Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Garantuotas abipusis sunaikinimas (angl. mutual assured destruction, MAD) – karinės strategijos doktrina, kurioje vienos iš dviejų pusių pradėtas garantuotai sunaikintų abi puses. Ši taikoma situacijoms, kuomet kiekviena pusė turi pakankamai ginklų sunaikinti kitai, ir užpulta galėtų staigiai atsakyti tokia pačia ar didesne jėga. MAD doktrina pateikia išvadą, kad esant tokiai situacijai, nei viena pusė nenorės pradėti karo, todėl ji garantuoja įtemptą, bet tvirtą taiką.

Istoriškai šis terminas labiausiai taikytas JAV ir Tarybų Sąjungos santykiams bei dabar galbūt JAV ir Rusijos santykiams. Teorijos šalininkai teigia, kad šalys turėtų investuoti į branduolinius ginklus, nors jie ir nebus niekada naudojami, bei joms turėtų būti draudžiama kurti apsaugos nuo šių ginklų sistemas. Vienos šalies turima patikima apsauga nuo branduolinių ginklų leistų jai pradėti karą tačiau išvengti sunaikinimo, todėl pažeistų pusiausvyrą ir MAD doktrinos sąlygas. Investavimas ir branduolinių ginklų gamyba yra būtina, kadangi kiekviena šalis privalo būti užtikrinta, kad kita iš tiesų turi pakankamą ginkluotę. Kitu atveju taip pat būtų pažeista pusiausvyra – viena pusė, abejojanti kitos pajėgumais, galėtų smogti vien tikėdamasi, kad antroji nesugebės atsakyti. Privalo būti išvengta menkiausių įtarimų, kad kažkurios šalies pajėgumas yra perdedamas ar apskritai tik .

Atsakomojo smūgio galimybė užtikrinama branduolinius ginklus laikant slaptai ir patikimai, kad jų nesunaikintų užpuolusios šalies pirmosios atakos. Pavyzdžiui, JAV jas laiko nuolat vietą keičiančiuose povandeniniuose laivuose. Tuo būdu net jei agresoriaus ataka sunaikintų šalies industrinius centrus, daugumą kariuomenės bei strateginius taškus, iš povandeninių laivų paleistos branduolinės raketos taip pat sunaikintų ir šalį puolėją. Vienas pirmųjų būdų užtikrinti atsakomojo smūgio galimybę buvo kažkurią dalį branduolines bombas gabenančių bombonešių nuolat laikyti ore. Jei netikėtos atakos metu būtų sunaikinti kariniai aerodromai bei bombų saugyklos, tuo metu ore buvę lėktuvai galėtų suduoti atsakomąjį smūgį. Iš tiesų jis buvo naudojamas labai ribotai, kadangi nuolat laikyti dalį lėktuvų ore reikalauja labai daug resursų. Vėliau jo visiškai atsisakyta, kadangi branduolinių ginklų gabenimui nuo lėktuvų pereita prie ICBM (tarpkontinentinės raketos).

MAD doktrina kritikuojama, kaip veikianti labiau teorijoje nei praktikoje. Pavyzdžiui, Indija ir Pakistanas atitinka jos koncepciją – abi šalys turi pakankamai branduolinių ginklų, kad viena kitą sunaikintų, tačiau tai nesustabdė 1999 m. tarp jų kilusio . Kita kritika:

Doktrina paremta prielaida, kad šalis agresorė nesugebės atsiginti nuo atsakomojo smūgio. Tačiau vienos šalies kuriama efektyvi apsaugos sistema gali išprovokuoti kitą smogti kol dar nėra per vėlu.
Turi nebūti klaidų nustatant, kada kita šalis pradeda (svarbiausia, ar apskritai pradeda) branduolinį karą. Kitaip galima paleisti „atsakomąjį“ smūgį, nors jokio puolimo nebuvo, tik klaida.
Turi būti įmanoma tiksliai nustatyti, kuri šalis pradėjo karą. Pavyzdžiui, jei branduolinės raketos būtų paleistos iš Rusijos ir Kinijos pasienio, gali būti sunku tvirtai pasakyti kuri šalis atsakinga.
Privalo būti tobulas racionalumas, t. y., jokie kariškiai dėl jokių asmeninių ar kt. priežasčių negali, pavyzdžiui, sustabdyti atsakomojo smūgio arba pradėti puolimo nekreipdami dėmesio į tai, kad bus sunaikinta ir jų šalis (arba net ir siekdami abipusio sunaikinimo). Visiems lyderiams, kurie turi šio smūgio paleidimo galimybę, privalo rūpėti jų pačių šalių nuostoliai.

Kritikai dažnai pašaipiai pastebi, kad mad anglų kalba taip pat reiškia 'išprotėjęs', ir toks pavadinimas labai tinkamas šiai strategijai.

MAD koncepcija daugybę sykių naudota populiariojoje kultūroje. Vienas žinomiausių filmų šia tema yra Stanley Kubricko . Jame vienas JAV kariškis savavališkai paleidžia branduolinę raketą į Rusiją. JAV pareigūnai tikisi atstatyti santykius, mano, kad rusai supras jog tai buvo tik baisi klaida, tačiau jau po laiko sužino, kad Tarybų Sąjunga kaip tik ketino viešai paskelbti apie ką tik įrengtą gynybos sistemą, kuri branduolinio puolimo atveju atsakomaisiais atominiais smūgiais sunaikintų visą pasaulį. Sistema veikia pilnai automatiškai, kad jos efektyvumui nepakenktų žmogiškasis faktorius (žr. kritiką), ir dabar sustabdyti visuotinio sunaikinimo nebeįmanoma.