Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adrijos jūra Viduržemio jūros dalis esanti tarp Apeninų ir Balkanų šiauriau Otranto sąsiaurio Adrijos jūros pakrantes tu
Adrijos jūra
Adrijos jūra – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Apeninų ir Balkanų, šiauriau Otranto sąsiaurio. Adrijos jūros pakrantes turi Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Italija, Juodkalnija ir Slovėnija.
- Šis straipsnis apie jūrą. Apie miestą skaitykite straipsnyje Adrija (miestas).
Adrijos jūroje yra daugiau nei 1300 salų, daugiausia palei rytinę pakrantę Kroatijoje. Jūra dalinama į tris baseinus, šiaurinis yra sekliausias, o pietinis giliausias, maksimalus gylis siekia 1233 m. Vyraujančios srovės teka prieš laikrodžio rodyklę nuo Otranto sąsiaurio palei rytinę pakrantę ir grįžta iki sąsiaurio palei vakarinę (Italijos) pakrantę. Potvyniai Adrijos jūroje yra silpni, nors kartais pasitaiko ir didesnių svyravimų. Adrijos druskingumas yra mažesnis nei Viduržemio jūros, nes į Adriją suteka trečdalis viso gėlo vandens, kuris patenka į Viduržemio jūrą. Vandens paviršiaus temperatūra paprastai siekia 30 °C vasarą ir 12 °C žiemą ir ženkliai veikia Adrijos jūros baseino klimatą.
Adrijos jūroje yra keletas saugomų teritorijų, skirtų apsaugoti jūros karstines buveines ir bioįvairovę. Jūroje yra gausi flora ir fauna – Adrijoje identifikuojama daugiau kaip 7000 rūšių, daugelis iš jų – endeminės, retos ir saugotinos.
Adrijos pakrantėse gyvena daugiau nei 3,5 mln. žmonių; didžiausi miestai yra Baris, Venecija, Triestas ir Splitas. Išvystyta žvejyba, turizmas.
Istorija
Pirmieji Adrijos jūros pakrantę apgyvendino etruskai, ilyrai ir graikai. Jūros pavadinimas kilo nuo etruskų gyvenvietės Adrijos (Rovigo provincija), kuri buvo jūros pakrantėje, Po ir Adidžės upių deltoje, vardo. Šis pavadinimas greičiausiai kilęs iš ilyrų kalbos žodžio adur, reiškiančio „vandenį“ arba „jūrą“. Iš pradžių taip graikai vadino tik šiaurinę jūros dalį (gr. Adrias Kolpos), vėliau šis pavadinimas imtas naudoti visai jūrai. Romėnai jūrą vadino Mare Seperum arba Mare Hadriaticum.
II a. pr. m. e. Adrijos pakrantes užvaldė Roma. Viduramžiais Adrijos jūroje ir jos pakrantėse skirtingais laikotarpiais vyravo keletas valstybių, tarp jų Bizantijos imperija, Kroatijos karalystė, Venecijos respublika, Habsburgų monarchija ir Osmanų imperija. Napoleono karų metu Pirmoji Prancūzijos imperija užvaldė pakrantes, o prieš ją stojo britai ir galiausiai didžioji rytinės Adrijos jūros pakrantės dalis ir Po slėnis atiteko Austrijai. Po Italijos susivienijimo Italijos karalystė pradėjo ekspansiją į rytus, kuri truko iki XX a. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Austrijos-Vengrijos bei Osmanų imperijos žlugimo rytinė jūros pakrantė atiteko Jugoslavijai ir Albanijai. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje iširus Jugoslavijai prie Adrijos jūros atsirado keturios naujos valstybės. Italija ir Jugoslavija dėl jūrų sienos susitarė 1975 m. ir šią sieną pripažįsta po Jugoslavijos iširimo susidariusios valstybės, tačiau jūrų sienos tarp Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos-Hercegovinos ir Juodkalnijos tebėra ginčų objektas. Italija ir Albanija dėl jūrų sienos susitarė 1992 m.
Geologija
Adrijos jūra yra ant Apulijos arba Adrijos mikroplokštės, kuri mezozojaus eroje atsiskyrė nuo Afrikos plokštės. Plokštės judėjimas prisidėjo prie aplinkinių kalnų grandinių formavimosi ir Apeninų tektoninio iškilimo po susidūrimo su Eurazijos plokšte. Apeninai susiformavo vėlyvajame oligocene tuo pačiu atskirdami Adrijos jūrą nuo Viduržemio jūros baseino. Adrijos jūroje randamos visų tipų nuosėdos, didžioji nuosėdų dalis sunešta Po ir kitų upių vakarinėje pakrantėje. Vakarinė pakrantė yra aliuvinė arba terasinė, o rytinė pakrantė yra stipriai išraižyta su aiškiai pasireiškiančia karstifikacija.
Geografija
Jūra driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 820 km – nuo Venecijos įlankos šiaurėje iki Otranto sąsiaurio pietuose, kur Adrijos jūra pereina į Jonijos jūrą. Adrijos plotis – nuo 93 iki 222 km, vidutinis 160 km. Jūra užima 132 tūkst. kv.km plotą. Šiaurinės dalies gylis siekia nuo 40 iki 200 m. Pietinė dalis yra žymiai gilesnė – tarp Diuresio ir Bario gylis siekia iki 1230 metrų.
Vakarinėje jūros pakrantėje yra Italija, o palei rytinį krantą – Kroatija, Juodkalnija ir Albanija. Nedidelė dalis pakrantės priklauso Slovėnijai bei Bosnijai ir Hercegovinai (26 km prie Neumo).
Pakrantės
Šiaurės vakarinė dalis yra sekli su daugybe pakrantės lagūnų. Didžiausia iš lagūnų yra Venecijos. Toliau esanti rytinė Italijos pakrantė yra kalnuota, pakrantėje praktiškai nėra salų, kranto linija gana tiesi. Tik Apulijoje esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį.
Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Didžiąją rytinės pakrantės dalį užima Kroatijos regionas Dalmatija, jos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Dalmatijos salos yra Dinarų kalnų pakrantės kalnagūbrių viršūnės, o tarp kalnų buvę slėniai buvo užlieti leidžiantis vakarinei Balkanų pusiasalio daliai. Tarp didžiausių įlankų čia yra Triesto įlanka, o 30 km Kotoro įlanka Juodkalnijoje yra didžiausia Adrijos jūroje. Jūra prie kranto yra gili, dėl to gerai tinka laivybai. Piečiau Škoderio Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties Vlora piečiau kurios palei Jonijos jūros pakrantę prasideda Albanijos Rivjera.
Salos
- Kroatijoje: Bračas (395 km²), Cresas (405 km²), , , Hvaras (300 km²), , , , Korčula (276 km²), Krkas (405 km²), , , , Mletas, Pagas (285 km²), , , , , ir daugybė kitų. Iš viso suskaičiuojama 1246 Kroatijos Adrijos jūros salos. Tik 47 iš jų yra gyvenamos.
- Bosnijoje ir Hercegovinoje: ir
- Juodkalnijoje: Sveti Stefanas, Sveti Nikolos sala ir mažų salų grupė Kotoro įlankoje: , , Gėlių sala (Ostrvo Cvijeća), taip pat Gospa od Škrpela ir Šv. Jurgio sala priešais Perastą
- Albanijoje: priešais Karaburuno pusiasalį netoli Otranto sąsiaurio
- Italijoje:
Klimatas
Klimatui būdinga labai šilta, nelietinga ir sausa vasara bei švelni, iš dalies lietinga ir drėgna žiema. Žiemą Adrijos jūros regionas yra veikiamas aukšto slėgio sričių iš Atlanto. Dėl to pučia šilti pietiniai (sirokas) ir šalti šiaurės (mistralis ir bora) vėjai.
Upės
Didžiausios į Adriją įtekančios upės yra , Po, Adidžė, Brenta, , Soča, , Krka, , Neretva, Drinas.
Okeanologija
Jūros srovės
Jūros srovės eina palei rytinę pakrantę į šiaurės ir palei vakarinę pakrantę į pietų pusę. Dažnai susidaro trys panašaus dydžio iš jūrų srovių sudaryti sūkuriai apimantys visą Adrijos jūros plotą (aukštutinėje, vidurinėje ir žemutinėje dalyse). Kadangi Adrijos jūra yra ištęsta ir su Viduržemio jūra jungiasi neplačiu (apie 70 km) sąsiauriu tai vandens apykaita su likusia Viduržemio jūros dalimi yra nedidelė.
Druskingumas
Druskingumas jūros paviršiuje prie didelių upių deltų yra 2,5-3 proc. Toliau nuo upių deltų druskingumas šiaurinėje jūros dalyje yra apie 3,4 %, pietinėje dalyje – 3,9 proc. 10 metrų gylyje vandens druskingumas yra daugmaž toks pats kaip ir paviršiuje, išskyrus upių įsiliejimo vietas.
Vandens temperatūra
Vandens temperatūra jūros paviršiuje vasarą (rugpjūtį) siekia 23 – 28 °C, įlankose ir pietuose gali pasiekti ir aukštesnę nei 30 °C temperatūrą. Žiemą (vasarį) temperatūra šiaurinėje dalyje nukrenta iki 7 °C, pietinėje – iki 15 °C.
Ekonomika
Adrijos jūroje gerai išvystyta žvejyba, gausu omarų, sardinių, tuno. Žvejyba ir turizmas atneša reikšmingas pajamas palei visą Adrijos jūros pakrantę. Sparčiausiai Adrijos jūros baseine auga Kroatijos Adrijos pakrančių turizmo industrija. Jūros transportas taip pat yra svarbi regiono ekonomikos šaka – Adrijos jūroje yra 19 jūrų uostų, kurie gali apdoroti daugiau nei milijoną tonų krovinių per metus. Vakariniame krante (Italijoje) pagrindiniai uostai – Venecija, Ankona ir Baris. Triestas taip pat anksčiau buvo svarbus uostas, bet dabar neteko savo reikšmės. Rytiniame krante didžiausi uostai yra Rijeka ir Splitas (abu – Kroatijoje). Didžiausias Adrijos jūros uostas pagal metinę krovinių apyvartą yra Triesto uostas, o Splito uostas yra didžiausias Adrijoje pagal pervežamų keleivių skaičių.
Uostai
Tarp didžiausių ir svarbiausių Adrijos uostų yra:
- Italijoje: Triestas, Venecija, Ravena, Ankona, Peskara, , Baris, Brindizis
- Slovėnijoje: Koperis
- Kroatijoje: Pula, Rijeka, , Zadaras, Splitas, Dubrovnikas
- Bosnijoje ir Hercegovinoje: Neumas
- Juodkalnijoje: Kotoras, Baras
- Albanijoje: Duresis, Vlora
Turizmas
Valstybėse, esančiose palei Adrijos jūrą, didelę reikšmę turi turizmas. Čia esantys kurortai žinomi visoje Europoje, kai kurie ir pasaulyje. Tarp jų yra:
- Italijoje: Triestas, Baris, Venecija, Ravena, Riminis, Kjodža, Eraklėja, Jezolas, Kaorlė, Gradas, Ankona, San Benedeto del Trontas, Džiulianova, Peskara, Vastas, Termolis, Tranis;
- Kroatijoje: Dubrovnikas, , Porečas, Pula, , Zadaras, Šibenikas, Trogiras, Splitas, Makarskos rivjera ir Kroatijos salos
- Slovėnijoje: Izola, Koperis, Piranas,
- Juodkalnijoje: Budva, Herceg Novis, Ulcinis, Baras
- Bosnijoje ir Hercegovinoje: Neumas
- Albanijoje: Duresis, Vliorė, Velipojė
Šaltiniai
- Adria. Britannica.com
- Room, Adrian (2006). Placenames of the world. McFarland & Company. P.20. ISBN 978-0-7864-2248-7.
- Adrijos jūros temperatūra, druskingumas, bangos ir vėjai tikrinta 2019-08-30
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adrijos jūra, Kas yra Adrijos jūra? Ką reiškia Adrijos jūra?
Adrijos jura Vidurzemio juros dalis esanti tarp Apeninu ir Balkanu siauriau Otranto sasiaurio Adrijos juros pakrantes turi Albanija Bosnija ir Hercegovina Kroatija Italija Juodkalnija ir Slovenija Adrijos jura is kosmosoSekli juros pakrante netoli Grado siaures Italija Adrijos jura ties Istrija KroatijojeAdrijos jura ties Budva JuodkalnijojeSis straipsnis apie jura Apie miesta skaitykite straipsnyje Adrija miestas Adrijos juroje yra daugiau nei 1300 salu daugiausia palei rytine pakrante Kroatijoje Jura dalinama į tris baseinus siaurinis yra sekliausias o pietinis giliausias maksimalus gylis siekia 1233 m Vyraujancios sroves teka pries laikrodzio rodykle nuo Otranto sasiaurio palei rytine pakrante ir grįzta iki sasiaurio palei vakarine Italijos pakrante Potvyniai Adrijos juroje yra silpni nors kartais pasitaiko ir didesniu svyravimu Adrijos druskingumas yra mazesnis nei Vidurzemio juros nes į Adrija suteka trecdalis viso gelo vandens kuris patenka į Vidurzemio jura Vandens pavirsiaus temperatura paprastai siekia 30 C vasara ir 12 C ziema ir zenkliai veikia Adrijos juros baseino klimata Adrijos juroje yra keletas saugomu teritoriju skirtu apsaugoti juros karstines buveines ir bioįvairove Juroje yra gausi flora ir fauna Adrijoje identifikuojama daugiau kaip 7000 rusiu daugelis is ju endemines retos ir saugotinos Adrijos pakrantese gyvena daugiau nei 3 5 mln zmoniu didziausi miestai yra Baris Venecija Triestas ir Splitas Isvystyta zvejyba turizmas IstorijaPirmieji Adrijos juros pakrante apgyvendino etruskai ilyrai ir graikai Juros pavadinimas kilo nuo etrusku gyvenvietes Adrijos Rovigo provincija kuri buvo juros pakranteje Po ir Adidzes upiu deltoje vardo Sis pavadinimas greiciausiai kiles is ilyru kalbos zodzio adur reiskiancio vandenį arba jura Is pradziu taip graikai vadino tik siaurine juros dalį gr Adrias Kolpos veliau sis pavadinimas imtas naudoti visai jurai Romenai jura vadino Mare Seperum arba Mare Hadriaticum II a pr m e Adrijos pakrantes uzvalde Roma Viduramziais Adrijos juroje ir jos pakrantese skirtingais laikotarpiais vyravo keletas valstybiu tarp ju Bizantijos imperija Kroatijos karalyste Venecijos respublika Habsburgu monarchija ir Osmanu imperija Napoleono karu metu Pirmoji Prancuzijos imperija uzvalde pakrantes o pries ja stojo britai ir galiausiai didzioji rytines Adrijos juros pakrantes dalis ir Po slenis atiteko Austrijai Po Italijos susivienijimo Italijos karalyste pradejo ekspansija į rytus kuri truko iki XX a Po Pirmojo pasaulinio karo ir Austrijos Vengrijos bei Osmanu imperijos zlugimo rytine juros pakrante atiteko Jugoslavijai ir Albanijai XX a paskutiniajame desimtmetyje isirus Jugoslavijai prie Adrijos juros atsirado keturios naujos valstybes Italija ir Jugoslavija del juru sienos susitare 1975 m ir sia siena pripazįsta po Jugoslavijos isirimo susidariusios valstybes taciau juru sienos tarp Slovenijos Kroatijos Bosnijos Hercegovinos ir Juodkalnijos tebera gincu objektas Italija ir Albanija del juru sienos susitare 1992 m GeologijaAdrijos jura yra ant Apulijos arba Adrijos mikroplokstes kuri mezozojaus eroje atsiskyre nuo Afrikos plokstes Plokstes judejimas prisidejo prie aplinkiniu kalnu grandiniu formavimosi ir Apeninu tektoninio iskilimo po susidurimo su Eurazijos plokste Apeninai susiformavo velyvajame oligocene tuo paciu atskirdami Adrijos jura nuo Vidurzemio juros baseino Adrijos juroje randamos visu tipu nuosedos didzioji nuosedu dalis sunesta Po ir kitu upiu vakarineje pakranteje Vakarine pakrante yra aliuvine arba terasine o rytine pakrante yra stipriai israizyta su aiskiai pasireiskiancia karstifikacija GeografijaJura driekiasi is siaures vakaru į pietrycius 820 km nuo Venecijos įlankos siaureje iki Otranto sasiaurio pietuose kur Adrijos jura pereina į Jonijos jura Adrijos plotis nuo 93 iki 222 km vidutinis 160 km Jura uzima 132 tukst kv km plota Siaurines dalies gylis siekia nuo 40 iki 200 m Pietine dalis yra zymiai gilesne tarp Diuresio ir Bario gylis siekia iki 1230 metru Vakarineje juros pakranteje yra Italija o palei rytinį kranta Kroatija Juodkalnija ir Albanija Nedidele dalis pakrantes priklauso Slovenijai bei Bosnijai ir Hercegovinai 26 km prie Neumo Pakrantes Siaures vakarine dalis yra sekli su daugybe pakrantes lagunu Didziausia is lagunu yra Venecijos Toliau esanti rytine Italijos pakrante yra kalnuota pakranteje praktiskai nera salu kranto linija gana tiesi Tik Apulijoje esantys Gargano kalnai apie 50 km issikisa į Adrijos jura sudarydami pusiasalį Rytineje pakranteje į jura issikisa Istrijos pusiasalis visa pakrante daugiausia kalnuota ir raizyta Didziaja rytines pakrantes dalį uzima Kroatijos regionas Dalmatija jos krantas yra labai vingiuotas turi daug saleliu įlankeliu ir labai populiarus tarp turistu Dalmatijos salos yra Dinaru kalnu pakrantes kalnagubriu virsunes o tarp kalnu buve sleniai buvo uzlieti leidziantis vakarinei Balkanu pusiasalio daliai Tarp didziausiu įlanku cia yra Triesto įlanka o 30 km Kotoro įlanka Juodkalnijoje yra didziausia Adrijos juroje Jura prie kranto yra gili del to gerai tinka laivybai Pieciau Skoderio Albanijoje pakrante smeleta Adrijos pakrante baigiasi ties Vlora pieciau kurios palei Jonijos juros pakrante prasideda Albanijos Rivjera Salos Kroatijoje Bracas 395 km Cresas 405 km Hvaras 300 km Korcula 276 km Krkas 405 km Mletas Pagas 285 km ir daugybe kitu Is viso suskaiciuojama 1246 Kroatijos Adrijos juros salos Tik 47 is ju yra gyvenamos Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Juodkalnijoje Sveti Stefanas Sveti Nikolos sala ir mazu salu grupe Kotoro įlankoje Geliu sala Ostrvo Cvijeca taip pat Gospa od Skrpela ir Sv Jurgio sala priesais Perasta Albanijoje priesais Karaburuno pusiasalį netoli Otranto sasiaurio Italijoje Klimatas Klimatui budinga labai silta nelietinga ir sausa vasara bei svelni is dalies lietinga ir dregna ziema Ziema Adrijos juros regionas yra veikiamas auksto slegio sriciu is Atlanto Del to pucia silti pietiniai sirokas ir salti siaures mistralis ir bora vejai Upes Didziausios į Adrija įtekancios upes yra Po Adidze Brenta Soca Krka Neretva Drinas OkeanologijaJuros sroves Juros sroves eina palei rytine pakrante į siaures ir palei vakarine pakrante į pietu puse Daznai susidaro trys panasaus dydzio is juru sroviu sudaryti sukuriai apimantys visa Adrijos juros plota aukstutineje vidurineje ir zemutineje dalyse Kadangi Adrijos jura yra istesta ir su Vidurzemio jura jungiasi neplaciu apie 70 km sasiauriu tai vandens apykaita su likusia Vidurzemio juros dalimi yra nedidele Druskingumas Druskingumas juros pavirsiuje prie dideliu upiu deltu yra 2 5 3 proc Toliau nuo upiu deltu druskingumas siaurineje juros dalyje yra apie 3 4 pietineje dalyje 3 9 proc 10 metru gylyje vandens druskingumas yra daugmaz toks pats kaip ir pavirsiuje isskyrus upiu įsiliejimo vietas Vandens temperatura Vandens temperatura juros pavirsiuje vasara rugpjutį siekia 23 28 C įlankose ir pietuose gali pasiekti ir aukstesne nei 30 C temperatura Ziema vasarį temperatura siaurineje dalyje nukrenta iki 7 C pietineje iki 15 C EkonomikaAdrijos juroje gerai isvystyta zvejyba gausu omaru sardiniu tuno Zvejyba ir turizmas atnesa reiksmingas pajamas palei visa Adrijos juros pakrante Sparciausiai Adrijos juros baseine auga Kroatijos Adrijos pakranciu turizmo industrija Juros transportas taip pat yra svarbi regiono ekonomikos saka Adrijos juroje yra 19 juru uostu kurie gali apdoroti daugiau nei milijona tonu kroviniu per metus Vakariniame krante Italijoje pagrindiniai uostai Venecija Ankona ir Baris Triestas taip pat anksciau buvo svarbus uostas bet dabar neteko savo reiksmes Rytiniame krante didziausi uostai yra Rijeka ir Splitas abu Kroatijoje Didziausias Adrijos juros uostas pagal metine kroviniu apyvarta yra Triesto uostas o Splito uostas yra didziausias Adrijoje pagal pervezamu keleiviu skaiciu Uostai Tarp didziausiu ir svarbiausiu Adrijos uostu yra Italijoje Triestas Venecija Ravena Ankona Peskara Baris Brindizis Slovenijoje Koperis Kroatijoje Pula Rijeka Zadaras Splitas Dubrovnikas Bosnijoje ir Hercegovinoje Neumas Juodkalnijoje Kotoras Baras Albanijoje Duresis VloraTurizmas Valstybese esanciose palei Adrijos jura didele reiksme turi turizmas Cia esantys kurortai zinomi visoje Europoje kai kurie ir pasaulyje Tarp ju yra Italijoje Triestas Baris Venecija Ravena Riminis Kjodza Erakleja Jezolas Kaorle Gradas Ankona San Benedeto del Trontas Dziulianova Peskara Vastas Termolis Tranis Kroatijoje Dubrovnikas Porecas Pula Zadaras Sibenikas Trogiras Splitas Makarskos rivjera ir Kroatijos salos Slovenijoje Izola Koperis Piranas Juodkalnijoje Budva Herceg Novis Ulcinis Baras Bosnijoje ir Hercegovinoje Neumas Albanijoje Duresis Vliore VelipojeSaltiniaiAdria Britannica com Room Adrian 2006 Placenames of the world McFarland amp Company P 20 ISBN 978 0 7864 2248 7 Adrijos juros temperatura druskingumas bangos ir vejai tikrinta 2019 08 30NuorodosVikizodynas Vikiteka Adrijos jura vaizdine ir garsine medziaga