Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas ŠapokaGimė 1906 m vasario 13 d Grybeliai Utenos valsčiusMirė 1961 m kovo 9 d 55 metai Torontas KanadaTėvas Juoza
Adolfas Šapoka
| Adolfas Šapoka | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. vasario 13 d. Grybeliai, Utenos valsčius |
| Mirė | 1961 m. kovo 9 d. (55 metai) Torontas, Kanada |
| Tėvas | Juozapas Šapoka |
| Motina | Konstancija Mikulėnaitė-Šapokienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Adelė Stanionytė-Šapokienė |
| Vaikai | Aldona Šapokaitė |
| Veikla | istorikas, pedagogas, redaktorius |
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Adolfas Šapoka (1906 m. vasario 13 d. Grybeliuose, Utenos valsčius – 1961 m. kovo 9 d. Toronte, Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.
Biografija
Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale“. Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenanto laipsnį. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.
1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute. Nuo 1934 m. dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje. Tuo pat metu su kitais parengė ir 1936 m. išleido „Lietuvos istoriją“. Taip pat redagavo ir kitą jaunų istorikų darbą „Jogaila“ (1935 m.), skaitė paskaitas, vadovavo seminarams ir kursiniams darbams. Publikavo straipsnius žurnaluose „Praeitis“, „Senovė“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt. 1937 m. vedė stomatologę Adelę Stanionytę.
1938 m. birželio 13 d. apgynė disertaciją „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“, suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. vasarą apgynė habilitacinį darbą „1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.“, suteiktas docento vardas.
1940 m. Istorijos fakultetą perkėlus į Vilnių, važinėjo skaityti paskaitų, bet tų pačių metų vasarą sovietų valdžia pašalino jį iš VDU. Šeimą išlaikė žmona, turėjusi Kaune dantų gydymo kabinetą. 1940–1941 m. Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbo „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje, dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Vokiečių okupacijos metais, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki uždarymo 1943 m. kovo mėn. – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentas.
1944 m. liepos mėn. su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Neumarkte, o vėliau Hechfeldo stovykloje. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju „Lietuvos istorijos“ (1950 m.) leidimu.
1948 m. emigravo į Kanadą. Gyveno Monrealyje, dirbo vielų įmonėje, vėliau kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. gyveno Toronte, 1949–1961 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „Lietuvių enciklopedijoje“. Pasirašinėjo Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais.
A. Šapoka pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys.
Sunkios darbo sąlygos pakirto Adolfo Šapokos sveikatą. 1961 m. kovo 9 d. jis mirė kasdamas sniegą prie savo namų. Palaidotas Park Lawen kapinėse. Mirus jo dukrai Aldonai ir žmonai, A. Šapokos palaikai perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.
Svarbiausi veikalai
- Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais, 1935 m.
- Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, 1936 m.
- Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, 1938 m.
- Jonušas Radvila ir Švedija, 1941 m.
- Bajoriškoji Demokratija, 1941 m.
- Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje, 1941 m.
- Lietuva, kraštas ir tauta, 1946 m.
- Lithuania Through the Ages, 1948 m.
- Vilnius Lietuvos gyvenime, 1954 m., anglų k.
- Senasis Vilnius, 1963 m.
- Daug istorinių straipsnių, paskelbtų Lietuvoje.
Lietuvos istorija
Jo redaguotos „Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas 1936 m. išėjo 17 050 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją.
Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma ir skaitoma, žadino tautinę savimonę, skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus. Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ ėmė publikuoti „Kultūros barai“. 1989 m. „Lietuvos istorija“ išleista 100 000 egzempliorių tiražu. 1990 m. 155 000 tiražu išėjo pakartotinis leidimas. Ankstesniame iš jų, knygos gale pridėtas Juozo Jurginio rašytas skyrelis „Adolfo Šapokos istorijos apžvalga“, vėlesniame leidime jis išimtas.
Atminimo įamžinimas
- 1993 m. Grybelių kaime atidengtas koplytstulpis (tautod. Pranas Kaziūnas).
- 1997 m. jo vardu pavadinta Utenos Adolfo Šapokos gimnazija. 2001 m. gimnazijoje atidarytas A. Šapokos atminimo kambarys.
- 2006 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) bei portretinis vokas.
- 2006 m. Kauno miesto tarybos sprendimu vienai Kauno gatvių suteiktas A. Šapokos vardas.
- 2006 m. vasario 14 d. VDU atidaryta A. Šapokos vardo auditorija.
- Birutė Kairienė parengė leidinius „Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“ (Utena, 2002), su Jolita Baltuškiene – „Adolfui Šapokai – 100 metų“ (Utena, 2006).
- Mindaugas ir Gintautas Šapokos sudarė leidinuką „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ (Punskas, 2006). Autorių kolektyvas išleido knygą „Nemuno krantai gražesni...: istoriko Adolfo Šapokos atminimui“ (Utena, 2007).
Šaltiniai
- Žymusis istorikas. Adolfo Šapokos 100-osios gimimo metinės // Už laisvę, 2006 m. vasario 15 d., Nr. 2 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030917/susitikimai_01.html Archyvuota kopija 2010-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/kultpaminklai/istorijos_sarasas.htm Archyvuota kopija 2017-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/sapersonos.htm#Šapoka Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=1071&parent_id=190
- Šventė ir jos atvaizdas knygoje // Kauno diena, 2006 m. vasario 14 d.
- http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=180
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0APOKA%20ADOLFAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolfas Šapoka, Kas yra Adolfas Šapoka? Ką reiškia Adolfas Šapoka?
Adolfas SapokaGime 1906 m vasario 13 d Grybeliai Utenos valsciusMire 1961 m kovo 9 d 55 metai Torontas KanadaTevas Juozapas SapokaMotina Konstancija Mikulenaite SapokieneSutuoktinis e Adele Stanionyte SapokieneVaikai Aldona SapokaiteVeikla istorikas pedagogas redaktoriusAlma mater 1929 m Lietuvos universitetas Adolfas Sapoka 1906 m vasario 13 d Grybeliuose Utenos valscius 1961 m kovo 9 d Toronte Kanada Lietuvos istorikas pedagogas vienas is 1936 m veikalo Lietuvos istorija autoriu ir redaktorius BiografijaMokesi Utenos progimnazijoje 1925 m baige Panevezio gimnazija Įstojo į Lietuvos universiteto Humanitariniu mokslu fakulteto istorijos skyriu Istorija jam deste profesoriai Jonas Ycas Ignas Jonynas Augustinas Janulaitis Povilas Gronskis Levas Karsavinas 1929 m spalio 1 d baige universiteta Diplominio darbo tema Namines kovos Lietuvoje XVII a gale Atlikes karine tarnyba aspirantu 1930 m isejo į atsarga turedamas jaunesniojo leitenanto laipsnį Gaves Svietimo ministerijos stipendija 1930 1931 m istorijos zinias gilino Prahoje Karolio IV universitete 1932 1940 m dirbo Vytauto Didziojo universitete Istorijos katedros destytoju 1933 m vasara buvo nuvykes į Stokholmo universitete uzsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus dirbo Baltu institute Nuo 1934 m dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje Tuo pat metu su kitais parenge ir 1936 m isleido Lietuvos istorija Taip pat redagavo ir kita jaunu istoriku darba Jogaila 1935 m skaite paskaitas vadovavo seminarams ir kursiniams darbams Publikavo straipsnius zurnaluose Praeitis Senove Vairas Zidinys ir kt 1937 m vede stomatologe Adele Stanionyte 1938 m birzelio 13 d apgyne disertacija Lietuva ir Lenkija po 1569 m Liublino unijos suteiktas istorijos mokslu daktaro laipsnis 1939 m vasara apgyne habilitacinį darba 1655 m Kedainiu sutartis arba svedai Lietuvoje 1655 1656 m suteiktas docento vardas 1940 m Istorijos fakulteta perkelus į Vilniu vazinejo skaityti paskaitu bet tu paciu metu vasara sovietu valdzia pasalino jį is VDU Seima islaike zmona turejusi Kaune dantu gydymo kabineta 1940 1941 m Vaclovo Birziskos kvietimu dirbo Lietuviskos enciklopedijos redakcijoje deste istorija Kauno aukstesniojoje technikos mokykloje Vokieciu okupacijos metais nuo 1941 m rugpjucio 1 d iki uzdarymo 1943 m kovo men Vilniaus universiteto Humanitariniu mokslu fakulteto docentas 1944 m liepos men su seima pasitrauke į Vokietija gyveno Neumarkte o veliau Hechfeldo stovykloje Cia dirbo pedagoginį darba lietuviu gimnazijoje ir technikos mokykloje rase straipsnius redagavo knygas rupinosi nauju Lietuvos istorijos 1950 m leidimu 1948 m emigravo į Kanada Gyveno Monrealyje dirbo vielu įmoneje veliau kailiu dirbtuveje Nuo 1949 m gyveno Toronte 1949 1961 m redagavo kataliku savaitrastį Teviskes ziburiai buvo jo vyriausiasis redaktorius Bendradarbiavo Bostone leidziamoje Lietuviu enciklopedijoje Pasirasinejo Stanio Mikuleno Grybo ir kitais slapyvardziais A Sapoka pasizymejo ir kaip aktyvus visuomenininkas buvo renkamas į Kanados lietuviu bendruomenes taryba pirmininkavo Kanados lietuviu kataliku federacijai priklause Lietuviu kataliku kulturos draugijai buvo Ateitininku federacijos tarybos narys Sunkios darbo salygos pakirto Adolfo Sapokos sveikata 1961 m kovo 9 d jis mire kasdamas sniega prie savo namu Palaidotas Park Lawen kapinese Mirus jo dukrai Aldonai ir zmonai A Sapokos palaikai perkelti į Sv Jono lietuviu kapines Anapilyje Toronto mieste Svarbiausi veikalaiLietuva ir Lenkija Jogailos laikais 1935 m Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformu seimo metu 1936 m Lietuva ir Lenkija po 1569 m Liublino unijos 1938 m Jonusas Radvila ir Svedija 1941 m Bajoriskoji Demokratija 1941 m Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a antroje puseje 1941 m Lietuva krastas ir tauta 1946 m Lithuania Through the Ages 1948 m Vilnius Lietuvos gyvenime 1954 m anglu k Senasis Vilnius 1963 m Daug istoriniu straipsniu paskelbtu Lietuvoje Lietuvos istorija Jo redaguotos Lietuvos istorijos pirmasis leidimas 1936 m isejo 17 050 egzemplioriu tirazu Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tirazas tiek buvo spausdinama tik maldaknygiu Leidinys isliko svarbiu veikalu keletui desimciu metu į priekį studijuojantiems Lietuvos istorija Iseivijoje Lietuvos istorija isleista pakartotinai tris kartus Lietuvoje per visa sovietines okupacijos laikotarpį si knyga buvo zinoma ir skaitoma zadino tautine savimone skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus Prasidejus tautiniam atgimimui A Sapokos Lietuvos istorija eme publikuoti Kulturos barai 1989 m Lietuvos istorija isleista 100 000 egzemplioriu tirazu 1990 m 155 000 tirazu isejo pakartotinis leidimas Ankstesniame is ju knygos gale pridetas Juozo Jurginio rasytas skyrelis Adolfo Sapokos istorijos apzvalga velesniame leidime jis isimtas Atminimo įamzinimas1993 m Grybeliu kaime atidengtas koplytstulpis tautod Pranas Kaziunas 1997 m jo vardu pavadinta Utenos Adolfo Sapokos gimnazija 2001 m gimnazijoje atidarytas A Sapokos atminimo kambarys 2006 m isleistas pasto zenklas dail Ausrele Ratkeviciene bei portretinis vokas 2006 m Kauno miesto tarybos sprendimu vienai Kauno gatviu suteiktas A Sapokos vardas 2006 m vasario 14 d VDU atidaryta A Sapokos vardo auditorija Birute Kairiene parenge leidinius Istoriko Adolfo Sapokos gyvenimas ir veikla Utena 2002 su Jolita Baltuskiene Adolfui Sapokai 100 metu Utena 2006 Mindaugas ir Gintautas Sapokos sudare leidinuka Istorikas Adolfas Sapoka ir jo darbu bibliografija Punskas 2006 Autoriu kolektyvas isleido knyga Nemuno krantai grazesni istoriko Adolfo Sapokos atminimui Utena 2007 SaltiniaiZymusis istorikas Adolfo Sapokos 100 osios gimimo metines Uz laisve 2006 m vasario 15 d Nr 2 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto http www xxiamzius lt archyvas xxiamzius 20030917 susitikimai 01 html Archyvuota kopija 2010 11 05 is Wayback Machine projekto http www utena on lt Utenos enciklopedija kultpaminklai istorijos sarasas htm Archyvuota kopija 2017 03 15 is Wayback Machine projekto http www utena on lt Utenos enciklopedija personos sapersonos htm Sapoka Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto http www post lt katalogas item details php3 item id 1071 amp parent id 190 Svente ir jos atvaizdas knygoje Kauno diena 2006 m vasario 14 d http knyga kvb lt index php option com content amp task view amp id 180 http atminimas kvb lt asmenvardis php asm D0APOKA 20ADOLFAS Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto