Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Achaltekai jojamųjų arklių veislė Viena seniausių pasaulyje Achaltekas Achaltekai turkmėnų kalba ahalteke tariama ahalˈt
Achaltekai
Achaltekai – jojamųjų arklių veislė. Viena seniausių pasaulyje.
Achaltekai, turkmėnų kalba ahalteke (tariama [ahalˈtеkje]), tai arklių veislė kilusi iš Turkmėnijos. Ten jie yra nacionalinis šalies simbolis. Šie „auksiniai arkliai“ pritaikyti sunkioms klimato sąlygoms ir, kaip manoma, tai viena iš seniausių išlikusių arklių veislių. Šiuo metu pasaulyje yra apytiksliai 3 500 achaltekų veislės arklių. Daugiausia jų galima aptikti Turkmėnijoje ir Rusijoje, nors galima rasti ir visoje Europoje, Australijoje bei Šiaurės Amerikoje. Veislė tapo ypač populiari tarp rusų, kurie juos atsigabeno į savo valstybinius žirgynus.
Veislės charakteristika
Spalva
Plaukai turi sidabrinį ar auksinį atspalvį. Būna baltų žymių. Labiau vertinama elnio odos ar sarto (šviesiai ruda su tamsiais karčiais) arklio spalva su skirtingu metaliniu blizgesiu, tačiau taip pat pripažintos bėra (plaukas rudas, visada vienspalvis, o karčiai ir uodega tamsūs), juoda, kaštoninė, cremello (rausvai balta su šviesiais karčiais), perlino (rausvai balta su tamsiais karčiais) ir pilka spalvos.
Labiausiai žinoma achaltekų savybė, tai natūralus metalinis kailio spindėjimas. Jis ypač matomas ant sartos, elnio odos ar lengvesnės bėros spalvos arklių, nors kai kurie „tviska“ daugiau negu kiti. Manoma, kad ši spalvota struktūra buvo naudojama dykumoje kaip maskavimasis. Kreminis genas, kuris gamina elnio odos ir sartos spalvos kailį, yra kaip skiedimo genas, kuris taip pat gamina cremello ir perlino spalvas.
Sudėjimas
Achaltekų aukštis yra 156–158 cm, įstrižinis liemens ilgis 158–162 cm, 175–176 cm, plaštakos 19-20 cm. Masė ~ 500 kg. Šie arkliai turi gražią ir mažą galvą su tiesiu, ilgu ar truputi išgaubtu profiliu ir ilgomis ausimis. Akys išraiškingos, migdolo formos. Kirpčių ir karčių dažnai nebūna, plaukai reti. Nugara ilga, raumeninga ir baigiasi aukštu gogu (aukščiausias arklio nugaros taškas). Kaklas ilgas ir status.
Achaltekai turi nuožulnius pečius, ploną odą, stiprias, sunkias, bet geras kojas. Jie yra liekni, su gilia krūtinės ląsta. Achaltekai gali įveikti didžiulius atstumus neėdę ir negėrę. Šie arkliai gyvybingi, budrūs, tačiau gali būti užsispyrę bei energingi ir yra linkę susidraugauti tik su vienu asmeniu.
Kitos ypatybės
Pagal tradiciją, arklys buvo laikomas po septyniomis antklodėmis ir šeriamas daug kiaušinio baltymų turinčiu pašaru. Antklodės buvo nuimamos tik lenktynių metu, kergiant ir kelias minutes prieš saulėlydį.
Veislė yra prisitaikiusi prie Turkmėnijos žemių šiurkštumo, kur arkliai turi išgyventi maisto bei vandens stygių. Tai arklius padarė puikiai tinkančius sportui. Veislė įrodė savo ištvermę 1935 metais, kai turkmėnų raitelių grupė jojo 2500 mylių iš Ašchabado į Maskvą. Po 84 dienų jie tris dienas keliavo 235 mylias per dykumą be vandens. Achaltekai dar žinomi kaip geri šuolininkai, dėl jų puikios formos ir grakštumo.
Veislės istorija
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – stilius, patikslinti pavadinimus, trūksta išnašų į šaltinius Jei galite, sutvarkykite. |
Protėviai
Veislės protėviai priskiriami gyvūnams, gyvenusiems prieš 3 000 metų. Žinoma daug jų vardų, bet daugiausiai žinomi kaip . Tačiau tikslius protėvius sudėtinga surasti, todėl, kad anksčiau, apytiksliai 1600 Kristaus metais, arklio veislės šiuolaikine prasme neegzistavo, arkliai buvo identifikuojami kaip vietinio tipo.
Veislė yra labai panaši į dabar išnykusį Turkmeno arklį (), kažkada veistą kaimyniniame Irane. Kai kurie istorikai mano, kad šios dvi veislės yra skirtingos, tačiau jos kilusios iš tų pačių protėvių. Tai ginčytinas, kaip „paukštiena ar kiaušinienė“, klausimas: ar įtakingas arabas buvo šios veislės protėvis, ar pats yra kilęs iš šios veislės. Taip pat yra galimybė kad visos šios, vadinamosios „karštosios grynakraujės“, veislės išsivystė iš vieno, „rytietiško arklio“, pirmtako.
Naudojimas
Turkmėnijos gentainiai, iš pradžių, panaudojo šiuos arklius puldinėjimams. Jie atrankos būdu veisė juos, žodine tradicija darydami kilmės įrašus. Rusai šiuos arklius pavadino „“, o juos puoselėti pradėjo klajokliai.
Pavadinimo kilmė
1881 metais Turkmėnija tapo Rusijos imperijos dalimi. Gentys kovojo su caru, tačiau galų gale pralaimėjo. Rusijos generolas pajautė švelnumą ir meilę arkliams, kuriuos jis pamatė kovodamas su Turkmėnais. Galiausiai po karo jis įsteigė besiplečiantį ūkį ir arklius pavadino achaltekais (Akhal-Tekes), pagal gentį, kuri gyveno šalia oazės. Rusai išspausdino pirmą šių žirgų 1941, kuri apėmė 287 eržilus ir 468 kumeles.
Krizė
Veislė labai nukentėjo, kai Tarybų Sąjunga pareikalavo, kad arkliai būtų paskersti mėsai, bet nepaisant to, visi vietiniai Turkmėnai atsisakė valgyti juos. Galiausiai buvo telikę tik 1 250 arklių, o eksportas iš Tarybų Sąjungos buvo uždraustas. Turkmėnijos vyriausybė dabar naudoja arklius kaip diplomatines dovanas, taip pat kelis parduoda iš varžytinių, kad gautu pinigų pagerintoms arklių veisimo programoms. Vyriškosios lyties arkliai Centrinėje Azijoje nekastruojami.
Kryžminimas
XX a. pradžioje achaltekai pradėti kryžminti su grynaveisliais arkliais, siekiant sukurti greitą tolimų lenktynių žirgą. Tačiau anglų achaltekas nebuvo toks lankstus kaip protėvis achaltekas, todėl daugelis mirė dėl šaltų Centrinės Azijos sąlygų. Po 2 600 mylių ištvermingumo lenktynių iš Ašchabado į Maskvą 1935 metais, pasirodė, kad grynaveisliai buvo daug geresnės būklės nei maišyti arkliai. Žirgų kilmės knygos vadyba nusprendė visus hibridinius arklius, gimusius po 1936 laikyti kaip negrynaveisliais, o gimusiais anksčiau leido pasilikti žirgų kilmės knygoje.
Veislės kilmės knyga buvo nutraukta 1975 metais.
Tinkamumas
Achaltekas – tai tipiškas klajoklių žirgas, pagarsėjęs savo ištverme. Dėl jų natūralaus atletiškumo jie tinka visoms arklių sporto šakoms. Jie puikiai tinka išjodinėjimui, kliūtiniam jojimui, lenktynėms, ištvermės lenktynėms ir įvairioms šventėms.
Šaltiniai
- Vytautas Barauskas. Achaltekai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Nuorodos
- Achaltekai (.net)
- Achaltekai (.org) Archyvuota kopija 2020-10-30 iš Wayback Machine projekto.
- Achaltekai Kaliningrado srityje, Rusija Archyvuota kopija 2004-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Achaltekai, Kas yra Achaltekai? Ką reiškia Achaltekai?
Achaltekai jojamuju arkliu veisle Viena seniausiu pasaulyje Achaltekas Achaltekai turkmenu kalba ahalteke tariama ahalˈtekje tai arkliu veisle kilusi is Turkmenijos Ten jie yra nacionalinis salies simbolis Sie auksiniai arkliai pritaikyti sunkioms klimato salygoms ir kaip manoma tai viena is seniausiu islikusiu arkliu veisliu Siuo metu pasaulyje yra apytiksliai 3 500 achalteku veisles arkliu Daugiausia ju galima aptikti Turkmenijoje ir Rusijoje nors galima rasti ir visoje Europoje Australijoje bei Siaures Amerikoje Veisle tapo ypac populiari tarp rusu kurie juos atsigabeno į savo valstybinius zirgynus Veisles charakteristikaSpalva Plaukai turi sidabrinį ar auksinį atspalvį Buna baltu zymiu Labiau vertinama elnio odos ar sarto sviesiai ruda su tamsiais karciais arklio spalva su skirtingu metaliniu blizgesiu taciau taip pat pripazintos bera plaukas rudas visada vienspalvis o karciai ir uodega tamsus juoda kastonine cremello rausvai balta su sviesiais karciais perlino rausvai balta su tamsiais karciais ir pilka spalvos Labiausiai zinoma achalteku savybe tai naturalus metalinis kailio spindejimas Jis ypac matomas ant sartos elnio odos ar lengvesnes beros spalvos arkliu nors kai kurie tviska daugiau negu kiti Manoma kad si spalvota struktura buvo naudojama dykumoje kaip maskavimasis Kreminis genas kuris gamina elnio odos ir sartos spalvos kailį yra kaip skiedimo genas kuris taip pat gamina cremello ir perlino spalvas Sudejimas Achalteku aukstis yra 156 158 cm įstrizinis liemens ilgis 158 162 cm 175 176 cm plastakos 19 20 cm Mase 500 kg Sie arkliai turi grazia ir maza galva su tiesiu ilgu ar truputi isgaubtu profiliu ir ilgomis ausimis Akys israiskingos migdolo formos Kirpciu ir karciu daznai nebuna plaukai reti Nugara ilga raumeninga ir baigiasi aukstu gogu auksciausias arklio nugaros taskas Kaklas ilgas ir status Achaltekai turi nuozulnius pecius plona oda stiprias sunkias bet geras kojas Jie yra liekni su gilia krutines lasta Achaltekai gali įveikti didziulius atstumus neede ir negere Sie arkliai gyvybingi budrus taciau gali buti uzsispyre bei energingi ir yra linke susidraugauti tik su vienu asmeniu Kitos ypatybes Pagal tradicija arklys buvo laikomas po septyniomis antklodemis ir seriamas daug kiausinio baltymu turinciu pasaru Antklodes buvo nuimamos tik lenktyniu metu kergiant ir kelias minutes pries saulelydį Veisle yra prisitaikiusi prie Turkmenijos zemiu siurkstumo kur arkliai turi isgyventi maisto bei vandens stygiu Tai arklius padare puikiai tinkancius sportui Veisle įrode savo istverme 1935 metais kai turkmenu raiteliu grupe jojo 2500 myliu is Aschabado į Maskva Po 84 dienu jie tris dienas keliavo 235 mylias per dykuma be vandens Achaltekai dar zinomi kaip geri suolininkai del ju puikios formos ir grakstumo Veisles istorija Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus stilius patikslinti pavadinimus truksta isnasu į saltinius Jei galite sutvarkykite Senoves Akhal Teke arklys bronzinis IV I a 1 2 Achalteko prisitaikymasKreminis achaltekasProteviai Veisles proteviai priskiriami gyvunams gyvenusiems pries 3 000 metu Zinoma daug ju vardu bet daugiausiai zinomi kaip Taciau tikslius protevius sudetinga surasti todel kad anksciau apytiksliai 1600 Kristaus metais arklio veisles siuolaikine prasme neegzistavo arkliai buvo identifikuojami kaip vietinio tipo Veisle yra labai panasi į dabar isnykusį Turkmeno arklį kazkada veista kaimyniniame Irane Kai kurie istorikai mano kad sios dvi veisles yra skirtingos taciau jos kilusios is tu paciu proteviu Tai gincytinas kaip paukstiena ar kiausiniene klausimas ar įtakingas arabas buvo sios veisles protevis ar pats yra kiles is sios veisles Taip pat yra galimybe kad visos sios vadinamosios karstosios grynakraujes veisles issivyste is vieno rytietisko arklio pirmtako Naudojimas Turkmenijos gentainiai is pradziu panaudojo siuos arklius puldinejimams Jie atrankos budu veise juos zodine tradicija darydami kilmes įrasus Rusai siuos arklius pavadino o juos puoseleti pradejo klajokliai Pavadinimo kilme 1881 metais Turkmenija tapo Rusijos imperijos dalimi Gentys kovojo su caru taciau galu gale pralaimejo Rusijos generolas pajaute svelnuma ir meile arkliams kuriuos jis pamate kovodamas su Turkmenais Galiausiai po karo jis įsteige besipleciantį ukį ir arklius pavadino achaltekais Akhal Tekes pagal gentį kuri gyveno salia oazes Rusai isspausdino pirma siu zirgu 1941 kuri apeme 287 erzilus ir 468 kumeles Krize Veisle labai nukentejo kai Tarybu Sajunga pareikalavo kad arkliai butu paskersti mesai bet nepaisant to visi vietiniai Turkmenai atsisake valgyti juos Galiausiai buvo telike tik 1 250 arkliu o eksportas is Tarybu Sajungos buvo uzdraustas Turkmenijos vyriausybe dabar naudoja arklius kaip diplomatines dovanas taip pat kelis parduoda is varzytiniu kad gautu pinigu pagerintoms arkliu veisimo programoms Vyriskosios lyties arkliai Centrineje Azijoje nekastruojami Kryzminimas XX a pradzioje achaltekai pradeti kryzminti su grynaveisliais arkliais siekiant sukurti greita tolimu lenktyniu zirga Taciau anglu achaltekas nebuvo toks lankstus kaip protevis achaltekas todel daugelis mire del saltu Centrines Azijos salygu Po 2 600 myliu istvermingumo lenktyniu is Aschabado į Maskva 1935 metais pasirode kad grynaveisliai buvo daug geresnes bukles nei maisyti arkliai Zirgu kilmes knygos vadyba nusprende visus hibridinius arklius gimusius po 1936 laikyti kaip negrynaveisliais o gimusiais anksciau leido pasilikti zirgu kilmes knygoje Veisles kilmes knyga buvo nutraukta 1975 metais TinkamumasAchaltekas tai tipiskas klajokliu zirgas pagarsejes savo istverme Del ju naturalaus atletiskumo jie tinka visoms arkliu sporto sakoms Jie puikiai tinka isjodinejimui kliutiniam jojimui lenktynems istvermes lenktynems ir įvairioms sventems SaltiniaiVytautas Barauskas Achaltekai Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001NuorodosAchaltekai net Achaltekai org Archyvuota kopija 2020 10 30 is Wayback Machine projekto Achaltekai Kaliningrado srityje Rusija Archyvuota kopija 2004 12 04 is Wayback Machine projekto Vikiteka Achaltekai vaizdine ir garsine medziaga