Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Achmadas Šachas MasudasAchmedo Masudo portretasGimė 1953 m rugsėjo 2 d Mirė 2001 m rugsėjo 9 d 48 metai TacharasTautybė
Achmadas Šachas Masudas
| Achmadas Šachas Masudas | |
|---|---|
| Achmedo Masudo portretas | |
| Gimė | 1953 m. rugsėjo 2 d. |
| Mirė | 2001 m. rugsėjo 9 d. (48 metai) Tacharas |
| Tautybė | tadžikas |
| Veikla | mudžahedas |
| Pareigos | Afganistano gynybos ministras 1992–1996 m. |
Achmadas Šachas Masudas (1953 m. rugsėjo 2 d. – 2001 m. rugsėjo 9 d.) – Afganistano karinis ir politinis veikėjas. Pasipriešinimo sovietų invazijai ir Talibanui lyderis.
Biografija
Achmadas Šachas Masudas gimė 1953 m. Pandžširo provincijoje netoli Kabulo. Jis buvo tadžikų tautybės. Jaunystėje mokėsi inžinerijos Kabule. Po 1973 m. perversmo jis metė mokslus įsitraukęs į islamistų jaunimo organizaciją, kuriai vadovavo . Jis 1975 m. organizavo maištą Pandžšire prieš Muhamedo Daudo vyriausybę, kurį vyriausybiniai kariai lengvai sutriuškino. Po to Achmadas Masudas pasitraukė į Pakistaną, kur buvo apmokytas afganų išeivių ekstremistų stovyklose. 1978 m. jis vėl dalyvavo maište Afganistane, šį kartą prieš valdžią užgrobusius komunistus. Pralaimėjęs šį maištą jis pasirinko partizaninio karo taktiką, studijavo Mao Dzeduno ir Če Gevaros raštus. Tuo metu TSRS buvo pradėjusi siųsti savo pajėgas į Afganistaną komunistinės vyriausybės paramai. Achmadas Masudas su sukilėliais sėkmingai atrėmė ne vieną sovietų ir jų Afganistano pagalbininkų ataką Pandžširo slėnyje, buvo pramintas „Pandžširo liūtu“. Jo autoritetas tarp mudžahedų išaugo, partizaninio karo taktiką perėmė kitos sukilėlių grupuotės.
Iki 1985 m. A. Masudas kariavo beveik be paramos. Dėl jo pažiūrų JAV laikė jį islamistų ekstremistu, Pakistano remiamiems puštūnams neįtiko jo tadžikų kilmė, jo nemėgo kitas įtakingas, Pakistano remiamas mudžahedų vadas , kuriam taip pat tarnavo Osamos bin Ladeno finansuojami arabų savanoriai mudžahedai. Pradėjus išvesti sovietų kariuomenę šie prieštaravimai pasireiškė tarp mudžahedų. 1989 m. A. Masudas pateko į pasalą, kurią surengė G. Hekmatijaro vadovaujami mudžahedai. A. Masudas neteko kelių savo vyrų, bet išsigelbėjo sveikas. Po sovietų pasitraukimo Afganistane toliau tęsėsi karas su likusia komunistine vyriausybe. 1992 m. A. Masudo pajėgos užėmė Kabulą. Buvo susitarta dėl mudžahedų vyriausybės, paskelbtas prezidentu, A. Masudas − gynybos ministru. Dviem tadžikams tapus valstybės, kurioje tadžikai buvo mažuma ir beveik niekuomet nebuvo valdžioje, įtakingiausiais asmenimis kilo puštūnų nepasitenkinimas. A. Masudas turėjo numalšinti kelis kilusius maištus ir ypač su atvirai karą pradėjusio šalininkais.
1995 m. Afganistano pietuose kilo Talibano judėjimas, deklaravęs islamo tvarkos atgaivinimą šalyje. Į jį daugiausiai įsitraukė Pakistane pasiruošę afganų pabėgėliai, buvę komunistai. A. Masudo pajėgos nesugebėjo jų sustabdyti, Talibaną parėmė „Al Kaeda“. 1996 m. Talibano pajėgos užėmė Kabulą. Vėliau A. Masudas vadovavo afganų pasipriešinimui, tačiau jam nedaug tesisekė. Jis vadovavo nedidelėse teritorijose įsitvirtinusiam Šiaurės Aljansui Afganistano šiaurės rytų kalnuose. Talibanas sėkmingai išnaudojo tautinius prieštaravimus A. Masudo nenaudai. Jo Šiaurės Aljanse daugiausiai dalyvavo tadžikai, uzbekai, hazarai ir tik nedaugelis puštūnų, kurių buvo dauguma Afganistane. 2001 m. rugsėjo 9 d. jis žuvo po dviejų savižudžių, apsimetusių žurnalistais, susisprogdinimo. Manoma, kad savižudžiai buvo pasiųsti iš „Al Kaedos“. Iškelta versija, kad neatsitiktinai tai įvyko prieš rugsėjo 11 d. teroristinius aktus JAV, nes Osama bin Ladenas tikriausiai norėjo pašalinti vienintelį likusį vidaus pasipriešinimo lyderį JAV intervencijos atveju. Po Talibano valdžios nuvertimo Afganistano prezidentas H. Karzajus paskelbė A. Masudą nacionaliniu didvyriu, o jo mirties rugsėjo 9 d. − „Masudo diena“. Palaidotas kalvoje netoli Bazarako virš Pandžširo slėnio.
Šaltiniai
- Alexander Mikaberidze. Conflict and Conquest in the Islamic World, 2011, t. I, p. 48-49
- Enciklopedija Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Achmadas Šachas Masudas, Kas yra Achmadas Šachas Masudas? Ką reiškia Achmadas Šachas Masudas?
Achmadas Sachas MasudasAchmedo Masudo portretasGime 1953 m rugsejo 2 d Mire 2001 m rugsejo 9 d 48 metai TacharasTautybe tadzikasVeikla mudzahedasPareigos Afganistano gynybos ministras 1992 1996 m Achmadas Sachas Masudas 1953 m rugsejo 2 d 2001 m rugsejo 9 d Afganistano karinis ir politinis veikejas Pasipriesinimo sovietu invazijai ir Talibanui lyderis BiografijaAchmadas Sachas Masudas gime 1953 m Pandzsiro provincijoje netoli Kabulo Jis buvo tadziku tautybes Jaunysteje mokesi inzinerijos Kabule Po 1973 m perversmo jis mete mokslus įsitraukes į islamistu jaunimo organizacija kuriai vadovavo Jis 1975 m organizavo maista Pandzsire pries Muhamedo Daudo vyriausybe kurį vyriausybiniai kariai lengvai sutriuskino Po to Achmadas Masudas pasitrauke į Pakistana kur buvo apmokytas afganu iseiviu ekstremistu stovyklose 1978 m jis vel dalyvavo maiste Afganistane sį karta pries valdzia uzgrobusius komunistus Pralaimejes sį maista jis pasirinko partizaninio karo taktika studijavo Mao Dzeduno ir Ce Gevaros rastus Tuo metu TSRS buvo pradejusi siusti savo pajegas į Afganistana komunistines vyriausybes paramai Achmadas Masudas su sukileliais sekmingai atreme ne viena sovietu ir ju Afganistano pagalbininku ataka Pandzsiro slenyje buvo pramintas Pandzsiro liutu Jo autoritetas tarp mudzahedu isaugo partizaninio karo taktika pereme kitos sukileliu grupuotes Iki 1985 m A Masudas kariavo beveik be paramos Del jo paziuru JAV laike jį islamistu ekstremistu Pakistano remiamiems pustunams neįtiko jo tadziku kilme jo nemego kitas įtakingas Pakistano remiamas mudzahedu vadas kuriam taip pat tarnavo Osamos bin Ladeno finansuojami arabu savanoriai mudzahedai Pradejus isvesti sovietu kariuomene sie priestaravimai pasireiske tarp mudzahedu 1989 m A Masudas pateko į pasala kuria surenge G Hekmatijaro vadovaujami mudzahedai A Masudas neteko keliu savo vyru bet issigelbejo sveikas Po sovietu pasitraukimo Afganistane toliau tesesi karas su likusia komunistine vyriausybe 1992 m A Masudo pajegos uzeme Kabula Buvo susitarta del mudzahedu vyriausybes paskelbtas prezidentu A Masudas gynybos ministru Dviem tadzikams tapus valstybes kurioje tadzikai buvo mazuma ir beveik niekuomet nebuvo valdzioje įtakingiausiais asmenimis kilo pustunu nepasitenkinimas A Masudas turejo numalsinti kelis kilusius maistus ir ypac su atvirai kara pradejusio salininkais 1995 m Afganistano pietuose kilo Talibano judejimas deklaraves islamo tvarkos atgaivinima salyje Į jį daugiausiai įsitrauke Pakistane pasiruose afganu pabegeliai buve komunistai A Masudo pajegos nesugebejo ju sustabdyti Talibana pareme Al Kaeda 1996 m Talibano pajegos uzeme Kabula Veliau A Masudas vadovavo afganu pasipriesinimui taciau jam nedaug tesiseke Jis vadovavo nedidelese teritorijose įsitvirtinusiam Siaures Aljansui Afganistano siaures rytu kalnuose Talibanas sekmingai isnaudojo tautinius priestaravimus A Masudo nenaudai Jo Siaures Aljanse daugiausiai dalyvavo tadzikai uzbekai hazarai ir tik nedaugelis pustunu kuriu buvo dauguma Afganistane 2001 m rugsejo 9 d jis zuvo po dvieju savizudziu apsimetusiu zurnalistais susisprogdinimo Manoma kad savizudziai buvo pasiusti is Al Kaedos Iskelta versija kad neatsitiktinai tai įvyko pries rugsejo 11 d teroristinius aktus JAV nes Osama bin Ladenas tikriausiai norejo pasalinti vienintelį likusį vidaus pasipriesinimo lyderį JAV intervencijos atveju Po Talibano valdzios nuvertimo Afganistano prezidentas H Karzajus paskelbe A Masuda nacionaliniu didvyriu o jo mirties rugsejo 9 d Masudo diena Palaidotas kalvoje netoli Bazarako virs Pandzsiro slenio SaltiniaiAlexander Mikaberidze Conflict and Conquest in the Islamic World 2011 t I p 48 49 Enciklopedija Britannica