Abiogenezė gr a bio genesis ne biologinės kilmės bendrąja prasme gyvybės atsiradimas iš negyvosios medžiagos Abiogenezės
Abiogenezė

Abiogenezė (gr. a–bio–genesis – 'ne biologinės kilmės') – bendrąja prasme, gyvybės atsiradimas iš negyvosios medžiagos.
Abiogenezės procesas niekada nebuvo stebimas. Manoma, kad gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos yra ypač retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėje aplinkoje, kurios šiuolaikinėje Žemėje nėra. 1920 m. pirmasis iškėlė hipotezę, jog gyvybė galėjo atsirasti fizikinės chemijos paaiškinamų ir eksperimentiškai pakartojamų procesų metu. Abiogenezę buvo bandoma įrodyti 1953 m. Milerio-Urėjaus eksperimentu Čikagos universitete. Jo metu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, panašios į pirmykštės žemės, ir stebėtas organinių medžiagų susidarymas iš neorganinių.
Gyvybės apibrėžimas
Gyvas organizmas – tai bet kokia save palaikanti (angl. autonomous) sistema su atviromis evoliucijos galimybėmis. Dvi esminės jo savybės atrodo esą metabolizmas ir paveldimumas. Molekuliniame lygyje visi žinomi gyvi organizmai turi daug stulbinančių (angl. striking) panašumų: paveldimoji medžiaga visada yra DNR, jos genetinis kodas irgi universalus ir visi metabolizmo skirtumai labiau primena to paties metabolinio tinklo variacijas. Todėl manoma, jog kažkuriuo metu egzistavo bendrasis protėvis, davęs pradžią visoms dabartinėms gyvybės formoms. Šią hipotezę jau anksčiau buvo pasiūlęs Charles Darwin, tuomet teturėdamas daug mažiau argumentų.
Galimi požiūriai
Heterotrofiniai ar autotrofiniai organizmai?
Heterotrofinės pradžios hipotezė teigia, jog pirmieji organizmai buvo anaerobiniai, panaudojantys savo metabolizmui labai įvairias anksčiau susidariusias organines medžiagas. Jai priešinga autotrofinės pradžios hipotezė siūlo, kad jau patys pirmieji organizmai buvo pakankamai sudėtingi kad jiems pakaktų aplinkoje esančių paprastų, neorganinių molekulių.
Gyvybės vienetas ar evoliucijos vienetas?
Nesutariama ir kas galėjo būti toji pradžia: ar pirmoji save atkurianti molekulė, pirmasis genas (pirmiausia genetika), ar pirmasis save palaikantis metabolinis tinklas (pirmiausia metabolizmas). Pirmojo požiūrio šalininkai sutelkia dėmesį į įvairias save atkuriančias molekules, tiesiog aprūpindami jas viskuo, kas tam atkūrimui reikalinga. Bet kas tuo aprūpino pirmąsias molekules? Antrojo požiūrio šalininkai pirmiausia nagrinėja galimas metabolinių reakcijų sekas.
Skiriamas gyvybės vienetas (kažkas gyvo, bet nebūtinai galinčio evoliucionuoti) ir evoliucijos vienetas (kažkas galinčio evoliucionuoti, bet nebūtinai viskuo pats save aprūpinantis). Dabartiniame pasaulyje, pavyzdžiui, nevaisingas gyvūnas yra gyvybės, bet ne evoliucijos vienetas, tuo tarpu virusas – neaišku kiek gyvybės, bet visgi evoliucijos vienetas. Viena iš hipotezių teigia, jog pirmosios ląstelės buvo gyvos ta prasme, jog turėjo save palaikantį metabolinį tinklą ir gebėjo save atkurti. Tačiau šios pirmosios ląstelės neturėjo jokių genų, taigi nesugebėjo evoliucionuoti taip, kaip tai suprantama pagal C. Darwin apibrėžimą. Genai atsirado vėliau, ir nuo tada prasidėjo evoliucija.
Ląstelė ar vientisa gyvybė?
Pagaliau vieni mano, jog pirmoji gyvybė buvo kažkas vientiso, kitų nuomone, ji iš pat pradžių buvo padalyta į atskirus organizmus, ląsteles, kuriose buvo galimos kitos (taip pat ir stabilesnės) sąlygos, medžiagų koncentracijos nei aplinkoje. Tai pat ląstelės iš karto galėjo konkuruoti tarpusavyje ir taip evoliucionuoti.
Žemėje ar kur kitur?
Mintį, jog gyvybės sėklos gali klajoti po visatą ir palankomis sąlygomis sudygsta, pirmas išsakė dar senovės graikų filosofas Anaksagoras (500–428 m. pr. m. e.) Visgi reikalingas paaiškinimas, kaip toji gyvybė tuomet atsirado už Žemės ribų. Vienas svarbiausių gyvybei reikalingų elementų, anglis, kosmose randama visose jos formose (kaip deimantas, kaip grafitas ir kaip fulerenas). Anglis susidaro žvaigždėse ir, šioms baigiant savo gyvavimo ciklą, patenka į tarpžvaigždinę erdvę. Tankesnėse tarpžvaigždinės erdvės srityse galimos sudėtingos cheminės sąveikos, susidarant iš pradžių paprastoms, o paskui ir sudėtingesnėms organinėms molekulėms. Kometose rasta daugiau nei 50 organinių junginių. Pagal elektromagnetinius spektrus patvirtintas tarpžvaigždinio vandens (H2O) ir daugiau nei 150 įvairių organinių molekulių (nitrilų, aldehidų, alkoholių, organinių rūgščių, ketonų, amidų bei aminų ir gana ilgos grandinės angliavandenilių) egzistavimas. Todėl galima taip pat ir hipotezė, jog pirmieji gyvybei reikalingi junginiai susidarė tarpžvaigždinėje erdvėje ir buvo į Žemę atnešti kometų ar meteoritų.
Taip pat skaitykite
- Biogenezė
Šaltiniai
- Peretó, Juli (2005). „Controversies on the origin of life“ (PDF). International Microbiology. 8 (1): 23–31. PMID 15906258. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-08-24. Nuoroda tikrinta 2015-06-01.
- Rampelotto, Pabulo Henrique (26 April 2010). "Panspermia: A Promising Field of Research" in Astrobiology Science Conference 2010. "", Houston, TX: Lunar and Planetary Institute. Conference held at League City, TX
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Abiogenezė, Kas yra Abiogenezė? Ką reiškia Abiogenezė?
Abiogeneze gr a bio genesis ne biologines kilmes bendraja prasme gyvybes atsiradimas is negyvosios medziagos Abiogenezes procesas niekada nebuvo stebimas Manoma kad gyvybes atsiradimas is negyvos materijos yra ypac retas reiskinys ir gali vykti tik specifineje aplinkoje kurios siuolaikineje Zemeje nera 1920 m pirmasis iskele hipoteze jog gyvybe galejo atsirasti fizikines chemijos paaiskinamu ir eksperimentiskai pakartojamu procesu metu Abiogeneze buvo bandoma įrodyti 1953 m Milerio Urejaus eksperimentu Cikagos universitete Jo metu buvo dirbtinai sukurtos salygos panasios į pirmykstes zemes ir stebetas organiniu medziagu susidarymas is neorganiniu Gyvybes apibrezimasGyvas organizmas tai bet kokia save palaikanti angl autonomous sistema su atviromis evoliucijos galimybemis Dvi esmines jo savybes atrodo esa metabolizmas ir paveldimumas Molekuliniame lygyje visi zinomi gyvi organizmai turi daug stulbinanciu angl striking panasumu paveldimoji medziaga visada yra DNR jos genetinis kodas irgi universalus ir visi metabolizmo skirtumai labiau primena to paties metabolinio tinklo variacijas Todel manoma jog kazkuriuo metu egzistavo bendrasis protevis daves pradzia visoms dabartinems gyvybes formoms Sia hipoteze jau anksciau buvo pasiules Charles Darwin tuomet teturedamas daug maziau argumentu Galimi poziuriaiHeterotrofiniai ar autotrofiniai organizmai Heterotrofines pradzios hipoteze teigia jog pirmieji organizmai buvo anaerobiniai panaudojantys savo metabolizmui labai įvairias anksciau susidariusias organines medziagas Jai priesinga autotrofines pradzios hipoteze siulo kad jau patys pirmieji organizmai buvo pakankamai sudetingi kad jiems pakaktu aplinkoje esanciu paprastu neorganiniu molekuliu Gyvybes vienetas ar evoliucijos vienetas Nesutariama ir kas galejo buti toji pradzia ar pirmoji save atkurianti molekule pirmasis genas pirmiausia genetika ar pirmasis save palaikantis metabolinis tinklas pirmiausia metabolizmas Pirmojo poziurio salininkai sutelkia demesį į įvairias save atkuriancias molekules tiesiog aprupindami jas viskuo kas tam atkurimui reikalinga Bet kas tuo aprupino pirmasias molekules Antrojo poziurio salininkai pirmiausia nagrineja galimas metaboliniu reakciju sekas Skiriamas gyvybes vienetas kazkas gyvo bet nebutinai galincio evoliucionuoti ir evoliucijos vienetas kazkas galincio evoliucionuoti bet nebutinai viskuo pats save aprupinantis Dabartiniame pasaulyje pavyzdziui nevaisingas gyvunas yra gyvybes bet ne evoliucijos vienetas tuo tarpu virusas neaisku kiek gyvybes bet visgi evoliucijos vienetas Viena is hipoteziu teigia jog pirmosios lasteles buvo gyvos ta prasme jog turejo save palaikantį metabolinį tinkla ir gebejo save atkurti Taciau sios pirmosios lasteles neturejo jokiu genu taigi nesugebejo evoliucionuoti taip kaip tai suprantama pagal C Darwin apibrezima Genai atsirado veliau ir nuo tada prasidejo evoliucija Lastele ar vientisa gyvybe Pagaliau vieni mano jog pirmoji gyvybe buvo kazkas vientiso kitu nuomone ji is pat pradziu buvo padalyta į atskirus organizmus lasteles kuriose buvo galimos kitos taip pat ir stabilesnes salygos medziagu koncentracijos nei aplinkoje Tai pat lasteles is karto galejo konkuruoti tarpusavyje ir taip evoliucionuoti Zemeje ar kur kitur Mintį jog gyvybes seklos gali klajoti po visata ir palankomis salygomis sudygsta pirmas issake dar senoves graiku filosofas Anaksagoras 500 428 m pr m e Visgi reikalingas paaiskinimas kaip toji gyvybe tuomet atsirado uz Zemes ribu Vienas svarbiausiu gyvybei reikalingu elementu anglis kosmose randama visose jos formose kaip deimantas kaip grafitas ir kaip fulerenas Anglis susidaro zvaigzdese ir sioms baigiant savo gyvavimo cikla patenka į tarpzvaigzdine erdve Tankesnese tarpzvaigzdines erdves srityse galimos sudetingos chemines saveikos susidarant is pradziu paprastoms o paskui ir sudetingesnems organinems molekulems Kometose rasta daugiau nei 50 organiniu junginiu Pagal elektromagnetinius spektrus patvirtintas tarpzvaigzdinio vandens H2O ir daugiau nei 150 įvairiu organiniu molekuliu nitrilu aldehidu alkoholiu organiniu rugsciu ketonu amidu bei aminu ir gana ilgos grandines angliavandeniliu egzistavimas Todel galima taip pat ir hipoteze jog pirmieji gyvybei reikalingi junginiai susidare tarpzvaigzdineje erdveje ir buvo į Zeme atnesti kometu ar meteoritu Taip pat skaitykiteBiogenezeSaltiniaiPereto Juli 2005 Controversies on the origin of life PDF International Microbiology 8 1 23 31 PMID 15906258 Suarchyvuotas originalas PDF 2015 08 24 Nuoroda tikrinta 2015 06 01 Rampelotto Pabulo Henrique 26 April 2010 Panspermia A Promising Field of Research in Astrobiology Science Conference 2010 Houston TX Lunar and Planetary Institute Conference held at League City TX Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas abiogeneze