Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ATR Rusijos karas 1605 1618 Priklauso ATR Rusijos karaiSmolensko apgultis 1611 m Data 1605 1618 m Vieta Rusijos teritori
ATR Rusijos karas (1605–1618)
| ATR-Rusijos karas (1605–1618) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Rusijos karai | |||||||||
Smolensko apgultis 1611 m. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| |||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| |||||||||
ATR-Rusijos karas (1605–1618) buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir suirutę patiriančios Rusijos carystės. Oficialiai karas buvo paskelbtas 1609 m., iki tol ATR kariniai daliniai kariniuose veiksmuose Maskvos teritorijose dalyvavo tik kaip privačiai veikiančių didikų pavaldiniai.
Priešistorė ir suirutė Rusijoje
Livonijos karas baigėsi 1582 m. sausio 15 d., kai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos buvo sudaryta Jam Zapolės taikos sutartis 10 metų laikotarpiui. Pagal ją, Abiejų Tautų Respublika gavo Livoniją, Polocką ir Veližą, bet įsipareigojo grąžinti Velikije Lukus. Vėliau paliaubos pratęstos.
Rusijos caro Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras buvo ligotas ir silpnaprotis. Šiam paveldėjus sostą faktinis šalies valdovas buvo jo žmonos brolis Borisas Godunovas. Fiodoro jaunesnysis brolis Dmitrijus neaiškiomis aplinkybėmis žuvo, o pats Fiodoras mirė bevaikis, tad po jo mirties nutrūko Riurikaičių dinastija, o 1598 m. caru buvo išrinktas pats Godunovas.
Godunovui trūko visuotinio pripažinimo esant teisėtu įpėdiniu. Pradžioje jam pavyko numalšinti opoziciją, bet 1601–1603 m. Rusijoje, dėl prasto derliaus, kilo badas. Sudėtinga situacija krašte dinastinės krizės akivaizdoje sudarė palankias sąlygas apsišaukėlių veržimuisi į valdžią.
Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsirado kažkoks jaunikaitis, kuris skelbėsi esąs laimingai išsigelbėjęs caraitis Dmitrijus, taigi teisėtas sosto įpėdinis. Jį parėmė kai kurie ATR ponai, karalius Zigmantas jį taip pat maloniai priėmė. Tokiu būdu Dmitrijui Apsišaukėliui pavyko suburti karinę rinktinę, kurią sudarė kai kurių ATR didikų daliniai ir 1604 m. rudenį Dmitrijus įsiveržė į Rusiją. Jį pripažino ir jo būrius papildė sukilę kazokai, valstiečiai ir net kunigaikščiai..
Karo eiga
Boriso Godunovo pajėgos sustabdė Dmitrijaus veržimąsi, bet B.Godunovas 1605 m. balandį mirė. Jo sūnus Fiodoras nesugebėjo užsitikrinti sau sosto ir 1605 m. birželio 20 d. – įvykus perversmui Dmitrijaus Apsišaukėlio I karinė rinktinė įžengė į Maskvą. Liepos mėn. Dmitrijus karūnuotas caru. Tačiau jo elgesys ir politika sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Iždo pinigus leido rūmams ir samdomai kariuomenei, daugiausia sudarytai iš lenkų ir vokiečių, išlaikyti; vedė katalikę . Netrukus buvo suregztas sąmokslas. 1606 m. gegužę miestas sukilo ir Dmitrijus Apsišaukėlis I buvo nužudytas. Perversmui vadovavo bajoras , kuris tuoj pat ir buvo paskelbtas caru. Tačiau ir jam nepavyko atstatyti tvarkos. Kaip ir B. Godunovui, jam trūko legitimumo. Vis dar buvo tikima, kad Ivano IV Rūsčiojo sūnus yra gyvas. Krašte prasidėjo nauji sukilimai ir atsirado naujas apsišaukėlis . Šis skelbėsi, kad laimingai išsigelbėjo per Maskvos sukilimą. 1607 m. Dmitrijus Apsišaukėlis II iš ATR įsiveržė į Rusiją. Maskvos valdose įsivyravo chaosas ir painiava.
1609 m. į kovas įsimaišė Švedija. Faktas, kad ATR, nors ir ne savo karaliaus vardu, šeimininkauja didelėse rusų teritorijose, neatitiko Karolio IX interesų. Jis pasiūlė paramą Vasilijui Šulskui. Tada ATR jau oficialiai paskelbė karą Rusijai. 1609 m. rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską. Vasilijus Šulskus Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė J. de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000 žm.), bet ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų Stanislovo Žolkievskio. 1610 m. birželio 4 d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą. Kelias į Maskvą tapo laisvas. Šulsko pajėgoms išsisklaidžius, Žolkievskis triumfuodamas įžengė į sostinę. Prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos okupacija Maskvoje. Grupė bajorų pripažino Zigmanto Vazos vyriausią sūnų, Vladislovą, caru.
1611 m. birželio 13 d. net po 20 mėnesių apsiausties Smolenskas buvo užimtas.
Respublikos kariuomenės būriai užėmę Maskvą ėmė valdyti karalaičio Vladislovo vardu. Nors Kremliuje įsitvirtino dvejiems metams, nuo 1610, svetimšalių valdžia neturėdama populiarumo, nesugebėjo surinkti žymesnių pajėgų įtvirtinti Vladislovo valdžiai. Okupantų ir betvarkės išvarginti valstiečiai ėmė organizuotis ir priešintis. Į pagalbą Maskvos įgulai Zigmantas pasiuntė Joną Karolį Chodkevičių. 1612 m. rugsėjo 1 – rugsėjo 3 d. – . Chodkevičius bandė prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenkų įgulos, tačiau nesėkmingai. Po poros mėnesių įgula iš bado buvo priversta pasiduoti. 1612 m. spalio 26 d. – .
1613 naujuoju caru buvo išrinktas Michailas Romanovas, kuris pradėjo naują – Romanovų – dinastiją. Naujoji valdžia atstatė šiokią tokią tvarką ir prasidėjo lėtas Maskvos atsigavimas.
Karalaitis Vladislovas 1617 dar žygiavo į Maskvą atsiimti jam bajorų anksčiau pripažinto caro sosto. Kariuomenei vadovavo Chodkevičius. Maskva buvo pasiekta, bet jos paimti nepavyko.
Paliaubos
1618 m. gruodžio 11 d. – Deulino paliaubos. Didžiausias ATR teritorijos išsiplėtimas – atkovotas Smolenskas. Sutarties terminas – 14,5 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus, Rusijos bajorai nutarė skelbti karą ATR ir prasidėjo Smolensko karas.
Šaltiniai
- A. Šapoka. Lietuvos istorija Kaunas 1936, 312 puslapis
- Borisas Godunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Lenkijos–Lietuvos ir Švedijos intervencija Rusijoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Tomas Venslova. Lietuvos istorija visiems. I tomas. R. Paknio leidykla, 2019, ISBN 978-9955-736-78-3, 239–240 puslapis
- Robert I. Frost. The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe, 1558–1721 Routledge; 1st edition (8 Aug. 2000), SBN-13 : 978-0582064294,
- „1611 06 13 Z.Vazos vadovaujama kariuomenė susigrąžino Smolenską“. www.delfi.lt/. Lietuvos istorijos institutas. 2005-06-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.
- „Klušino mūšis“. www.vle.lt. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 2018-10-05. Nuoroda tikrinta 2020-05-16.
- E. Saviščevas. Triumfas ir pelenai: Smolensko atkariavimo 1611 m. aplinkybės
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie ATR Rusijos karas (1605–1618), Kas yra ATR Rusijos karas (1605–1618)? Ką reiškia ATR Rusijos karas (1605–1618)?
ATR Rusijos karas 1605 1618 Priklauso ATR Rusijos karaiSmolensko apgultis 1611 m Data 1605 1618 m Vieta Rusijos teritorija Rezultatas LDK atiteko Smolenskas ir Seversko zemes taciau sudarytos Deulino paliaubos leido Rusijos carystei isvengti asmenines sajungos su ATR Priezastis ATR noras pasinaudoti suirute Rusijos carysteje Konflikto salysAbieju Tautu Respublika Rusijos caryste Svedija 1609 1610 Vadovai ir kariniai vadaiZigmantas Vaza Vladislovas Vaza Stanislovas Zolkievskis Jonas Karolis Chodkevicius Borisas Godunovas ATR Rusijos karas 1605 1618 buvo antrasis karinis konfliktas tarp Abieju Tautu Respublikos ir suirute patiriancios Rusijos carystes Oficialiai karas buvo paskelbtas 1609 m iki tol ATR kariniai daliniai kariniuose veiksmuose Maskvos teritorijose dalyvavo tik kaip privaciai veikianciu didiku pavaldiniai Priesistore ir suirute RusijojeLivonijos karas baigesi 1582 m sausio 15 d kai tarp Abieju Tautu Respublikos ir Rusijos buvo sudaryta Jam Zapoles taikos sutartis 10 metu laikotarpiui Pagal ja Abieju Tautu Respublika gavo Livonija Polocka ir Veliza bet įsipareigojo grazinti Velikije Lukus Veliau paliaubos pratestos Rusijos caro Ivano IV Rusciojo sunus Fiodoras buvo ligotas ir silpnaprotis Siam paveldejus sosta faktinis salies valdovas buvo jo zmonos brolis Borisas Godunovas Fiodoro jaunesnysis brolis Dmitrijus neaiskiomis aplinkybemis zuvo o pats Fiodoras mire bevaikis tad po jo mirties nutruko Riurikaiciu dinastija o 1598 m caru buvo isrinktas pats Godunovas Godunovui truko visuotinio pripazinimo esant teisetu įpediniu Pradzioje jam pavyko numalsinti opozicija bet 1601 1603 m Rusijoje del prasto derliaus kilo badas Sudetinga situacija kraste dinastines krizes akivaizdoje sudare palankias salygas apsisaukeliu verzimuisi į valdzia Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsirado kazkoks jaunikaitis kuris skelbesi esas laimingai issigelbejes caraitis Dmitrijus taigi teisetas sosto įpedinis Jį pareme kai kurie ATR ponai karalius Zigmantas jį taip pat maloniai prieme Tokiu budu Dmitrijui Apsisaukeliui pavyko suburti karine rinktine kuria sudare kai kuriu ATR didiku daliniai ir 1604 m rudenį Dmitrijus įsiverze į Rusija Jį pripazino ir jo burius papilde sukile kazokai valstieciai ir net kunigaiksciai Karo eigaMaskvos zemelapis 1610 m Boriso Godunovo pajegos sustabde Dmitrijaus verzimasi bet B Godunovas 1605 m balandį mire Jo sunus Fiodoras nesugebejo uzsitikrinti sau sosto ir 1605 m birzelio 20 d įvykus perversmui Dmitrijaus Apsisaukelio I karine rinktine įzenge į Maskva Liepos men Dmitrijus karunuotas caru Taciau jo elgesys ir politika sukele gyventoju nepasitenkinima Izdo pinigus leido rumams ir samdomai kariuomenei daugiausia sudarytai is lenku ir vokieciu islaikyti vede katalike Netrukus buvo suregztas samokslas 1606 m geguze miestas sukilo ir Dmitrijus Apsisaukelis I buvo nuzudytas Perversmui vadovavo bajoras kuris tuoj pat ir buvo paskelbtas caru Taciau ir jam nepavyko atstatyti tvarkos Kaip ir B Godunovui jam truko legitimumo Vis dar buvo tikima kad Ivano IV Rusciojo sunus yra gyvas Kraste prasidejo nauji sukilimai ir atsirado naujas apsisaukelis Sis skelbesi kad laimingai issigelbejo per Maskvos sukilima 1607 m Dmitrijus Apsisaukelis II is ATR įsiverze į Rusija Maskvos valdose įsivyravo chaosas ir painiava Klusino musis 1610 m Klusino musis 1610 m 1609 m į kovas įsimaise Svedija Faktas kad ATR nors ir ne savo karaliaus vardu seimininkauja didelese rusu teritorijose neatitiko Karolio IX interesu Jis pasiule parama Vasilijui Sulskui Tada ATR jau oficialiai paskelbe kara Rusijai 1609 m rugsejį ATR kariuomene vadovaujama Zigmanto Vazos įsiverze į Rusija ir apgule Smolenska Vasilijus Sulskus Smolenskui gelbeti suorganizavo zygį apie 30 000 zm kurį reme J de la Gardie vadovaujami svedai apie 5000 zm bet ATR priesininkui sulaikyti pasiunte apie 7000 kariu vadovaujamu Stanislovo Zolkievskio 1610 m birzelio 4 d kariuomenes susireme ties Klusino kaimu Musis pasibaige įspudinga Respublikos pergale nors rusu puse ir turejo didziule kiekybine persvara Kelias į Maskva tapo laisvas Sulsko pajegoms issisklaidzius Zolkievskis triumfuodamas įzenge į sostine Prasidejo Abieju Tautu Respublikos okupacija Maskvoje Grupe bajoru pripazino Zigmanto Vazos vyriausia sunu Vladislova caru Medalis skirtas Smolensko paemimui 1611 m 1611 m birzelio 13 d net po 20 menesiu apsiausties Smolenskas buvo uzimtas Respublikos kariuomenes buriai uzeme Maskva eme valdyti karalaicio Vladislovo vardu Nors Kremliuje įsitvirtino dvejiems metams nuo 1610 svetimsaliu valdzia neturedama populiarumo nesugebejo surinkti zymesniu pajegu įtvirtinti Vladislovo valdziai Okupantu ir betvarkes isvarginti valstieciai eme organizuotis ir priesintis Į pagalba Maskvos įgulai Zigmantas pasiunte Jona Karolį Chodkeviciu 1612 m rugsejo 1 rugsejo 3 d Chodkevicius bande prasibrauti iki Kremliuje įsitvirtinusios lenku įgulos taciau nesekmingai Po poros menesiu įgula is bado buvo priversta pasiduoti 1612 m spalio 26 d 1613 naujuoju caru buvo isrinktas Michailas Romanovas kuris pradejo nauja Romanovu dinastija Naujoji valdzia atstate siokia tokia tvarka ir prasidejo letas Maskvos atsigavimas Karalaitis Vladislovas 1617 dar zygiavo į Maskva atsiimti jam bajoru anksciau pripazinto caro sosto Kariuomenei vadovavo Chodkevicius Maskva buvo pasiekta bet jos paimti nepavyko Paliaubos1618 m gruodzio 11 d Deulino paliaubos Didziausias ATR teritorijos issipletimas atkovotas Smolenskas Sutarties terminas 14 5 metu laikotarpis kuriam pasibaigus Rusijos bajorai nutare skelbti kara ATR ir prasidejo Smolensko karas SaltiniaiA Sapoka Lietuvos istorija Kaunas 1936 312 puslapis Borisas Godunovas Visuotine lietuviu enciklopedija Lenkijos Lietuvos ir Svedijos intervencija Rusijoje Visuotine lietuviu enciklopedija Tomas Venslova Lietuvos istorija visiems I tomas R Paknio leidykla 2019 ISBN 978 9955 736 78 3 239 240 puslapis Robert I Frost The Northern Wars War State and Society in Northeastern Europe 1558 1721 Routledge 1st edition 8 Aug 2000 SBN 13 978 0582064294 1611 06 13 Z Vazos vadovaujama kariuomene susigrazino Smolenska www delfi lt Lietuvos istorijos institutas 2005 06 12 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 Klusino musis www vle lt Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2018 10 05 Nuoroda tikrinta 2020 05 16 E Saviscevas Triumfas ir pelenai Smolensko atkariavimo 1611 m aplinkybes