Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šis straipsnis apie XVIII a pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką Apie 1919 1940 m veikusį Liet
6 asis LDK pėstininkų pulkas
- Šis straipsnis apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką.. Apie 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį skaitykite straipsnyje Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas.
| 6-asis LDK pėstininkų pulkas | |
|---|---|
Masalskio pulko kariai 1775 m. | |
| Veikė | 1775–1795 |
| Valstybė | Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Būstinė | Vilnius (1775-1790) Naugardukas (1790 m.) Panevėžys (1792). |
| Mūšiai | Myriaus mūšis Lietuvos Brastos mūšis Saločių kautynės |
| Vadovybė | |
| Formalus vadas | |
| Pulko vadas | Jurgis Albrechtas Radvila |
6-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų pulkas (lenk. 6 Regiment Pieszy Litewski) – 1775-1795 m. veikęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, pėstininkų pulkas. Pulko globėjais buvo didikų Masalskių giminė, todėl pulkas taip pat vadintas Masalskių pulku.
Organizacija, formavimas ir raida
Pulko kūrimo įsakymas buvo paskelbtas 1775 m. gruodžio 9 d., o jo apginklavimą finansavo Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignotas Masalskis. Pulko pavadinimas ir nominalus vadovavimas (šefavimas) buvo rezervuoti Masalskių giminei.
Pulko karių skaičius įvairiais jo egzistavimo laikotarpiai svyravo nuo 110 (1776 m.) iki 1440 (1792 m.). Pulko padėtį 1776 m. kariuomenės liustracijos (inspekcijos) metu generolas majoras J. A. Vietinghofas aprašė taip:
„Šis pulkas neturi etatų sąrašo ir jokių nuostatų, jis neteikia jokios informacijos apie savo būklę. Liustracijos metu nustatyta, kad pulką sudaro penkios kuopos, karių skaičius kuriose atitinka tabelius. Pulko finansavimui nenaudojamos iždo lėšos. Išlaikomas ypač jo šventenybės Vilniaus vyskupo sąskaita. Žmonės jame yra vidutiniški, bet, neskaitant naujų uniformų, kelių dešimčių šautuvų, vos keliolika likusių palašų (plačiųjų kardų) yra nieko verti, o daugelio dalykų visiškai trūksta.
Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ faktinis pulko karių skaičius siekė 94. Remiantis 1779 m. sausio 15 d. – vasario 15 d. laikotarpio ataskaita, pulkas buvo sudarytas iš dviejų kuopų ir pagal statutą jame turėjo būti 111 „galvų“. Faktinis karių skaičius tuo metu siekė 105.
Tik suformavus dalinį, 1776 m., 6-ame pulke pagal etatų sąrašą dalinyje buvo 330 karių etatų, iš kurių užimta buvo 320. 1789 m. Ketverių metų Seimo reformos numatė ATR kariuomenių karių skaičių padidinti iki 100 000. Atitinkamai, 6-asis pulkas turėjo būti išplėstas iki iki 2153 karių. Kiek vėliau kariuomenės didinimo ambicijos sumažintos iki iki 65 tūkst. karių, atitinkamai ir 6-ojo pulko didinimo planai nebuvo įgyvendinti. Šių reformų išdavoje pulką pavyko padidinti iki dviejų batalionų, kiekvieną kurių sudarė 2 kuopos.
1790 m. vasario mėn. pranešime nurodoma, kad, pulke buvo 723 karių etatai, iš kurių užpildyti buvo 521. 1792 m. rugsėjį, kai Lietuvos kariuomenę perėmė Targovicos konfederacija, pulko dydis siekė 1440 karių etatų, iš kurių užpildyti buvo 839. Po pralaimėto 1792 m. karo su Rusija 1793 m. rugpjūtį sumažinus kariuomenę formalus dalinio pajėgumas sumažėjo iki 752 karių, o faktiškai – iki 686. 1793 m. gruodžio 16 d. ataskaitoje nurodoma, kad pulke buvo 799 karių etatai, iš kurių užpildyti buvo 633. Šis dydis tikriausiai beveik nepasikeitė iki Kosciuškos sukilimo – Machynia, Rakutis ir Srzednicki daro prielaidą, kad 1794 m. balandį pulko etatų skaičius siekė 799, iš kurių užimyta buvo 634. Ratajczykas ir Teodorczykas teigia, kad 1793 metų rugpjūčio 1 d. pulke buvo 686 kariai, o 1794 m. balandžio 16 d – apie 680.
Pulko uniformų spalva
- Po 1776 m.: švarkai su tamsiai raudonais atvartais, sidabrinėmis sagomis. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.
- Kosciuškos sukilimo metu: švarkai tamsiai raudonais atlapais, sidabrinės sagomis.
Dislokacijos vieta
Skirtingais savo egzistavimo laikotarpiais pulkas buvo dislokuotas šiuose miestuose :
- Vilnius (1775–1790 m.),
- Naugardukas (1790 m.),
- Panevėžys (1792).
Pulko kariai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti).
Pirmuoju pulko šefu 1775 m. tapo Vilniaus vyskupo giminaitis Pranciškus Masalskis, o jam išvykus 1788 m. – Pranciškus Niesiolovskis (lenk. Franciszek Niesiołowski), kurio motina Kotryna buvo iš Masalskių giminės.
1779 metais pulko štabą sudarė pulko šefas, pulko felčeris (gydytojas), pulkininko laipsnį turėjęs faktinis pulko vadas, pulkininkas leitenantas, majoras, pulko , revizorius ir adjutantas. Pulko intendantu pradžioje buvo skiriamas praporščiko laipsnį turėjęs karininkas. Revizoriaus pareigos atsirado tik 1790 m. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: štabo kapitonas, leitenantas ir vėliavininkas. Iš viso dalinyje, be viršininko ir pulko felčerio, be revizoriaus turėtų būti 11 karininkų.
1790 metais karininkų skaičius padidėjo vienu štabo kapitonu, dviem puskarininkiais, revizoriumi, dar vienu leitenantu adjutantu, keturiais antraisiais leitenantais ir dviem praporščikais. Po 1793 m. karininkų štabas padidėjo iki dviejų majorų, dviejų adjutantų leitenantų, trijų kuopų vadų – kapitonų, penkių štabo kapitonų, aštuonių leitenantų, aštuonių antrųjų leitenantų ir aštuonių praporščikų. Viso karininkų korpusas sudarė 40 asmenų, neįskaitant šefo ir pulkų felčerių. Tokia struktūra buvo būdinga iš esmės visiems tuometiniams kariuomenės pėstininkų pulkams visoje Abiejų Tautų Respublikoje.
Pulko šefai (nominalūs vadai):
- Kunigaikštis Ksaveras Masalskis (1775 m. gegužės 4 d.),
- Pranciškus Ksaveras Nesiolovskis (1785 m. – Naugarduko vaivada).
Pulkininkai:
- Jurgis Albrechtas Radvila
- (1781 m. kovo 2 d.)
- (1794 m.)
Pulko kovos
6-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo Targovicos konfederacijos sąlygoto 7-ojo ATR ir Rusijos karo (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karo) mūšiuose. Pulko likučiai taip pat dalyvavo ir 1794 m. ATR-Rusijos karo (Kosciuškos sukilimo) mūšiuose. Viso karo veiksmuose dalyvavo 948 pulko kariai.
Mūšiai ir susirėmimai
- Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
- Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. rugpjūčio 23 d.),
- Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.).
Bibliografija
- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
- Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
- Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Išnašos
- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 35.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 421. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXI. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 422. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXIII. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), pp. XXVI, 422. - Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 102. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXIV. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 423. - Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 102. - Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie.
- Gembarzewski 1925. sfn error: multiple targets (2×): CITEREFGembarzewski1925 ()
- Machynia, Rakutis & Srzednicki 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 6 asis LDK pėstininkų pulkas, Kas yra 6 asis LDK pėstininkų pulkas? Ką reiškia 6 asis LDK pėstininkų pulkas?
Sis straipsnis apie XVIII a pabaigos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes pulka Apie 1919 1940 m veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenes dalinį skaitykite straipsnyje Sestasis pestininku Pilenu Kunigaikscio Margio pulkas 6 asis LDK pestininku pulkasMasalskio pulko kariai 1775 m Veike 1775 1795Valstybe Abieju Tautu Respublika Lietuvos Didzioji KunigaikstysteBustine Vilnius 1775 1790 Naugardukas 1790 m Panevezys 1792 Musiai Myriaus musis Lietuvos Brastos musis Salociu kautynesVadovybeFormalus vadasPulko vadas Jurgis Albrechtas Radvila 6 asis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes pestininku pulkas lenk 6 Regiment Pieszy Litewski 1775 1795 m veikes Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes dalinys pestininku pulkas Pulko globejais buvo didiku Masalskiu gimine todel pulkas taip pat vadintas Masalskiu pulku Organizacija formavimas ir raidaPulko kurimo įsakymas buvo paskelbtas 1775 m gruodzio 9 d o jo apginklavima finansavo Vilniaus vyskupas kunigaikstis Ignotas Masalskis Pulko pavadinimas ir nominalus vadovavimas sefavimas buvo rezervuoti Masalskiu giminei Pulko kariu skaicius įvairiais jo egzistavimo laikotarpiai svyravo nuo 110 1776 m iki 1440 1792 m Pulko padetį 1776 m kariuomenes liustracijos inspekcijos metu generolas majoras J A Vietinghofas aprase taip Sis pulkas neturi etatu saraso ir jokiu nuostatu jis neteikia jokios informacijos apie savo bukle Liustracijos metu nustatyta kad pulka sudaro penkios kuopos kariu skaicius kuriose atitinka tabelius Pulko finansavimui nenaudojamos izdo lesos Islaikomas ypac jo sventenybes Vilniaus vyskupo saskaita Zmones jame yra vidutiniski bet neskaitant nauju uniformu keliu desimciu sautuvu vos keliolika likusiu palasu placiuju kardu yra nieko verti o daugelio dalyku visiskai truksta Pagal 1777 metu kovo tarifus faktinis pulko kariu skaicius sieke 94 Remiantis 1779 m sausio 15 d vasario 15 d laikotarpio ataskaita pulkas buvo sudarytas is dvieju kuopu ir pagal statuta jame turejo buti 111 galvu Faktinis kariu skaicius tuo metu sieke 105 Tik suformavus dalinį 1776 m 6 ame pulke pagal etatu sarasa dalinyje buvo 330 kariu etatu is kuriu uzimta buvo 320 1789 m Ketveriu metu Seimo reformos numate ATR kariuomeniu kariu skaiciu padidinti iki 100 000 Atitinkamai 6 asis pulkas turejo buti isplestas iki iki 2153 kariu Kiek veliau kariuomenes didinimo ambicijos sumazintos iki iki 65 tukst kariu atitinkamai ir 6 ojo pulko didinimo planai nebuvo įgyvendinti Siu reformu isdavoje pulka pavyko padidinti iki dvieju batalionu kiekviena kuriu sudare 2 kuopos 1790 m vasario men pranesime nurodoma kad pulke buvo 723 kariu etatai is kuriu uzpildyti buvo 521 1792 m rugsejį kai Lietuvos kariuomene pereme Targovicos konfederacija pulko dydis sieke 1440 kariu etatu is kuriu uzpildyti buvo 839 Po pralaimeto 1792 m karo su Rusija 1793 m rugpjutį sumazinus kariuomene formalus dalinio pajegumas sumazejo iki 752 kariu o faktiskai iki 686 1793 m gruodzio 16 d ataskaitoje nurodoma kad pulke buvo 799 kariu etatai is kuriu uzpildyti buvo 633 Sis dydis tikriausiai beveik nepasikeite iki Kosciuskos sukilimo Machynia Rakutis ir Srzednicki daro prielaida kad 1794 m balandį pulko etatu skaicius sieke 799 is kuriu uzimyta buvo 634 Ratajczykas ir Teodorczykas teigia kad 1793 metu rugpjucio 1 d pulke buvo 686 kariai o 1794 m balandzio 16 d apie 680 Pulko uniformu spalvaPo 1776 m svarkai su tamsiai raudonais atvartais sidabrinemis sagomis Lietuviu pestininkai devejo rugiageliu melynumo aptemptas kelnes Kosciuskos sukilimo metu svarkai tamsiai raudonais atlapais sidabrines sagomis Dislokacijos vietaSkirtingais savo egzistavimo laikotarpiais pulkas buvo dislokuotas siuose miestuose Vilnius 1775 1790 m Naugardukas 1790 m Panevezys 1792 Pulko kariaiLietuvos Didziosios Kunigaikstystes karineje sistemoje karinio dalinio virsininku lenk szef neretai budavo jo vardinis titulinis vadas teikdaves finansine parama Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems ar įsigijusiems kariskiams įvardijamiems lenkisku terminu dowodca Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas Pulko virsininko pareigos siejamos su dideliais atlyginimais dazniausiai buvo laikomos sinekura Virsininkai turejo teise kelti savo pavaldiniu karininku laipsnius stiprinti Pirmuoju pulko sefu 1775 m tapo Vilniaus vyskupo giminaitis Pranciskus Masalskis o jam isvykus 1788 m Pranciskus Niesiolovskis lenk Franciszek Niesiolowski kurio motina Kotryna buvo is Masalskiu gimines 1779 metais pulko staba sudare pulko sefas pulko felceris gydytojas pulkininko laipsnį turejes faktinis pulko vadas pulkininkas leitenantas majoras pulko revizorius ir adjutantas Pulko intendantu pradzioje buvo skiriamas praporsciko laipsnį turejes karininkas Revizoriaus pareigos atsirado tik 1790 m Kiekvienoje kuopoje turejo buti trys karininkai stabo kapitonas leitenantas ir veliavininkas Is viso dalinyje be virsininko ir pulko felcerio be revizoriaus turetu buti 11 karininku 1790 metais karininku skaicius padidejo vienu stabo kapitonu dviem puskarininkiais revizoriumi dar vienu leitenantu adjutantu keturiais antraisiais leitenantais ir dviem praporscikais Po 1793 m karininku stabas padidejo iki dvieju majoru dvieju adjutantu leitenantu triju kuopu vadu kapitonu penkiu stabo kapitonu astuoniu leitenantu astuoniu antruju leitenantu ir astuoniu praporsciku Viso karininku korpusas sudare 40 asmenu neįskaitant sefo ir pulku felceriu Tokia struktura buvo budinga is esmes visiems tuometiniams kariuomenes pestininku pulkams visoje Abieju Tautu Respublikoje Pulko sefai nominalus vadai Kunigaikstis Ksaveras Masalskis 1775 m geguzes 4 d Pranciskus Ksaveras Nesiolovskis 1785 m Naugarduko vaivada Pulkininkai Jurgis Albrechtas Radvila 1781 m kovo 2 d 1794 m Pulko kovos6 asis LDK pestininku pulkas 1792 m dalyvavo Targovicos konfederacijos salygoto 7 ojo ATR ir Rusijos karo Geguzes 3 d Konstitucijos gynimo karo musiuose Pulko likuciai taip pat dalyvavo ir 1794 m ATR Rusijos karo Kosciuskos sukilimo musiuose Viso karo veiksmuose dalyvavo 948 pulko kariai Musiai ir susiremimai Myriaus musis 1792 m birzelio 11 d Lietuvos Brastos musis 1792 m rugpjucio 23 d Salociu musis 1794 m liepos 29 d BibliografijaGembarzewski Bronislaw 1925 Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 Towarzystwo Wiedzy Wojskowej Machynia Mariusz Srzednicki Czeslaw 1998 Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodow 1717 1794 T 1 Oficerowie wojska koronnego cz 1 Piechota Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 837188186X a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 83 7188 239 4 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Linder Karol 1960 Dawne Wojsko Polskie Ubior i uzbrojenie Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej Ratajczyk Leonard Teodorczyk Jerzy 1987 Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej ISBN 8311070903 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link IsnasosGembarzewski Bronislaw 1925 Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 p 35 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p 421 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p XXI Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p 422 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p XXIII Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link pp XXVI 422 Ratajczyk Leonard Teodorczyk Jerzy 1987 Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p 102 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p XXIV Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw 1999 Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p 423 Ratajczyk Leonard Teodorczyk Jerzy 1987 Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p 102 Linder Karol 1960 Dawne Wojsko Polskie Ubior i uzbrojenie Gembarzewski 1925 sfn error multiple targets 2 CITEREFGembarzewski1925 Machynia Rakutis amp Srzednicki 1999 sfn error no target CITEREFMachyniaRakutisSrzednicki1999