A lyga (arba LFF A lyga) – aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos.
| Įkurta | 1990 m. |
|---|---|
| Šalis | Lietuva |
| Pakopa šalies sistemoje | 1-oji pakopa |
| Komandų skaičius | 10 |
| Žemesnė lyga ↓ | LFF I lyga |
| Dabartinis čempionas | FK Kauno Žalgiris (2025 m.) |
| Dabartinis sezonas: 2025 m. A lyga | |
Varžybų formatas
A lygos čempionatas vyksta 4 ratais, sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 10 komandų. A lygos klubų dukterinės komandos nuo 2007 m. iki 2014 m. žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 m. sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I ir II lygose). Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF čempionato taurė ir pereinamoji LFF čempionų taurė, o čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA čempionų lygos turnyre. Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA konferencijų lygos (iki 2020–2021 m. sezono – UEFA Europos lygos) atrankos turnyre. Paskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos nugalėtoja, o priešpaskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl vietos A lygoje. Dėl kintančių klubų finansinių ir vidinių aplinkybių, klubai dažnai kilo ir krito neatitinkant sportinio principo – klubų dalyvavimą lėmė licencijavimosi procesas.
Nuo 2012 m. sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.
Istorija
| Sezonai | Rėmėjai | Lygos pavadinimas |
|---|---|---|
| 1990 m. | – | Aukščiausioji lyga |
| 1991–1994 m. | Lietuvos lyga | |
| 1994–1997 m. | I lyga | |
| 1997–1998 m. | Lietuvos lyga | |
| 1998–1999 m. | I lyga | |
| 1999–2000 m. | LFF lyga | |
| 2001–2003 m. | LFF A lyga | |
| 2004–2008 m. | NFKA A lyga | |
| 2009–2011 m. | LFF A lyga | |
| 2012 m. | General Financing | LFF General Financing A lyga |
| 2013–2016 m. | Credit Service | SMScredit.lt A lyga |
| 2017–2020 m. | – | LFF A lyga |
| 2021–2023 m. | Optibet | Optibet A lyga |
| 2024– | TOPsport | TOPsport A lyga |
Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 7 d., jose 1922–1923 m. žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys. 1924–1930 m. čempionatas vykdavo ne vieningoje lygoje, o apygardose (visada – Kauno ir Klaipėdos, nuo 1925 m. ir Šiaulių), kurių nugalėtojai finaliniame turnyre kovodavo dėl čempionų vardo. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Nuo 1931 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).
Po II pasaulinio karo, sovietmečiu šalies čempionate (LTSR aukščiausiojoje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (daugiausia FK Žalgiris ir FK Atlantas) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.
Atkūrus nepriklausomybę, šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). Po šio sezono pereita prie sistemos ruduo–pavasaris, bet 1999 m. sistema pakeista į Šiaurės Europai būdingą sistemą pavasaris–ruduo, kuri yra nepakitusi iki šiol. 1999 m. pakito ir lygos pavadinimas, Lietuvos lyga tapo LFF lyga. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į LFF A lygą. 2003 m. buvo įkurta NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), kuri perėmė lygos organizavimą, ir nuo 2004 m. lyga pervadinta į NFKA A lygą. Iš viso per 1922–2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų. Trečdalis iš jų XX a. 1-ojoje pusėje žaidė tik apygardų ir sričių pirmenybėse, tačiau tuo metu buvo tokia varžybų tvarka.
2009 m. NFKA veiklą vėl perėmė LFF, ir sugrąžino LFF A lygos pavadinimą, kuris liko nepakitęs iki šiol. Lygos pavadinime figūravo rėmėjo vardas, kai lyga turėjo generalinius rėmėjus 2012–2016 m. Vėliau, 2017 m. pabaigoje NFKA buvo priimta į LFF narius. 2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovojo teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą buvo įtraukti net 4 klubai iš I lygos.
2020 m. sezone žaidė mažiausias XXI a. Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius – 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas aukščiausios šalies lygos komandų skaičius. Tokia situacija susidarė po to, kai žlugo FC Stumbras, o Atlantas Klaipėda ir FK Palanga buvo apkaltinti sutartų rungtynių organizavimu ir pašalinti iš A lygos. Tik viena I lygos komanda sugebėjo licencijuotis į A lygą. 2021 m. į A lygą pakilo 4 komandos.
2020 m. sezonas buvo sustabdytas beveik 3 mėnesiams kilus COVID-19 viruso pandemijai. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tarp kovo 12 d. ir gegužės 30 d. visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Sušvelninus karantino sąlygas, dėl suprastėjusios žaidėjų formos bei dėl negrįžusių legionierių buvo pratęstas pavasario žaidėjų perėjimų langas. Vasaros perėjimų langas buvo pastūmėtas į priekį. A lygos varžybos buvo sutrumpintos, ir vyko keturiais ratais vietoje šešių. Visos varžybos vyko be žiūrovų, per rungtynes buvo leidžiami penki žaidėjų keitimai. Rugsėjo pabaigoje kilo antroji pandemijos banga, spalio mėn. užsikrėtė keli A lygos komandų nariai. Koronavirusas nulėmė sezono pabaigą, po to kai prieš paskutinį turą 20 FK Sūduvos klubo narių užsikrėtė koronavirusu. Prieš paskutinį turą FK Sūduva pirmavo čempionate, tačiau pralaimėję rungtynes FK Žalgiriui, liko antroje vietoje.
Pavadinimų kaita
- 1922 m. – Lietuvos pirmenybės
- 1931 m. – Aukštoji lyga
- 1931 m. – Lietuvos lyga
- 1935 m. – L klasė
- 1941 m. – A klasė
- 1942 m. – Lietuvos klasė
- 1942 m. – Lietuvos pirmenybės
- 1943 m. – Lietuvos lyga
- 1945 m. – LTSR pirmenybės
- 1946 m. – I grupė
- 1951 m. – A klasė
- 1964 m. – A klasės I grupė
- 1966 m. – LTSR aukščiausioji lyga
- 1990 m. – Lietuvos lyga
- 1994 m. – I lyga
- 1997 m. – Aukščiausioji lyga
- 1998 m. – I lyga
- 1999 m. – LFF lyga
- 2000 m. – A lyga
- Lygos emblemos
- 2005 m.
- 2022 m.
- 2023 m.
- nuo 2024 m.
Prizininkai
Tarpukaris
| Sezonas | I vieta | II vieta | III vieta | Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai) |
|---|---|---|---|---|
| 1922 | LFLS Kaunas | LFLS Šančiai | LFLS-2 Kaunas | ? |
| 1923 | LFLS Kaunas | KSK Kaunas | Kovas Kaunas | ? |
| 1924 | Kovas Kaunas | Sportverein Klaipėda | LFLS Kaunas, MTV Klaipėda | ? |
| 1925 | Kovas Kaunas | LFLS Šiauliai | Freya Klaipėda | ? |
| 1926 | Kovas Kaunas | KSS Klaipėda | LFLS Šiauliai | ? |
| 1927 | LFLS Kaunas | Sportverein Pagėgiai | LFLS Šiauliai | ? |
| 1928 | KSS Klaipėda | LFLS Kaunas | LDS Šiauliai | ? |
| 1929 | KSS Klaipėda | LFLS Kaunas | KSK Kultus Kaunas, Freya Klaipėda | ? |
| 1930 | KSS Klaipėda | LFLS Kaunas | Sveikata Kybartai, Makabi Šiauliai | ? |
| 1931 | KSS Klaipėda | Kovas Kaunas | Freya Klaipėda | ? |
| 1932 | LFLS Kaunas | KSS Klaipėda | LGSF Kaunas | ? |
| 1933 | Kovas Kaunas | LFLS Kaunas | LGSF Kaunas | ? |
| 1934 | MSK Kaunas | LFLS Kaunas | LGSF Kaunas | ? |
| 1935 | Kovas Kaunas | KSS Klaipėda | Sakalas Šiauliai, Šaulys Ukmergė | ? |
| 1936 | Kovas Kaunas | LFLS Kaunas | LGSF Kaunas | ? |
| 1936–1937 | KSS Klaipėda | Kovas Kaunas | LFLS Kaunas | ? |
| 1937–1938 | KSS Klaipėda | LGSF Kaunas | Švyturys Klaipėda | ? |
| 1938–1939 | LGSF Kaunas | Kovas Kaunas | KSS Telšiai | ? |
| 1939–1940 | Pirmenybės nebaigtos | |||
| 1941 | ||||
| 1942 | LFLS Kaunas | MSK Panevėžys | Gubernija Šiauliai, LFLS Vilnius | ? |
| 1942–1943 | Tauras Kaunas | MSK Panevėžys | Gubernija Šiauliai, LGSF Vilnius | |
| 1943–1944 | Pirmenybės nebaigtos | |||
Sovietmetis
| Sezonas | I vieta | II vieta | III vieta | Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai) |
|---|---|---|---|---|
| 1945 | Spartakas Kaunas | Dinamo Vilnius | Sodyba Klaipėda, Spartakas Šiauliai | ? |
| 1946 | Dinamo Kaunas | Spartakas Kaunas | Lokomotyvas Panevėžys | ? |
| 1947 | Lokomotyvas Kaunas | Spartakas Šiauliai | Žalgiris Klaipėda | ? |
| 1948 | Elnias Šiauliai | Žalgiris Tauragė | Spartakas Vilnius | ? |
| 1949 | Elnias Šiauliai | Inkaras Kaunas | Vėliava Šiauliai | ? |
| 1950 | Inkaras Kaunas | Elnias Šiauliai | Audra Klaipėda | ? |
| 1951 | Inkaras Kaunas | Elnias Šiauliai | Kauno Audiniai | ? |
| 1952 | Karininkų Namai Vilnius | Inkaras Kaunas | Elnias Šiauliai | ? |
| 1953 | Elnias Šiauliai | Inkaras Kaunas | Lima Kaunas | ? |
| 1954 | Inkaras Kaunas | Lima Kaunas | Elnias Šiauliai | ? |
| 1955 | Lima Kaunas | Raudonasis Spalis Kaunas | Elfa Vilnius | ? |
| 1956 | Linų Audiniai Plungė | Elnias Šiauliai | MSK Panevėžys | Algimantas Lucinavičius (28) |
| 1957 | Elnias Šiauliai | Inkaras Kaunas | Linų Audiniai Plungė | Petras Škėlovas (22) |
| 1958 | Elnias Šiauliai | Raudonoji Žvaigždė Vilnius | Spartakas Vilnius | Petras Škėlovas (11) |
| 1958–1959 | Raudonoji Žvaigždė Vilnius | KKI Kaunas | Elnias Šiauliai | ? |
| 1959–1960 | Elnias Šiauliai | Raudonoji Žvaigždė Vilnius | Linų Audiniai Plungė | Raimondas Prikockis, A. Stankevičius (po 15) |
| 1960–1961 | Elnias Šiauliai | Baltija Klaipėda | Inkaras Kaunas | Algimantas Lucinavičius (22) |
| 1961–1962 | Atletas Kaunas | Granitas Klaipėda | Inkaras Kaunas | Romualdas Kazlauskas (22) |
| 1962–1963 | Statyba Panevėžys | Politechnika Kaunas | Inkaras Kaunas | Vytautas Juknys (23) |
| 1964 | Inkaras Kaunas | Statyba Panevėžys | Minija Kretinga | Petras Siniakovas (26) |
| 1965 | Inkaras Kaunas | Saliutas Vilnius | Statyba Panevėžys | Petras Siniakovas (26) |
| 1966 | Nevėžis Kėdainiai | Statybininkas Šiauliai | Saliutas Vilnius | Petras Siniakovas (19) |
| 1967 | Saliutas Vilnius | Inkaras Kaunas | Nevėžis Kėdainiai | S. Kuncevičius, J. Mėlinauskas, Kornelijus Skeivys, Romas Skeivys (po 13) |
| 1968 | Statyba Panevėžys | Nevėžis Kėdainiai | Statybininkas Šiauliai | Romas Jokubaitis (18) |
| 1969 | Statybininkas Šiauliai | Nevėžis Kėdainiai | Inkaras Kaunas | V. Paura (17) |
| 1970 | Atletas Kaunas | Politechnika Kaunas | Nevėžis Kėdainiai | Vytautas Dirmeikis (20) |
| 1971 | Pažanga Vilnius | Granitas Klaipėda | Vienybė Ukmergė | R. Daunoravičius, E. Milius (po 13) |
| 1972 | Nevėžis Kėdainiai | Pažanga Vilnius | Dainava Alytus | R. Balčiūnas (13) |
| 1973 | Nevėžis Kėdainiai | Granitas Klaipėda | Dainava Alytus | ? |
| 1974 | Tauras Šiauliai | Vienybė Ukmergė | Atmosfera Mažeikiai | R. Daunoravičius (20) |
| 1975 | Dainava Alytus | Pažanga Vilnius | Sūduva Kapsukas | Eugenijus Kurguznikovas, V. Ščerbakovas (po 17) |
| 1976 | Atmosfera Mažeikiai | Vienybė Ukmergė | Pažanga Vilnius | ? |
| 1977 | Statybininkas Šiauliai | Kelininkas Kaunas | Atmosfera Mažeikiai | R. Daunoravičius, Romas Šiaulys (po 15) |
| 1978 | Granitas Klaipėda | Statybininkas Šiauliai | Banga Kaunas | R. Nausėda (13) |
| 1979 | Atmosfera Mažeikiai | Kelininkas Kaunas | Nevėžis Kėdainiai | ? |
| 1980 | Granitas Klaipėda | Tauras Šiauliai | Politechnika Kaunas | Edvardas Maliauskas (16) |
| 1981 | Granitas Klaipėda | Kelininkas Kaunas | Pažanga Vilnius | Vitalijus Stankevičius (21) |
| 1982 | Pažanga Vilnius | Granitas Klaipėda | Tauras Šiauliai | Edvardas Maliauskas (17) |
| 1983 | Pažanga Vilnius | Granitas Klaipėda | Tauras Šiauliai | Rimantas Viktoravičius (21) |
| 1984 | Granitas Klaipėda | Ekranas Panevėžys | SRT Vilnius | Jurijus Gordejevas (17) |
| 1985 | Ekranas Panevėžys | Granitas Klaipėda | SRT Vilnius | K. Valantiejus (16) |
| 1986 | Banga Kaunas | Granitas Klaipėda | Ekranas Panevėžys | G. Anilionis (17) |
| 1987 | Tauras Tauragė | SRT Vilnius | Inkaras Kaunas | Jurijus Gordejevas (23) |
| 1988 | SRT Vilnius | Inkaras Kaunas | Ekranas Panevėžys | Remigijus Bubliauskas, Jurijus Gordejevas, Saulius Vertelis (po 20) |
| 1989 | Banga Kaunas | Ekranas Panevėžys | Sirijus Klaipėda | A. Vertelis (17) |
Nepriklausoma Lietuva
Titulai
1990–2025 m. Lietuvos čempionais yra tapę 10 klubų, tarp jų sėkmingiausias – „Žalgiris“ (11 titulų).
| # | Komanda | Titulai | Metai |
|---|---|---|---|
| 1 | FK Žalgiris | 11 | 1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022, 2024 |
| 2 | FK Sūduva | 3 | 2017, 2018, 2019 |
| 3 | FK Panevėžys | 1 | 2023 |
| 4 | FK Kauno Žalgiris | 1 | 2025 |
| FBK Kaunas | 8 | 1999 ruduo, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007 | |
| FK Ekranas (1964-2014) | 7 | 1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 | |
| Inkaras-Grifas Kaunas | 2 | 1995, 1996 | |
| FK Kareda | 2 | 1997, 1998 | |
| FK Sirijus | 1 | 1990 | |
| ROMAR Mažeikiai | 1 | 1994 |
Spalvų reikšmės:
- dabartiniai A lygos klubai
- nebeegzistuojantys klubai
A lygos dalyviai
Dabartiniai A lygos dalyviai nuo 2001 m.
- Duomenys atnaujinti 2025 m. sezono pabaigoje
| V. | Klubas | Taškai | Sezonai | Metai | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. | FK Žalgiris | 1 442 | 24 | 2001–2008, 2010–2025 | |
| 2. | FK Sūduva | 1 311 | 23 | 2003–2025 | |
| 3. | FK Riteriai | 552 | 11 | 2014–2023, 2025 | |
| 4. | FK Kauno Žalgiris | 519 | 11 | 2015–2025 | |
| 5. | FK Banga | 427 | 12 | 2009–2014, 2020–2025 | |
| 6. | FK Panevėžys | 348 | 7 | 2019–2025 | |
| 7. | FC Hegelmann | 307 | 5 | 2021–2025 | |
| 8. | FA Šiauliai | 206 | 4 | 2022 – 2025 | |
| 9. | FC Džiugas | 176 | 5 | 2021–2025 | |
| 10. | DFK Dainava | 129 | 4 | 2021, 2023–2025 |
Buvę A lygos dalyviai nuo 2001 m.
| V. | Klubas | Taškai | Sezonai | Metai A lygoje | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. | FK Ekranas (1964–2014) | 937 | 14 | 2001–2014 | |
| 2. | FK Atlantas | 771 | 17 | 2001–2008, 2011–2019 | |
| 3. | FBK Kaunas | 630 | 9 | 2001–2008, 2011 | |
| 4. | FK Šiauliai | 426 | 10 | 2005–2015 | |
| 5. | FK Vėtra Vilnius | 419 | 9 | 2001, 2003–2010 | |
| 6. | FK Kruoja | 296 | 7 | 2009–2015 | |
| 7. | FC Vilnius | 182 | 5 | 2003–2007 | |
| 8. | FK Tauras Tauragė | 164 | 5 | 2009–2013 | |
| 9. | FC Stumbras | 162 | 5 | 2015–2019 | |
| 10. | FK Šilutė | 122 | 5 | 2004–2008 | |
| 11. | FK Dainava (2011–2014) | 103 | 4 | 2011–2014 | |
| 12. | FK Jonava | 92 | 4 | 2016–2018, 2022 | |
| 13. | FK Inkaras | 91 | 2 | 2001–2002 | |
| 14. | FK Utenis Utena | 91 | 3 | 2015–2017 | |
| 15. | FK Nevėžis | 79 | 5 | 2001–2002, 2005–2006, 2021 | |
| 16. | Sakalas (2001-2003) | 68 | 3 | 2001–2003 | |
| 17. | FK Klaipėdos Granitas | 64 | 2 | 2014–2015 | |
| 18. | FK Geležinis vilkas | 54 | 2 | 2001–2002 | |
| 19. | FK Mažeikiai | 48 | 2 | 2010–2011 | |
| 20. | FK Palanga | 39 | 2 | 2018–2019 | |
| 21. | FK Transinvest | 38 | 1 | 2024 | |
| 22. | FK Dainava (1996–2003) | 30 | 1 | 2001 | |
| 23. | FC Klaipėda | 24 | 2 | 2010–2011 | |
| 24. | REO Vilnius | 19 | 1 | 2012 | |
| 25. | Atletas Kaunas | 15 | 2 | 2009–2010 | |
| 26. | FK Interas | 8 | 1 | 2007 |
Spalvų reikšmės:
- dabartiniai A lygos klubai
- klubai šiuo metu žaidžiantys žemesnėse lygose
- nebeegzistuojantys klubai
Žaidėjai
Dauguma A lygos žaidėjų turi profesionalo kontraktus su klubais, tačiau yra ir žaidėjų su mėgėjo kontraktais. 2025 m. A lygoje buvo registruota 230 žaidėjų, tarpe jų – 104 (45%) legionieriai.
| V. | Žaidėjas | Klubai | Įvarčiai |
|---|---|---|---|
| 1 | Ričardas Beniušis | FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Kruoja | 103 |
| 2 | Povilas Lukšys | FK Ekranas, FK Sūduva | 102 |
| 3 | Artūras Rimkevičius | FBK Kaunas, FK Šilutė, FK Tauras, FK Šiauliai, FK Ekranas, FC Stumbras | 89 |
| 4 | Linas Pilibaitis | FBK Kaunas, FK Žalgiris, FK Atlantas, FK Kauno Žalgiris | 85 |
| 5 | Robertas Vėževičius | FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Atlantas, FC Stumbras, FK Sūduva, FK Banga | 79 |
| 6 | Mantas Kuklys | FK Šiauliai, FK Žalgiris, FA Šiauliai | 75 |
| 7 | Liviu Antal | FK Žalgiris | 69 |
| 8 | Nerijus Valskis | FK Šilutė, FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Riteriai, FK Kauno Žalgiris | 66 |
| 9 | Tomas Radzinevičius | FK Sūduva | 65 |
| 10 | Rafael Ledesma | FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Ekranas | 61 |
| Ernestas Veliulis | FK Kruoja, FK Atlantas, FK Klaipėdos Granitas, FK Sūduva, FK Jonava, FK Panevėžys | 61 |
- žaidėjai, 2024 m. tebežaidę A lygoje
- žaidėjai, 2025 m. tebežaidžiantys A lygoje
- žaidėjai, 2024 m. tebežaidę A lygoje
- žaidėjai, 2025 m. tebežaidžiantys A lygoje
Viso buvo 89 žaidėjai sužaidęs 100 ir daugiau rungtynių A lygoje.
Žiūrovai
2004 m. užfiksuotas A lygos pirmojo turo lankomumo rekordas – vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. pirmojo turo lankomumas buvo 1570 žiūrovų. Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse nuolat mažėja.
| Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | žiūrovų | |||
| 2005 m. | 904 | |||
| 2006 m. | 702 | |||
| 2007 m. | 993 | |||
| 2008 m. | 1018 | |||
| 2009 m. | 891 | |||
| 2010 m. | 687 | |||
| 2011 m. | 818 | |||
| 2012 m. | 803 | |||
| 2013 m. | 724 | |||
| 2014 m. | 669 | |||
| 2015 m. | 503 | |||
| 2016 m. | 502 | |||
| 2017 m. | 477 | |||
| 2018 m. | 398 | |||
| 2019 m. | 498 | |||
| 2020 m. | 588 | |||
| 2021 m. | 304 | |||
| 2022 m. | 371 | |||
| 2023 m. | 567 | |||
| 2024 m. | 551 | |||
- Žalia spalva nurodo geriausius rezultatus, geltona – vidutinius, raudona – prasčiausius.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie A lyga, Kas yra A lyga? Ką reiškia A lyga?