Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius lenk Adam Stanisław Tadeusz Naruszewicz 1733 m spalio 20 d Pinskas 1796 m liepo
Adomas Naruševičius
Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius (lenk. Adam Stanisław Tadeusz Naruszewicz, 1733 m. spalio 20 d. Pinskas – 1796 m. liepos 8 d. Palenkės Januvas, Liublino vaivadija) – Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas.
| Adomas Naruševičius | |
|---|---|
| Naruševičiai | |
| Herbas Wadwicz | |
| Gimė | 1733 m. spalio 20 d. Pinskas |
| Mirė | 1796 m. liepos 8 d. (62 metai) Palenkės Januvas |
| Palaidotas (-a) | Palenkės Januvo Šv. Trejybės kolegiatas |
| Tėvas | Jurgis Naruševičius |
| Motina | Paulina Abrahamovičiūtė |
| Smolensko vyskupas | |
| Valdė | 1788–1790 m. |
| Pirmtakas | Gabrielius Vodzinskis |
| Įpėdinis | Timoteušas Pavelas Gorženskis |
| Lucko vyskupas | |
| Valdė | 1790–1796 m. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Adomas Naruševičius |
Biografija
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės, Žemaitijos kašteliono Mikalojaus Naruševičiaus linijos. Tėvas Pinsko medžioklis Jurgis Naruševičius, motina Paulina iš .
1748 m. baigė , įstojo į jėzuitų ordiną. Filosofijos studijas tęsė Vilniaus akademijoje. 1751–1754 m. akademijoje dėstė gramatiką. Remdamasis Ordino archyvu 1757 m. parengė knygą „Reverendi patris Mathiae Casimiri Sabiewski e Societate Jesu Poemata“, kurioje paskelbė ankstyvuosius Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrinius, panegirikas, epigramas. M. K. Sarbievijaus poeziją publikuoti rengė ir vėliau, jau amžininkai pastebėjo šio poeto įtaką paties Naruševičiaus poezijai. 1771 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Poniatovskio nurodymu nukaldintas specialus medalis abiejų poetų garbei.
1758–1762 m. studijavo Varšuvoje, , ten įšventintas į kunigus. Grįžęs dėstė poetiką, retoriką, istoriją ir geografiją Varšuvos ir . Nuo 1770 m. bendradarbiavo leidžiant periodinį leidinį „Zabawy Przyjemne i Pożyteczne“, vėliau tapo jo redaktoriumi. Leidinyje paskelbė daugumą savo literatūrinių kūrinių. Priklausė , todėl dažnai polemizavo su . Nuo 1771 m. karaliaus patarėjas istorijos klausimais. 1771–1772 m. sudarė rinkinį, skirtą antikos politinei istorijai „Historia polityczna państw starożytnych od pewnego towarzystwa napisana“, vėliau išvertė ir Tacito darbų. Parašė 2 tomų Jono Karolio Chodkevičiaus biografiją (išleista 1781 m.). 1773 m. Vilniaus akademija jam suteikė teologijos daktaro diplomą.
Panaikinus jėzuitų ordiną 1774 m. iš karaliaus gavo Nemenčinės, vėliau Anykščių kleboniją, 1775 m. – Smolensko vyskupo koadjutoriaus pareigas. Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu parašė Lenkijos istoriją (Historia narodu polskiego, t. 2-7, 1780–1786 m.; I tomas, skirtas priešistorei, išleistas 1824 m.) Istorinius dokumentus rinko ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet ir Italijoje, Švedijoje. Jie sudarė 230 tomų vadinamąją „Naruševičiaus bylą“ arba „Acta Regnum et Populi Poloni“. 217 rinkinio tomų saugo Krokuvoje. Šis rinkinys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis.
Jo įsitikinimą, kad šaltiniai ir jų analizė turi didelė reikšmę tyrimams, parėmė ir jo mokiniai , , J. Niemcevičius, S. Kviatkovskis, J. Abertrandis bei vėlesnė Joachimo Lelevelio karta. Jo mokiniai, kurių dauguma, kaip ir jis pats, buvo monarchistai, tyrinėjo ir daug nežinomų istorinių dokumentų, juos kritiškai vertino, publikavo, tikėjo jų didaktine reikšme.
1781 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininku, 1781–1786 m. ir Nuolatinės tarybos sekretorius. Nuo 1790 m. Lucko vyskupas. Priklausė 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos bičiulių draugijai.1788–1796 m. paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Palenkės Januvo mieste buvusioje Lucko vyskupų rezidencijoje, kurioje ir mirė 1796 m. liepos 8 dieną. Palaidotas Palenkės Januvo Šv. Trejybės bažnyčios kriptoje. 1861 m. šventovėje jam buvo pastatytas marmurinis paminklas, sukurtas Romoje, autorius T. O. Sosnovskis.
Kūryba
Nuo 1770 m. bendradarbiavo leidžiant literatūrinį lenkų savaitraštį (Zabawy przyjemne i pożyteczne), vėliau tapo jo redaktoriumi. Leidinyje paskelbė didžiąją dalį savo literatūrinių kūrinių (satyrų, idilių, pasakėčių). Šiame savaitraštyje buvo propaguojama reformų stovyklos ideologija, akcentuojamas racionalistinis, moralistinis, didaktinis Apšvietos epochos žmogaus požiūris. Tam, be abejonės, turėjo įtakos paties redaktoriaus įsitikinimai bei pritarimas karaliaus politikai. Apskritai Naruševičius antrino tiems švietėjams – reformatoriams, kurie literatūrą bei švietimą laikė pagrindinėmis politinio bei visuomeninio poveikio priemonėmis.
1778 m. pasirodė keturtomis veikalas Raštai (Dzieła), kuriame buvo sudėta Naruševičiaus lyrika, satyros, epigramos, pasakėčios, Anakreonto, Tacito, Horacijaus, Sarbievijaus kūrinių vertimai. Raštus sudarė ir išleido pirmojo literatūrinio žurnalo Lenkijoje redaktorius, dramaturgas . Kiek vėliau (1804–1805) grafas (Tadeusz Mostowski, 1766 X 19–1842 XII 6) išleido Naruševičiaus Įvairių eilių (Wiersze różne) dvitomį. 1882 m. jo Poezijos rinktinę, į kurią, be eiliuotų tekstų, buvo įtraukti ir keli prozos kūriniai bei laiškai (Wybór poezyj: z dołączeniem kilku pism prozą oraz listów), parengė lenkų literatūros istorikas ir kritikas (Piotr Chmielowski, 1848–1904)
Kurdamas eiliuotus tekstus, Naruševičius sekė klasicistine (Nikola Bualo) poetika (L’art poétique, 1674), įteisinusią griežtą žanrinę ir stilistinę kūrinių reglamentaciją, personažų schemiškumą (juoda – balta principas), aprašymą vietoj vaizdavimo, hiperbolizacijos vengimą, loginę tropų struktūrą, antikinių įvaizdžių bei kalbos štampų vartojimą „pagal sveiką protą“. Šitaip buvo priešinamasi barokiniam „nesaikingumui“, o pavyzdžiais imti Renesanso poetai – skaidraus ir subalansuoto stiliaus autoriai.
Naruševičiaus satyros, (pvz., „Varganas rašytojas“ („Chudy literat“), „Kaukių baliai“ („Reduty“)) – kandūs, sarkastiški, pilni tikroviškų detalių Varšuvos gyvenimo paveikslai. Neretai šie kūriniai yra lyginami su kito žymaus Apšvietos epochos kūrėjo (amžininkų vadinto lenkų poetų kunigaikščiu) (Ignacy Krasicki, 1735 II 3–1801 III 14) satyromis, kuriose pasitelkus parodiją vaizduojami įvairūs visuomeninio elgesio modeliai, o dialogais perteikiami pasakojimai balansuoja ant grotesko ribos. Kituose eiliuotuose kūriniuose (odėse, himnuose, pastoralėse) Naruševičius aukštino prigimtinę žmonių dorybę, kėlė žemę dirbančio žmogaus vertę, priešindamas ją pramogaujančių bajorų moraliniam nuosmukiui. Autorius smerkė sarmatiškąją „aukso laisvę“ garbinančius lenkų diduomenės atstovus, nenorinčius priimti jokių naujovių, abejingus švietimo skleidimui. Štai Naruševičiaus odėje „Mirusiųjų balsas“ („Głos umarłych“) apgailestaujama dėl didikų tingumo, doros ir saiko nepaisymo, garbingų tradicijų niekinimo, savigarbos bei atsakomybės nykimo. Piešiamas atgrasus, panieką keliantis XVIII a. antros pusės lenkų bajorijos paveikslas.
Sudraskę ramybės ir santarvės gijas,
Kadais aukščiausią valdžią užsigrobę,
Pakriko lygu bėdžių bandos,
Patenkinti ir saugūs, nors ir be vedlio, be tvarkos.
Įvertinimas
- 1776 m.
- 1783 m. Baltojo erelio ordinas
Atminimo įamžinimas
Adomo Naruševičiaus vardu yra pavadinta gatvė Nemenčinėje (Vilniaus rajonas).
Portretai
- 1792 m.
- XVIII a.
- XVIII-XIX a.
-
-
Šaltiniai
- Rita Regina Trimonienė. Adomas Naruševičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 69-70 psl.
- Jurgita Žąsinienė-Gedminienė. Adomas Stanislovas Narusevičius. šaltiniai.info
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adomas Naruševičius, Kas yra Adomas Naruševičius? Ką reiškia Adomas Naruševičius?
Adomas Stanislovas Tadeusas Narusevicius lenk Adam Stanislaw Tadeusz Naruszewicz 1733 m spalio 20 d Pinskas 1796 m liepos 8 d Palenkes Januvas Liublino vaivadija Abieju Tautu Respublikos istorikas poetas vyskupas Adomas NaruseviciusNaruseviciaiHerbas WadwiczGime 1733 m spalio 20 d PinskasMire 1796 m liepos 8 d 62 metai Palenkes JanuvasPalaidotas a Palenkes Januvo Sv Trejybes kolegiatasTevas Jurgis NaruseviciusMotina Paulina AbrahamoviciuteSmolensko vyskupasValde 1788 1790 m Pirmtakas Gabrielius VodzinskisĮpedinis Timoteusas Pavelas GorzenskisLucko vyskupasValde 1790 1796 m Zymus apdovanojimaiBaltojo erelio ordinasVikiteka Adomas NaruseviciusBiografijaKiles is Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes bajoru Naruseviciu gimines Zemaitijos kasteliono Mikalojaus Naruseviciaus linijos Tevas Pinsko medzioklis Jurgis Narusevicius motina Paulina is 1748 m baige įstojo į jezuitu ordina Filosofijos studijas tese Vilniaus akademijoje 1751 1754 m akademijoje deste gramatika Remdamasis Ordino archyvu 1757 m parenge knyga Reverendi patris Mathiae Casimiri Sabiewski e Societate Jesu Poemata kurioje paskelbe ankstyvuosius Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kurinius panegirikas epigramas M K Sarbievijaus poezija publikuoti renge ir veliau jau amzininkai pastebejo sio poeto įtaka paties Naruseviciaus poezijai 1771 m Abieju Tautu Respublikos valdovo Stanislovo Poniatovskio nurodymu nukaldintas specialus medalis abieju poetu garbei 1758 1762 m studijavo Varsuvoje ten įsventintas į kunigus Grįzes deste poetika retorika istorija ir geografija Varsuvos ir Nuo 1770 m bendradarbiavo leidziant periodinį leidinį Zabawy Przyjemne i Pozyteczne veliau tapo jo redaktoriumi Leidinyje paskelbe dauguma savo literaturiniu kuriniu Priklause todel daznai polemizavo su Nuo 1771 m karaliaus patarejas istorijos klausimais 1771 1772 m sudare rinkinį skirta antikos politinei istorijai Historia polityczna panstw starozytnych od pewnego towarzystwa napisana veliau isverte ir Tacito darbu Parase 2 tomu Jono Karolio Chodkeviciaus biografija isleista 1781 m 1773 m Vilniaus akademija jam suteike teologijos daktaro diploma Panaikinus jezuitu ordina 1774 m is karaliaus gavo Nemencines veliau Anyksciu klebonija 1775 m Smolensko vyskupo koadjutoriaus pareigas Stanislovo Augusto Poniatovskio uzsakymu parase Lenkijos istorija Historia narodu polskiego t 2 7 1780 1786 m I tomas skirtas priesistorei isleistas 1824 m Istorinius dokumentus rinko ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje bet ir Italijoje Svedijoje Jie sudare 230 tomu vadinamaja Naruseviciaus byla arba Acta Regnum et Populi Poloni 217 rinkinio tomu saugo Krokuvoje Sis rinkinys svarbus Lietuvos istorijos saltinis Jo įsitikinima kad saltiniai ir ju analize turi didele reiksme tyrimams pareme ir jo mokiniai J Niemcevicius S Kviatkovskis J Abertrandis bei velesne Joachimo Lelevelio karta Jo mokiniai kuriu dauguma kaip ir jis pats buvo monarchistai tyrinejo ir daug nezinomu istoriniu dokumentu juos kritiskai vertino publikavo tikejo ju didaktine reiksme 1781 m paskirtas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes rastininku 1781 1786 m ir Nuolatines tarybos sekretorius Nuo 1790 m Lucko vyskupas Priklause 1791 m Geguzes 3 d konstitucijos biciuliu draugijai 1788 1796 m paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Palenkes Januvo mieste buvusioje Lucko vyskupu rezidencijoje kurioje ir mire 1796 m liepos 8 diena Palaidotas Palenkes Januvo Sv Trejybes baznycios kriptoje 1861 m sventoveje jam buvo pastatytas marmurinis paminklas sukurtas Romoje autorius T O Sosnovskis KurybaNuo 1770 m bendradarbiavo leidziant literaturinį lenku savaitrastį Zabawy przyjemne i pozyteczne veliau tapo jo redaktoriumi Leidinyje paskelbe didziaja dalį savo literaturiniu kuriniu satyru idiliu pasakeciu Siame savaitrastyje buvo propaguojama reformu stovyklos ideologija akcentuojamas racionalistinis moralistinis didaktinis Apsvietos epochos zmogaus poziuris Tam be abejones turejo įtakos paties redaktoriaus įsitikinimai bei pritarimas karaliaus politikai Apskritai Narusevicius antrino tiems svietejams reformatoriams kurie literatura bei svietima laike pagrindinemis politinio bei visuomeninio poveikio priemonemis 1778 m pasirode keturtomis veikalas Rastai Dziela kuriame buvo sudeta Naruseviciaus lyrika satyros epigramos pasakecios Anakreonto Tacito Horacijaus Sarbievijaus kuriniu vertimai Rastus sudare ir isleido pirmojo literaturinio zurnalo Lenkijoje redaktorius dramaturgas Kiek veliau 1804 1805 grafas Tadeusz Mostowski 1766 X 19 1842 XII 6 isleido Naruseviciaus Įvairiu eiliu Wiersze rozne dvitomį 1882 m jo Poezijos rinktine į kuria be eiliuotu tekstu buvo įtraukti ir keli prozos kuriniai bei laiskai Wybor poezyj z dolaczeniem kilku pism proza oraz listow parenge lenku literaturos istorikas ir kritikas Piotr Chmielowski 1848 1904 Kurdamas eiliuotus tekstus Narusevicius seke klasicistine Nikola Bualo poetika L art poetique 1674 įteisinusia griezta zanrine ir stilistine kuriniu reglamentacija personazu schemiskuma juoda balta principas aprasyma vietoj vaizdavimo hiperbolizacijos vengima logine tropu struktura antikiniu įvaizdziu bei kalbos stampu vartojima pagal sveika prota Sitaip buvo priesinamasi barokiniam nesaikingumui o pavyzdziais imti Renesanso poetai skaidraus ir subalansuoto stiliaus autoriai Naruseviciaus satyros pvz Varganas rasytojas Chudy literat Kaukiu baliai Reduty kandus sarkastiski pilni tikrovisku detaliu Varsuvos gyvenimo paveikslai Neretai sie kuriniai yra lyginami su kito zymaus Apsvietos epochos kurejo amzininku vadinto lenku poetu kunigaiksciu Ignacy Krasicki 1735 II 3 1801 III 14 satyromis kuriose pasitelkus parodija vaizduojami įvairus visuomeninio elgesio modeliai o dialogais perteikiami pasakojimai balansuoja ant grotesko ribos Kituose eiliuotuose kuriniuose odese himnuose pastoralese Narusevicius aukstino prigimtine zmoniu dorybe kele zeme dirbancio zmogaus verte priesindamas ja pramogaujanciu bajoru moraliniam nuosmukiui Autorius smerke sarmatiskaja aukso laisve garbinancius lenku diduomenes atstovus nenorincius priimti jokiu naujoviu abejingus svietimo skleidimui Stai Naruseviciaus odeje Mirusiuju balsas Glos umarlych apgailestaujama del didiku tingumo doros ir saiko nepaisymo garbingu tradiciju niekinimo savigarbos bei atsakomybes nykimo Piesiamas atgrasus panieka keliantis XVIII a antros puses lenku bajorijos paveikslas Sudraske ramybes ir santarves gijas Kadais auksciausia valdzia uzsigrobe Pakriko lygu bedziu bandos Patenkinti ir saugus nors ir be vedlio be tvarkos Įvertinimas1776 m 1783 m Baltojo erelio ordinasAtminimo įamzinimasAdomo Naruseviciaus vardu yra pavadinta gatve Nemencineje Vilniaus rajonas Portretai1792 m XVIII a XVIII XIX a SaltiniaiRita Regina Trimoniene Adomas Narusevicius Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 69 70 psl Jurgita Zasiniene Gedminiene Adomas Stanislovas Narusevicius saltiniai info