išduoti „Al Kaedos“ vadą O. bin Ladeną. Talibai atsisakė tai padaryti, JAV atakavo „Al Kaedos“ bazes raketomis. 1998 m. spalio 15 d. JTO Saugumo Taryba pripažino „Al Kaedą“ ir „Talibaną“ teroristinėmis organizacijomis, įvedė sankcijas. 2001 m. „Talibanas“ valdė 90 % šalies teritorijos. Prieš juos kariaujantis, Masudo vadovaujamas „Šiaurės Aljansas“ buvo įsitvirtinęs šiaurės rytų sunkiai įveikiamuose kalnuose.
2001 m. kovą talibų valdžia, nepaisant tarptautinio spaudimo, sugriovė senoviškas Bamijano Budų statulas. 2001 m. rugsėjo 9 d. pasikėsinimo metu žuvo Achmadas Šachas Masudas ir rugsėjo 11 d. „Al Kaedos“ teroristai atakavo Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke. Paaiškėjus atakos vykdytojams rugsėjo 25 d. Saudo Arabija ir JAE nutraukė ryšius su „Talibanu“. JAV senatui suteikus leidimą kovoti su teroristais karine jėga 2001 m. spalio 7 d. prasidėjo JAV karinė invazija į Afganistaną sąjungoje su antitalibiškomis grupuotėmis. Lapkričio 11 d. užimtas Mazari Šarifas, lapkričio 13 d. talibų kovotojai pasitraukė iš Kabulo ir lapkričio 14 d. „Šiaurės Aljansas“ užėmė Džalalabadą. Gruodžio 9 d. užimtas Kandaharas, paskutinis svarbus talibų miestas. Laikoma, kad šią dieną užsibaigė „Talibano“ valdymas Afganistane. Gruodžio 20 d. JTO Saugumo Tarybos nutarimu įkurtos tarptautinės saugumo pajėgos Afganistane tvarkai palaikyti ir gruodžio 22 d. laikinuoju Afganistano vadovu paskirtas Hamidas Karzajus. Per pilietinį karą, manoma, žuvo 400 tūkst. žmonių, 4 mln. tapo pabėgėliais.
Šaltiniai
- Afghanistan at War: From the 18th-Century Durrani Dynasty to the 21st Century. 2017, p. 4-5
- Enciklopedija Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.), Kas yra Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.)? Ką reiškia Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.)?
Afganistano pilietinis karas pilietines kovos vykusios Afganistane tarp 1989 m TSRS kariuomenes pasitraukimo ir 2001 m Talibano valdzios nuvertimo Įvykiai iki 1989 mPilietines kovos Afganistane prasidejo 1978 m kai marksistai ir komunistai kuriems atstovavo Afganistano liaudies demokratine partija ALDP nuverte prezidento Muhamedo Daudo vyriausybe ALDP pradejo marksistines reformos kurios susilauke didelio konservatyviai nusiteikusios visuomenes pasipriesinimo Taip pat islamo ispazinejai priesinosi ateistines TSRS remiamai vyriausybei Negaledama susidoroti su pasipriesinimu ALDP kreipesi tiesiogines karines pagalbos į TSRS Pacioje ALDP vyko kovos Hafizula Aminas perversmo keliu 1979 m rugsejį uzurpavo valdzia is prezidento Nuro Muhamedo Tarakio Pastarasis greitu laiku mire tikriausiai buvo nuzudytas 1979 m gruodzio 24 d TSRS pradejo karine invazija į Afganistana Hafizula Aminas buvo nuzudytas vietoj jo patvirtintas Babrakas Karmalis kuris laikomas buves tik marionetinis prezidentas Vienu metu manoma TSRS pajegos Afganistane pasieke 120 tukst kareiviu ir kitu Afganistanieciu kova su komunistais virto kova su uzsienio interventais Vyriausybines ir TSRS pajegos laikesi miestuose Sukileliai vadinami modzahedais kovojo sleniu israizytose kalnuotose vietovese Juos reme Pakistanas JAV ir kai kurios Persijos įlankos salys Prie ju prisijungdavo savanoriai is kitu saliu daugiausiai islamo kovos su ateistine vyriausybe vardan 1986 m neefektyvus Babrakas Karmalis pasitrauke ir prezidentu buvo patvirtintas Muhamedas Nadzibula Tuo metu ilgas karas Afganistane sekino TSRS ekonomika politiskai tapo nebepatrauklus 1988 m balandzio 14 d Zenevos susitarimu TSRS įsipareigojo isvesti savo dalinius is Afganistano 1989 m vasario 15 d paskutiniai TSRS kareiviai paliko Afganistana Karo ir politiniai įvykiai 1989 2001 mZemelapis anglu k rodantis grupuociu veikimo teritorijas 1989 2001 m AfganistaneKabulas per 1993 m Po sovietu armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudzahedu karas su likusia komunistine vyriausybe Kovos iki 2001 m skirstomos į tris fazes 1989 1992 m kai mudzahedai kovojo su komunistine vyriausybe ir ALDP 1992 1996 m kai mudzahedu grupes kovojo tarpusavyje 1996 2001 m kai Afganistano didziuma kontroliavo Talibanas Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo bet nenutrauke pagalbos Nadzibulos vyriausybei tiekimo įskaitant Skud raketas sarvuota technika lektuvus ir artilerija Buvo tikima kad ji zlugs greitai taciau vyriausybines pajegos gerai įsitvirtino keliuose svarbiausiuose miestuose 1989 m kova geguzį jie laimejo Dzalalabado musį atremdami mudzahedu bandyma uzimti miesta Mudzahedu grupuotes buvo susiskaldziusios dviejuose lygmenyse Etniniu pagrindu buvo priestaros tarp pustunu ir kitu pajegu kuriose daugiausiai rinkosi tadzikai uzbekai chazarai ir kiti Skyresi poziuris į tai kokia valstybe Afganistanas turi buti Buvo pasisakanciu uz konstitucine monarchija kiti pasisake uz islamo teokratine valstybe Vykstant kovoms ALDP pozicijos vis silpnejo daug kareiviu dezertyravo Kai kurie mudzahedu vadai Achmadas Sachas Masudas ir pasieke reiksmingu pergaliu Pastarojo pajegos uzeme Chosta o Masudas susitare kad ALDP generolas perbegtu mudzahedu pusen kas stipriai prisidejo prie komunistu valdzios nuvertimo 1991 m vasarį JAV nutrauke parama Afganistano grupuotems ir gruodį TSRS nutrauke ginklu tiekima vyriausybei Ta patį menesį Kabule atsidare JTO bustine 1992 m pradzioje Rusija nutrauke kita parama įskaitant nafta ir dujas Masudo pajegos uzeme svarbia Bagramo kariniu oro pajegu baze kai Dostumo pajegos kontroliavo Kabulo oro uosta ir kitus svarbius objektus sostineje 1992 m balandzio 17 d Muhamedas Nadzibula pasislepe JTO bustineje Kabule komunistine vyriausybe zlugo 1992 m balandzio 24 d susitarimu tarp mudzahedu buvo patvirtinta laikinoji vyriausybe Del prezidento posto buvo sutarta kad jį uzims rotaciniu principu vis kitas politikas Prezidentu tapes po dveju metu atsisake uzleisti posta Vienas įtakingiausiu mudzahedu vadu nesutiko su nauja vyriausybe nors buvo ministru pirmininku ir su savo pajegomis bande uzimti sostine taip prasidejo kovos tarp mudzahedu 1994 1996 m G Hekmatijaro pajegos buvo apsupusios sostine ir nuolat ja bombardavo Musiai vyko ir Kabulo gatvese Laikinoji vyriausybe turejo valdzia tik 10 salies teritorijos G Hekmatijaro pajegas reme Pakistanas Taip pat prie ju prisijunge Irano remiami sukileliai kovoje pries B Rabanį Nepaisant Pakistano ir Saudo Arabijos tarpininkavimo visos taikos derybos zlugo Per sį laikotarpį Kabule is 2 mln gyventoju liko 500 tukst Visos salies mastu infrastruktura mokyklos elektrines buvo sugriautos siautejo ir mokescius rinko vietines grupuotes Kovose pradejus imti virsu Masudo vadovaujamoms pajegoms Kabule ir kitoms B Rabanį palaikancioms grupuotems provincijose Pakistanas nusprende paremti salies pietuose 1994 m susikurusį Talibano judejima vadovaujama vietoj neefektyviu G Hekmatijaro veiksmu Talibu ir kitu grupuociu tarpusavio kovos pasizymejo ypatingu ziaurumu Talibai vykde ispuolius etniniu pagrindu ir remesi krastutine islamistine ideologija Po Pakistano paramos nutraukimo 1996 m geguzį G Hekmatijaras susitaike su B Rabanio vyriausybe bet sparciai stiprejanciu talibu pajegu nesugebejo sustabdyti 1996 m rugsejo 17 d talibu pajegos uzeme Kabula Talibu valdzios teisetumas buvo pripazintas tik triju kitu pasaulio valstybiu 1997 m geguzes 24 d tai padare Pakistanas Saudo Arabija ir JAE Talibu atstovai neįleisti į JTO posedzius 1997 m Talibanas kontroliavo apie 2 3 salies teritorijos ir sudare sajunga su Afganistane bazes turejusia Al Kaeda Po 1998 m teroristu ispuoliu pries JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV pareikalavo Talibano isduoti Al Kaedos vada O bin Ladena Talibai atsisake tai padaryti JAV atakavo Al Kaedos bazes raketomis 1998 m spalio 15 d JTO Saugumo Taryba pripazino Al Kaeda ir Talibana teroristinemis organizacijomis įvede sankcijas 2001 m Talibanas valde 90 salies teritorijos Pries juos kariaujantis Masudo vadovaujamas Siaures Aljansas buvo įsitvirtines siaures rytu sunkiai įveikiamuose kalnuose 2001 m kova talibu valdzia nepaisant tarptautinio spaudimo sugriove senoviskas Bamijano Budu statulas 2001 m rugsejo 9 d pasikesinimo metu zuvo Achmadas Sachas Masudas ir rugsejo 11 d Al Kaedos teroristai atakavo Pasaulio prekybos centro dangoraizius Niujorke Paaiskejus atakos vykdytojams rugsejo 25 d Saudo Arabija ir JAE nutrauke rysius su Talibanu JAV senatui suteikus leidima kovoti su teroristais karine jega 2001 m spalio 7 d prasidejo JAV karine invazija į Afganistana sajungoje su antitalibiskomis grupuotemis Lapkricio 11 d uzimtas Mazari Sarifas lapkricio 13 d talibu kovotojai pasitrauke is Kabulo ir lapkricio 14 d Siaures Aljansas uzeme Dzalalabada Gruodzio 9 d uzimtas Kandaharas paskutinis svarbus talibu miestas Laikoma kad sia diena uzsibaige Talibano valdymas Afganistane Gruodzio 20 d JTO Saugumo Tarybos nutarimu įkurtos tarptautines saugumo pajegos Afganistane tvarkai palaikyti ir gruodzio 22 d laikinuoju Afganistano vadovu paskirtas Hamidas Karzajus Per pilietinį kara manoma zuvo 400 tukst zmoniu 4 mln tapo pabegeliais SaltiniaiAfghanistan at War From the 18th Century Durrani Dynasty to the 21st Century 2017 p 4 5 Enciklopedija Britannica