Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
ATR Švedijos karas (1600 1629)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| ATR-Švedijos karas (1600-1629) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: | |||||||||
Pagrindinės kovos vyko Livonijoje | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Švedija | ATR | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Karolis IX Gustavas II Adolfas | Kristupas Radvila Perkūnas Janas Zamoiskis Jonas Karolis Chodkevičius Jonas Stanislovas Sapiega Kristupas Radvila | ||||||||
ATR–Švedijos karas (1600–1629) buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos. Karas vyko keturiais etapais (1600–1611; 1617–1618; 1620–1625; 1626–1629) su paliaubomis tarp jų. Nuo 1618 m. karas tapo dalimi Trisdešimtmečio karo visoje Europoje, kuriame susidūrė katalikai ir protestantai.
Priešistorė
Livonijos karas baigėsi 1583 metais. Po to kilęs Vazų dinastijos ginčas dėl teisės į Švedijos sostą tapo beveik tris dešimtmečius trukusio ginčo pagrindu. Konflikto priežastis buvo Zigmanto Vazos kova su dėde Karoliu Sudermanlandiečiu dėl Švedijos sosto.
- Zigmantas Vaza
- Karolis IX (Sudermanlandietis)
Konflikto ištakos siekė karo prieš Zigmantą laikus Švedijoje, kai 1593 m. mirus tėvui Zigmantas Vaza karūnavosi Švedijos karaliumi ir tuo pačiu metu buvo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Po 1597–1599 m. vykusio pilietinio karo Švedijoje Zigmantas Vaza prarado Švedijos sostą.
Pirmasis etapas (1600–1611)
Švedų puolimas (1600–1601)
Dar 1599-ųjų lapkritį princas Karolis IX įsiveržė į Narvą, o iki 1600-ųjų kovo iš Estijos (kuri netrukus formaliai pripažino Karolio valdžią) išstūmė visas lenkų įgulas.
1600 m. rugpjūčio 19 d. Taline (tuomet – Revelis) ir Narvoje išsilaipino apie 10 tūkst. švedų karių armija. Prisijungus estų didikams ir valstiečiams bendros pajėgos siekė 14 tūkst. karių, kuriems vadovavo Karolis IX. ATR pajėgoms Livonijoje vadovavo Vendeno vaivada , turėjęs apie 2,4 tūkst. samdinių (įskaitant 800 husarų ir 1000 pėstininkų). Prisijungus Rygos miesto įgulai, Kurliandijos, bajorų šauktinių ir Lietuvos totoriams bendros pajėgos sudarė 4,5 tūkst. karių.
Apsijungusi Karolio armija išžygiavo 1600 m. rugsėjo 13 d. dviem kryptimis. Pirmoji iš Talino pasuko Piarnu link, o antroji iš Narvos į Tartu (tuomet – Dorpatas).
Su silpnomis pajėgomis Jurgis Farensbachas negalėjo atremti švedų puolimo, tačiau visgi sugebėjo laimėti keletą susirėmimų:
- 1600 m. spalio 29 d. – (latv. Karksi)
- 1600 m. lapkričio 15 d. –
Švedai užėmė:
- 1600 m. spalio 17 d. – Piarnu
- 1600 m. lapkričio 3 d. – Viljandį (vok. Fellin)
Švedų apgultas Tartu (Dorpatas) pasidavė tik 1601 m. sausio 6 d.
Nors ATR laimėjo 1601 m. sausio 7 d. Cėsių (Vendeno) mūšį, kuriame 700 ATR karių atrėmė apie 3000 švedų puolimą, tačiau atlyginimo negaunantys samdiniai plėšikaudami apylinkėse priešiškai nuteikinėjo vietos gyventojus, kurie pradėjo remti švedus. Šie netrukus po pralaimėto mūšio užėmė Valmierą (vok. Wolmar).
Tuo metu Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų dėl Livonijos gynimo, bet neatsiuntė nei kariuomenės, nei pinigų.
1601 m. vasarį švedai pasiekė Dauguvos upę, o mėnesio pabaigoje pasirodė prie Rygos (kurios gynybai vadovavo pats Jurgis Farensbachas), o kovo 28 d. pradėjo Koknesės apgultį, kur miestas pasidavė balandžio 1 d. ir gynėsi tik pilyje likęs lenkų garnizonas.
Kai kurie švedų išpuoliai vyko ir kitoje Dauguvos pusėje – Kurše, net Žemaitijoje. Kuoknesės pilies švedai nesugebėjo užimti, todėl Karolis paliko 2600 karių prie pilies ir su kita armijos dalimi atsitraukė 30 km į rytus prie Erlės, kur vadovavimą perleido savo nesantuokiniam sūnui Karoliui Gylenhelmui (šved. Carl Carlsson Gyllenhielm), o pats grįžo į Švediją telkti naujų pajėgų.
ATR atsakas
1601 m. ankstyvą pavasarį Seimui patvirtinus naujus mokesčius, skirtus karui Livonijoje finansuoti, į čia išsiųstos karinės pajėgos, kurioms vadovauti pavesta garsiausiems ATR karvedžiams, pakeitė jėgų pusiausvyrą.
- 1601 m. birželio 2 d. –
- 1601 m. birželio 23 d. – Koknesės mūšis (vok. Kokenhusen)
LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir išvadavo Cėsių (Vendeno) pilį. - 1601 m. birželio 18–gruodžio 18 d. – Valmieros apgultis (vok. Wolmar)
- 1602 m. kovo 25–gegužės 17 d. – (vok. Fellin)
- 1602 m. birželio 30 d. – (vok. Rewel)
- 1602 m. gegužės 31–rugsėjo 30 d. – Paidės apgultis (vok. Weißenstein)
- 1603 m. kovo 5 d. – Rakverės mūšis (vok. Wesenberg)
- 1604 m. balandžio 25 d. –
Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės Jonas Karolis Chodkevičius 1605 m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie Rygos ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu.
1605–1608 m. paliaubos
Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę Salaspilio mūšyje (vok. Kirchholm) buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m. Pralaimėjęs Salaspilio mūšį Karolis naujo žygio neberengė.
Faktiškai laimėjimu nebuvo pasinaudota, nes krašte virė kova prieš karalių ir kilo Zebžydovskio rokošas.
Švedijos puolimas 1608 m.
1608 m. (vok. Joachim Friedrich Graf von Mansfeld zu Vorderort) vėl užpuolė Livoniją, čia užėmė Daugavgryvą, Viljandį, Koknesę.
- 1608 m. rugpjūčio mėn. – Daugavgrivos apgultis (vok. Dünamünde, lot. Daugavgrīva)
Grįžęs Chodkevičius išlaisvino Rygą ir užėmė Piarnu. Salio mūšyje sunaikinta švedų flotilė, o prie Gaujos upės sumušto Mansfeldo pajėgos:
- 1609 m. vasario 28–kovo 2 d. – (vok. Pernau)
- 1609 m. kovo 23–24 d. – Salio (Salacgryvos) jūros mūšis (vok. Salismünde)
- 1609 m. spalio 6 d. –
1611–1617 m. paliaubos
1611 m. balandį šalys pasirašė 9 mėnesių paliaubas. Spalį mirė Karolis IX, Švedijai nesisekė karas prieš Daniją, o Zigmantas Vaza įsivėlė į karą Maskvoje. Todėl 1612 m. balandį paliaubos pratęstos dar 10 mėnesių, 1614 m. sausio 20 d. susitarta ugnį nutraukti iki 1616 m. rugsėjo 29 d.
Antrasis etapas (1617–1618)
Karą 1617 m. atnaujino Gustavas II Adolfas (karaliumi tapęs 1611 m.), kai Švedija ir MDK sudarė .
Kariniai veiksmai atnaujinti padedant išdavikui Volmarui Farensbachui:
- 1617 m. birželį Švedija užima Piarnu, Vindau ir Dinamiunde.
Du paskutiniai miestai vėliau grąžinti pagal 1618 m. sutartį, kurioje numatytas dvejų metų terminas.
Trečiasis etapas (1620–1622)
1620 m. lapkričio mėn. pasibaigus paliauboms Švedijos karalius Gustavas II Adolfas po kelių savaičių apgulties užėmė Rygą.
Paliaubų terminas baigėsi 1621 m. birželio 28 m. ir, nutraukęs derybas, rugpjūčio 21 d. Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie Rygos ją apgulė. Rugsėjo 25 d. Rygos įgula (ATR daliniai) pasidavė.
Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. LDK svarbiausios jėgos, kurioms vadovavo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, buvo sutelktos karui prieš Osmanų imperiją.
Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. Kristupas Radvila pasitraukė į Bauskę, bet 1622 m. liepos 5 d. jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. Iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, kur jam kelią pastojo Kristupas Radvila. Po susirėmimo liepos 17 d. prasidėjo derybos dėl paliaubų. Kristupas Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, liepos 26 d. buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios. Rygos miestiečiams tarpininkaujant Kristupas Radvila ir Jokūbas De la Gardie rugpjūčio 10 (ar 20) d. pasirašė Mintaujos paliaubas iki 1623 m. gegužės 1 d.
ATR buvo užsiėmusi karais su Osmanų imperija ir pasirašė sau nenaudingas paliaubų sąlygas, kuriomis taika sudaryta iki 1625 m. kovo mėn.
Ketvirtasis etapas (1625–1629)
1625 m. kovo mėn. po trejus metus trukusios aklavietės konflikte su Abiejų Tautų Respublika ir nuo 1622 m. lapkričio galiojusios Mintaujos paliauboms, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas nusprendė įsiveržti į Livoniją. 15 350 karių dydžio švedų ekspedicinis korpusas iš Sandhamno išvyko birželio 28 d. (liepos 7 d. pagal Grigaliaus kalendorių), o birželio 30 d.(liepos 9 d.) pasiekė Dauguvos žiotis.
LDK kariuomenei vadovavo ne patys aukščiausi kariniai pareigūnai.
- Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega
-
- 1625 m. liepos 15-24 d. - Kuoknesės apgultis - LDK pajėgos pralaimėjo švedams
- 1625 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d. - Biržų apgultis - LDK pajėgos pralaimėjo švedams
- 1626 m. sausio 7 d. – Valmožės mūšis
Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimėjo Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui. - 1626 m. gruodžio mėn. –
LDK pajėgos vėl pralaimėjo švedams, tačiau puolimą sustabdė. - 1627 m. sausio 19 d. – Baldenmuižės paliaubos
Separatiškai LDK bajorai, vadovaujami Aleksandro Korvino Gosievskio, sustabdė karo veiksmus prieš Švediją.
Paliaubos ir taikos sutartis
1629 m. spalio 26 d. sudarytos Altmarko paliaubos, kurių metu, 1632 m. mirė Zigmantas Vaza, karaliumi išrinktas jo sūnus Vladislovas Vaza. Pasibaigus paliauboms 1635 m., Vladislovas Vaza pareiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
1635 m. baigiantis paliaubų terminui reikėjo ruoštis naujam karui arba rūpintis pratęsti paliaubas. Nors renkamas karaliumi Vladislovas buvo pasižadėjęs nebesirūpinti Švedijos sostu, tačiau iš tikrųjų nuo jo neatsisakė. 1632 m. rudenį ties Liucenu (Lützen) (Vokietijoje) žuvo Švedų karalius Gustavas II Adolfas (Gustav II Adolf). Vladislovas ketino vesti jo našlę žmoną (Maria Eleonora of Brandenburg), bet jo priešai Švedijoje sosto paveldėtoja paskelbė jaunutę Gustavo II Adolfo dukterį Kristiną (Christina of Sweden). Vladislovas pasiryžo vesti ją, tačiau Švedijos ponai ir tam pasipriešino. Tada jis nusprendė, paliauboms pasibaigus, pradėti karą su švedais. 1635 m. jis pats su lenkų kariuomene pradėjo pulti švedus Prūsijoje, o Lietuvos etmonas Kristupas Radvila taip pat sėkmingai puolė juos Livonijoje.
1635 m. rugsėjo 12 d. sudaryta , turėjusi galioti 26 metus, pagal jos sąlygas Kristupas Radvila Jaunasis turėjo grąžinti Švedija sėkmingai užimtą sritį Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos upės pusėje.
Taikos sutarties buvo laikomasi iki 1654 m. pabaigos, kai Švedijos riksdagas nusprendė įsikišti į ATR-Maskvos karą ir pradėjo Švedų tvaną, kuris baigėsi tik 1660 m. pasirašius Olivos taikos sutartį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie ATR Švedijos karas (1600 1629), Kas yra ATR Švedijos karas (1600 1629)? Ką reiškia ATR Švedijos karas (1600 1629)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais ATR Svedijos karas 1600 1629 Priklauso Pagrindines kovos vyko LivonijojeData 1600 1629 m Vieta Livonija Kurszemes hercogyste Prusijos hercogysteRezultatas Svedijos pergalePriezastis siekis dominuoti Baltijos jurojeKonflikto salysSvedija ATRVadovai ir kariniai vadaiKarolis IX Gustavas II Adolfas Kristupas Radvila Perkunas Janas Zamoiskis Jonas Karolis Chodkevicius Jonas Stanislovas Sapiega Kristupas Radvila ATR Svedijos karas 1600 1629 buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abieju Tautu Respublikos ir Svedijos Karas vyko keturiais etapais 1600 1611 1617 1618 1620 1625 1626 1629 su paliaubomis tarp ju Nuo 1618 m karas tapo dalimi Trisdesimtmecio karo visoje Europoje kuriame susidure katalikai ir protestantai PriesistoreLivonijos karas baigesi 1583 metais Po to kiles Vazu dinastijos gincas del teises į Svedijos sosta tapo beveik tris desimtmecius trukusio ginco pagrindu Konflikto priezastis buvo Zigmanto Vazos kova su dede Karoliu Sudermanlandieciu del Svedijos sosto Zigmantas Vaza Karolis IX Sudermanlandietis Konflikto istakos sieke karo pries Zigmanta laikus Svedijoje kai 1593 m mirus tevui Zigmantas Vaza karunavosi Svedijos karaliumi ir tuo paciu metu buvo Abieju Tautu Respublikos karaliumi Po 1597 1599 m vykusio pilietinio karo Svedijoje Zigmantas Vaza prarado Svedijos sosta Pirmasis etapas 1600 1611 Iki karo pradzios 1600 m Livonijoje kontroliuotos teritorijosPagrindinis straipsnis Lenkijos Svedijos karas 1600 1611 Svedu puolimas 1600 1601 Dar 1599 uju lapkritį princas Karolis IX įsiverze į Narva o iki 1600 uju kovo is Estijos kuri netrukus formaliai pripazino Karolio valdzia isstume visas lenku įgulas Vendeno vaivada Jurgis Farensbachas 1600 m rugpjucio 19 d Taline tuomet Revelis ir Narvoje issilaipino apie 10 tukst svedu kariu armija Prisijungus estu didikams ir valstieciams bendros pajegos sieke 14 tukst kariu kuriems vadovavo Karolis IX ATR pajegoms Livonijoje vadovavo Vendeno vaivada turejes apie 2 4 tukst samdiniu įskaitant 800 husaru ir 1000 pestininku Prisijungus Rygos miesto įgulai Kurliandijos bajoru sauktiniu ir Lietuvos totoriams bendros pajegos sudare 4 5 tukst kariu Apsijungusi Karolio armija iszygiavo 1600 m rugsejo 13 d dviem kryptimis Pirmoji is Talino pasuko Piarnu link o antroji is Narvos į Tartu tuomet Dorpatas Su silpnomis pajegomis Jurgis Farensbachas negalejo atremti svedu puolimo taciau visgi sugebejo laimeti keleta susiremimu 1600 m spalio 29 d latv Karksi 1600 m lapkricio 15 d Svedai uzeme 1600 m spalio 17 d Piarnu 1600 m lapkricio 3 d Viljandį vok Fellin Svedu apgultas Tartu Dorpatas pasidave tik 1601 m sausio 6 d Nors ATR laimejo 1601 m sausio 7 d Cesiu Vendeno musį kuriame 700 ATR kariu atreme apie 3000 svedu puolima taciau atlyginimo negaunantys samdiniai plesikaudami apylinkese priesiskai nuteikinejo vietos gyventojus kurie pradejo remti svedus Sie netrukus po pralaimeto musio uzeme Valmiera vok Wolmar Tuo metu Zigmantas Vaza atsiusdavo tik pazadu del Livonijos gynimo bet neatsiunte nei kariuomenes nei pinigu 1601 m vasarį svedai pasieke Dauguvos upe o menesio pabaigoje pasirode prie Rygos kurios gynybai vadovavo pats Jurgis Farensbachas o kovo 28 d pradejo Kokneses apgultį kur miestas pasidave balandzio 1 d ir gynesi tik pilyje likes lenku garnizonas Karolis Gylenhelmas Kai kurie svedu ispuoliai vyko ir kitoje Dauguvos puseje Kurse net Zemaitijoje Kuokneses pilies svedai nesugebejo uzimti todel Karolis paliko 2600 kariu prie pilies ir su kita armijos dalimi atsitrauke 30 km į rytus prie Erles kur vadovavima perleido savo nesantuokiniam sunui Karoliui Gylenhelmui sved Carl Carlsson Gyllenhielm o pats grįzo į Svedija telkti nauju pajegu ATR atsakas 1601 m ankstyva pavasarį Seimui patvirtinus naujus mokescius skirtus karui Livonijoje finansuoti į cia issiustos karines pajegos kurioms vadovauti pavesta garsiausiems ATR karvedziams pakeite jegu pusiausvyra Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Perkunas Janas Zamoiskis Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevicius1601 m birzelio 2 d 1601 m birzelio 23 d Kokneses musis vok Kokenhusen Kokneses musio schema LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkunas atreme Svedijos kariuomenes puolima ties Kuoknese Dauguvos desiniajame krante ir isvadavo Cesiu Vendeno pilį 1601 m birzelio 18 gruodzio 18 d Valmieros apgultis vok Wolmar 1602 m kovo 25 geguzes 17 d vok Fellin 1602 m birzelio 30 d vok Rewel 1602 m geguzes 31 rugsejo 30 d Paides apgultis vok Weissenstein 1603 m kovo 5 d Rakveres musis vok Wesenberg 1604 m balandzio 25 d Nors ir neturedamas pakankamai kariuomenes Jonas Karolis Chodkevicius 1605 m nusprende neprileisti Svedijos kariuomenes prie Rygos ir pastojo jai kelia ties Salaspiliu 1605 1608 m paliaubos Jonui Karoliui Chodkeviciui 1605 m nugalejus 2 5 karto didesne Svedijos kariuomene Salaspilio musyje vok Kirchholm buvo sudarytos paliaubos kurios veliau pratestos iki 1608 m Pralaimejes Salaspilio musį Karolis naujo zygio neberenge Faktiskai laimejimu nebuvo pasinaudota nes kraste vire kova pries karaliu ir kilo Zebzydovskio rokosas Svedijos puolimas 1608 m 1608 m vok Joachim Friedrich Graf von Mansfeld zu Vorderort vel uzpuole Livonija cia uzeme Daugavgryva Viljandį Koknese 1608 m rugpjucio men Daugavgrivos apgultis vok Dunamunde lot Daugavgriva Grįzes Chodkevicius islaisvino Ryga ir uzeme Piarnu Salio musyje sunaikinta svedu flotile o prie Gaujos upes sumusto Mansfeldo pajegos 1609 m vasario 28 kovo 2 d vok Pernau 1609 m kovo 23 24 d Salio Salacgryvos juros musis vok Salismunde 1609 m spalio 6 d 1611 1617 m paliaubos 1611 m balandį salys pasirase 9 menesiu paliaubas Spalį mire Karolis IX Svedijai nesiseke karas pries Danija o Zigmantas Vaza įsivele į kara Maskvoje Todel 1612 m balandį paliaubos pratestos dar 10 menesiu 1614 m sausio 20 d susitarta ugnį nutraukti iki 1616 m rugsejo 29 d Antrasis etapas 1617 1618 Gustavas II Adolfas Kara 1617 m atnaujino Gustavas II Adolfas karaliumi tapes 1611 m kai Svedija ir MDK sudare Kariniai veiksmai atnaujinti padedant isdavikui Volmarui Farensbachui 1617 m birzelį Svedija uzima Piarnu Vindau ir Dinamiunde Du paskutiniai miestai veliau grazinti pagal 1618 m sutartį kurioje numatytas dveju metu terminas Treciasis etapas 1620 1622 1620 m lapkricio men pasibaigus paliauboms Svedijos karalius Gustavas II Adolfas po keliu savaiciu apgulties uzeme Ryga Paliaubu terminas baigesi 1621 m birzelio 28 m ir nutraukes derybas rugpjucio 21 d Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 kariu is Svedijos atplaukes prie Rygos ja apgule Rugsejo 25 d Rygos įgula ATR daliniai pasidave Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Jaunasis Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis Tuo metu Livonijos piliu įgulose ir lauko kariuomeneje tebuvo apie 2200 kariu LDK svarbiausios jegos kurioms vadovavo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevicius buvo sutelktos karui pries Osmanu imperija Spalio 15 d Gustavui II Adolfui pasidave Mintaujos įgula Kristupas Radvila pasitrauke į Bauske bet 1622 m liepos 5 d jis apgule Mintauja ir priverte svedu įgula kapituliuoti Is Svedijos su sustiprinta kariuomene grįzes Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos kur jam kelia pastojo Kristupas Radvila Po susiremimo liepos 17 d prasidejo derybos del paliaubu Kristupas Radvila pareikalavo grazinti Ryga ir nenorejo tituluoti Gustavo II Adolfo Svedijos karaliumi Derybos nutruko liepos 26 d buvo atnaujintos bet nerezultatyvios Rygos miestieciams tarpininkaujant Kristupas Radvila ir Jokubas De la Gardie rugpjucio 10 ar 20 d pasirase Mintaujos paliaubas iki 1623 m geguzes 1 d ATR buvo uzsiemusi karais su Osmanu imperija ir pasirase sau nenaudingas paliaubu salygas kuriomis taika sudaryta iki 1625 m kovo men Ketvirtasis etapas 1625 1629 1625 m kovo men po trejus metus trukusios aklavietes konflikte su Abieju Tautu Respublika ir nuo 1622 m lapkricio galiojusios Mintaujos paliauboms Svedijos karalius Gustavas II Adolfas nusprende įsiverzti į Livonija 15 350 kariu dydzio svedu ekspedicinis korpusas is Sandhamno isvyko birzelio 28 d liepos 7 d pagal Grigaliaus kalendoriu o birzelio 30 d liepos 9 d pasieke Dauguvos ziotis LDK kariuomenei vadovavo ne patys auksciausi kariniai pareigunai Lietuvos didysis marsalka Jonas Stanislovas Sapiega Aleksandras Korvinas Gosievskis1625 m liepos 15 24 d Kuokneses apgultis LDK pajegos pralaimejo svedams 1625 m rugpjucio 30 rugsejo 5 d Birzu apgultis LDK pajegos pralaimejo svedams 1626 m sausio 7 d Valmozes musis Lietuvos didysis marsalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimejo Svedijos karaliui Gustavui II Adolfui 1626 m gruodzio men LDK pajegos vel pralaimejo svedams taciau puolima sustabde 1627 m sausio 19 d Baldenmuizes paliaubos Separatiskai LDK bajorai vadovaujami Aleksandro Korvino Gosievskio sustabde karo veiksmus pries Svedija Paliaubos ir taikos sutartis1629 m spalio 26 d sudarytos Altmarko paliaubos kuriu metu 1632 m mire Zigmantas Vaza karaliumi isrinktas jo sunus Vladislovas Vaza Pasibaigus paliauboms 1635 m Vladislovas Vaza pareiske pretenzijas į Svedijos sosta 1635 m baigiantis paliaubu terminui reikejo ruostis naujam karui arba rupintis pratesti paliaubas Nors renkamas karaliumi Vladislovas buvo pasizadejes nebesirupinti Svedijos sostu taciau is tikruju nuo jo neatsisake 1632 m rudenį ties Liucenu Lutzen Vokietijoje zuvo Svedu karalius Gustavas II Adolfas Gustav II Adolf Vladislovas ketino vesti jo nasle zmona Maria Eleonora of Brandenburg bet jo priesai Svedijoje sosto paveldetoja paskelbe jaunute Gustavo II Adolfo dukterį Kristina Christina of Sweden Vladislovas pasiryzo vesti ja taciau Svedijos ponai ir tam pasipriesino Tada jis nusprende paliauboms pasibaigus pradeti kara su svedais 1635 m jis pats su lenku kariuomene pradejo pulti svedus Prusijoje o Lietuvos etmonas Kristupas Radvila taip pat sekmingai puole juos Livonijoje 1635 m rugsejo 12 d sudaryta turejusi galioti 26 metus pagal jos salygas Kristupas Radvila Jaunasis turejo grazinti Svedija sekmingai uzimta sritį Livonijoje Lietuvai liko tik zemes pietineje Dauguvos upes puseje Taikos sutarties buvo laikomasi iki 1654 m pabaigos kai Svedijos riksdagas nusprende įsikisti į ATR Maskvos kara ir pradejo Svedu tvana kuris baigesi tik 1660 m pasirasius Olivos taikos sutartį