Adža Ekapadas

Adža Ekapadas (skr. अज एकपद् = IAST: aja ekapad 'ožys vienakojis') – vedinės mitologijos dievybė, priskiriama prie orinių dievų. Tik vienoje Rigvedos vietoje Adža Ekapadas minimas paskirai (RV 10.65.13) visur kitur jis eina drauge su Ahi Budhnja. Namų apeigose šiedviem dievybėms skiriama auka. Pasakojama, kad Adža Ekapadas palaiko dangų, srautus, vandenyną, Sarasvatę, Visus dievus. Jis davė tvirtovę abiem pasauliams. Vėlesniuose šaltiniuose minima, kad jis radęsis rytuose, jis minimas tarp padangės dievybių ar tapatinamas su saule.

Manoma, kad Pūšano (saulės) rato kelio kraštutiniai taškai būdavo jungiami vertikale, kurią simbolizuoja vardas Adža Ekapadas. Ožiška dievybės kilmė ją sieja ne tik su Pūšanu, bet ir su Indra (griaustinio dievas indoeuropietiškoje mitologijoje dažnai vežamas ožių). Gali būti, kad Adža Ekapadas simbolizuoja žaibą (vienos kojos, trenkiančios žemėn įvaizdis; uolų skaldymas). Pats Adža Ekapado vardas yra epitetas, po kuriuo slypi nežinomo dievo vardas.

Vėlyvesnėje tradicijoje Adža Ekapadas siejamas su vienu iš 11 rudrų, bei naudojamas kaip Šivos epitetas.

Taip pat skaitykite

Plg. vienakojį dangaus dievą-sutverėją Hurakaną majų mitologijoje.

Literatūra

• Przyluski J., Deux noms in diens du Dieu Soleil, «Bulletin of the School of Oriental Studies», 1931, v. 6, pt 2;
• Przyluski J., Études indiennes et chinoises, I. Les Unipиdes, в сб.: Mйlanges chinois et bouddhiques, v. 2 (1932–1933), Brux., 1933;
• Dumont P.-E., The Indic God Aja Ekapad, the One-legged Goat, «Journal of the American Oriental Society», 1933, v. 53, No 4;
• Kramrisch S., Pūsan, «Journal of the American Oriental Society», 1961, v. 81, No 2;
• Ноrsch P., Aja Ekapad und die Sonne, «Indo-Iranian Journal», 1965, v. 9, No 1.

Šaltiniai

1. AV 13.1.6
2. Taitiryja Brahmana 3.1, 2, 8
3. , 12.29
4. Мифы народов мира. Аджа Экапад , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.