Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Penktasis lietuvių policijos batalionas iš lietuvių savanorių suformuotas pagalbinės kariuomenės dalinys kovęsis Trečioj
5 asis lietuvių policijos batalionas
Penktasis lietuvių policijos batalionas – iš lietuvių savanorių suformuotas pagalbinės kariuomenės dalinys, kovęsis Trečiojo Reicho pusėje. Batalionas užsiiminėjo apsauga – saugojo geležinkelius ir kitus karinės reikšmės objektus, Baltijos jūros pakrantę. Keli bataliono būriai pabuvojo fronte, buvo apsuptyje, kovėsi su tarybiniais partizanais.
Patirti nuostoliai buvo nedideli: žuvo kelios dešimtys kareivių, dar keliasdešimt buvo sužeista arba dezertyravo.
5-asis batalionas nepadarė jokių karo nusikaltimų, nedalyvavo žydų ar kitų civilių gyventojų žudynėse.
Formavimas
5-asis batalionas (vadintas „pagelbinės policijos tarnybos batalionu“) pradėtas formuoti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje Kaune. Bataliono vadas buvo kpt. Juozas Kriščiūnas (nuo spalio 9 d. – majoras). Spalio 8 d. pavadintas apsaugos batalionu. Į batalioną susirinko savanoriai iš visos Lietuvos (Kretingos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir kitų verbavimo punktų), jie pasižadėdavo tarnauti 6 mėn. Į batalioną stojo buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, patriotiškai nusiteikę eiliniai jaunuoliai. Pvz., rugsėjo 1 d. į batalioną priimti 178 savanoriai, rugsėjo 2 d. – 44, rugsėjo 3 d. – 93, rugsėjo 4 d. – dar 143 savanoriai. 1941 m. rugsėjo mėn. 5-ojo bataliono vadovybė buvo suformuota.
Batalionas buvo dislokuotas buvusiose Lietuvos kariuomenės kareivinėse Šančiuose. Kareiviai buvo aprengti Lietuvos kariuomenės uniforma ir ant rankovių nešiojo raiščius su užrašu „Hilfspolizei“ ('pagalbinė policija'). Per užsiėmimus kareiviai mokėsi rikiuotės, buvo supažindinami su ginklais. 1941 m. lapkričio pabaigoje prie 5-ojo bataliono buvo prijungta ltn. Juozo Vainausko vadovaujama atskiroji transporto kuopa (iš viso 109 vyrai)
J. ltn. P. Tereso vadovaujamas būrys buvo išsiųstas į Alytų saugoti tarybinių karo belaisvių.
Bataliono veikla Rusijoje
1941 m. lapkričio mėn. 28 d. trys bataliono kuopos pervežtos į Solcus (Novgorodo sritis). Čia batalionas buvo apginkluotas šautuvais ir rusiškais lengvaisiais kulkosvaidžiais. Batalionas Solcuose buvo išsklaidytas kuopomis.
1-oji kuopa
1-oji kuopa saugojo šiaurinę Ilmenio ežero pakrantę. Vienas 1-osios kuopos būrys buvo perkeltas į Novgorodą, vokiečių komendantūros žinion. 1942 m. sausio mėn. du 1-osios kuopos būriai buvo išsiųsti į Demjanską (Novgorodo sritis), kur kartu su vokiečių 16-osios armijos daliniais pateko į apsuptį, kurioje išbuvo iki 1942 m. vasaros pradžios. 1942 m. vasaros pradžioje vokiečių kariuomenė pralaužė apsupties žiedą ir susijungė su pagrindiniais daliniais. Už Demjansko gynimą buvo įsteigtas pasižymėjimo ženklas (skydą su užrašu „Demjansk“), kuriuo buvo apdovanoti ir apsuptyje buvę 5-ojo bataliono kariai.
Vėliau 1-oji kuopa Dedovičiuose (Pskovo sritis) saugojo geležinkelio liniją ir tiltus tarp Korolkovo ir Platoveco stočių. Dedovičiuose buvo 5-ojo bataliono štabas.
2-oji kuopa
2-oji kuopa 1941–1942 m. žiemą saugojo Loknios–Cholmo kelio ruožą. 1942 m. sausio pabaigoje 2-oji kuopa užėmė svarbų kaimą, prieš tai nesėkmingai šturmuotą vokiečių kuopos. Kuopos nuostoliai buvo 4–5 žuvę kareiviai ir 8–10 sužeisti, Raudonosios Armijos – apie 30 žuvusių, 20 sužeistų ir apie 10 paimtų nelaisvėn.
Vėliau kuopa dislokavosi kaime prie Lovatės, kartu su vokiečių kuopa, kur kartu atrėmė smarkų rusų puolimą. 1942 m. pavasarį 2-oji kuopa persikėlė į Pažeravicų kaimą.
3-oji kuopa
3-ioji kuopa visą žiemą saugojo sandėlius ir kitus karinius objektus Lugos rajone, kur su priešais susitikti neteko.
1942 m.
1942 m. gegužės pradžioje visas batalionas sutelktas Pažeravicų kaime. Bataliono vadą mjr. J. Kriščiūną pakeitė kpt. A. Ruzgys, vėliau kpt. P. Počebutas.
Įsteigtos ryšių karininko pareigos, pirmuoju ryšių karininku tapo SS hauptšturmfiureris Gerhardas Beyeris.
Dedovičių rajone 5-asis batalionas saugojo geležinkelio linijas nuo 1942 m. vasaros iki 1944 m. pradžios. Palei geležinkelį kas du trys kilometrai buvo įrengti kulkosvaidžiais ginkluoti atramos punktai (dzotai ir spygliuotos vietos užtvaros) su keliolikos kareivių įgulomis. Geležinkelį puldinėjo ir sprogdino tarybiniai partizanai.
1942 m. rugpjūčio 26 d. 5-ajame batalione tarnavo 13 karininkų, 93 puskarininkiai ir 210 eilinių.
1943 m. rugpjūčio mėn. bataliono vadu buvo paskirtas kpt. (vėliau majoras) P. Ambraziūnas, vadovavęs iki bataliono išformavimo.
1942 m. antroje pusėje 1-osios kuopos vadu tapo j. ltn. J. Vainauskas (pareigas ėjo iki bataliono išformavimo), 2-osios kuopos – j. ltn. Norbertas Jokūbauskas (vadovavo iki bataliono nuginklavimo), 3-iosios kuopos vadu buvo vyr. ltn. Jonas Vaičaitis (vadovavo iki 1944 m.).
1942 m. pavasarį daugumai bataliono kareivių baigėsi šešių mėnesių tarnybos laikas ir jie padavė raportus dėl atleidimo iš tarnybos. Vokiečių vadovybė neleido palikti tarnybos batalione. Tarnybos laiką kareiviams buvo žadama įskaityti į darbo stažą.
5-asis batalionas liko tarnauti Rusijoje. Kai kurie bataliono padaliniai pabuvojo apsuptyje bei priekinėse kovos linijose, bet bataliono nuostoliai buvo menki (žuvo mažiau kaip 10 kareivių, sužeista ir dezertyravo po keliolika kareivių).
1943 m.
1943 m. tarybiniai partizanai dažnai puldinėjo ir sprogdindavo geležinkelį bataliono saugomame ruože. Kartais partizanai užpuldavo ir geležinkelius saugančius kareivius.
Iki 1943 m. vasaros 5-ojo bataliono kariai nešiojo lietuviškas uniformas, o po to buvo aprengti vokiečių kariuomenės uniformomis su skiriamaisiais ženklais.
Kovai su tarybiniais partizanais vokiečių daliniuose ir lietuvių batalionuose buvo steigiami naikinamieji būriai „Jagdkommandos“. 1943–1944 m. žiemą toks būrys (35 kareiviai, vadas ltn. E. Brazys) buvo suformuotas ir 5-ajame batalione. Būrio kareiviai buvo gerai ginkluoti ir aprūpinti slidėmis, tačiau būrys nieko nenuveikė ir netrukus buvo išformuotas.
1943 m. batalionas veikė aktyvaus partizanų veikimo rajonuose, tačiau bataliono nuostoliai buvo nedideli (žuvo mažiau negu 10 bataliono karių, sužeistų ir dezertyrų skaičius nežinomas). Batalioną papildė lietuviai, tarnavę vokiečių daliniuose vežikais, krovikais, virėjais ir pan.
1944 m.
1944 m. Raudonoji Armija pralaužė Leningrado blokadą ir pradėjo stumti vermachtą Pabaltijo link. 1944 m. vasarį bataliono vadas mjr. P. Ambraziūnas gavo įsakymą trauktis ir 1944 m. kovo mėn. pasiekė Švenčionėlius. Po poilsio Švenčionėliuose bataliono štabas su 1-ąja ir 2-ąja kuopomis apsistojo Antalieptėje, o 3-ioji kuopa – Daugailiuose. Batalionas tęsė karinius mokymus, buvo papildytas naujokais, apginkluotas prancūziškais ginklais.
1944 m. gegužės pradžioje batalionas išvyko į Ostrovo rajoną (Pskovo sritis) saugoti geležinkelių. Pakeliui batalionas dalyvavo didelėje operacijoje prieš tarybinius partizanus (Pskovo sritis) rajone, tačiau su partizanais nesusidūrė.
1944 m. birželio mėn. Raudonoji Armija pralaužė fronto liniją, ir batalionas per Rezeknę pasiekė Rygą. Gavo vokiečių karinės vadovybės įsakymą perimti Baltijos jūros pakrantės apsaugą tarp Ventspilio ir Paviluosto, tačiau mėgino patekti į Lietuvą. Raudonosios Armijos buvo atkirsti ir pateko į Kuršo apsuptį. 5-asis batalionas nuvyko į paskirtą pakrantės apsaugos barą prie Paviluosto, kur įsikūrė jau anksčiau įrengtuose atramos punktuose ir bunkeriuose. Bataliono sargybos turėjo stebėti jūros akvatoriją ir signalizuoti bataliono vadovybei apie priešo laivus; sargybiniai turėjo neleisti išsilaipinti arba išplaukti į jūrą valtims ir laivams. Saugomame ruože nebuvo desantų ir aviacijos antpuolių.
1944 m. gruodžio mėn. 5-ąjį batalioną vokiečiai nuginklavo. Vokiečiai pareiškė, kad lietuvių sargybiniai leisdavo civiliams latviams kateriais pabėgti į Švediją (Gotlando salą). Vokiečių karo lauko teismas 7 bataliono karius nuteisė sušaudyti, 11 nuteisė išsiųsti į lagerį. Nuteistuosius sušaudyti teko atrinktiems 1-osios kuopos kareiviams.
Didesnė 5-ojo bataliono dalis buvo perkelta į 256-ąjį lietuvių policijos batalioną (jo vadu paskirtas mjr. P. Ambraziūnas), likusieji – į 13-ąjį lietuvių policijos batalioną.
Literatūra
- Jonas Laucė. Negandų metai (romanas), Vilnius, „Vaga“, 1991 m.
- Jonas Laucė. Penktasis savisaugos batalionas, atsiminimai, Vilnius, 1998 m.
Nuorodos
- Arūnas Bubnys. Penktasis lietuvių policijos batalionas (1941–1944)
- Robertas Čerškus. Lietuviški Paviluosto akcentai Archyvuota kopija 2011-08-31 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 5 asis lietuvių policijos batalionas, Kas yra 5 asis lietuvių policijos batalionas? Ką reiškia 5 asis lietuvių policijos batalionas?
Penktasis lietuviu policijos batalionas is lietuviu savanoriu suformuotas pagalbines kariuomenes dalinys kovesis Treciojo Reicho puseje Batalionas uzsiiminejo apsauga saugojo gelezinkelius ir kitus karines reiksmes objektus Baltijos juros pakrante Keli bataliono buriai pabuvojo fronte buvo apsuptyje kovesi su tarybiniais partizanais Patirti nuostoliai buvo nedideli zuvo kelios desimtys kareiviu dar keliasdesimt buvo suzeista arba dezertyravo 5 asis batalionas nepadare jokiu karo nusikaltimu nedalyvavo zydu ar kitu civiliu gyventoju zudynese Formavimas5 asis batalionas vadintas pagelbines policijos tarnybos batalionu pradetas formuoti 1941 m rugpjucio pabaigoje Kaune Bataliono vadas buvo kpt Juozas Krisciunas nuo spalio 9 d majoras Spalio 8 d pavadintas apsaugos batalionu Į bataliona susirinko savanoriai is visos Lietuvos Kretingos Panevezio Siauliu Telsiu ir kitu verbavimo punktu jie pasizadedavo tarnauti 6 men Į bataliona stojo buve Lietuvos kariuomenes karininkai 1941 m birzelio sukilimo dalyviai patriotiskai nusiteike eiliniai jaunuoliai Pvz rugsejo 1 d į bataliona priimti 178 savanoriai rugsejo 2 d 44 rugsejo 3 d 93 rugsejo 4 d dar 143 savanoriai 1941 m rugsejo men 5 ojo bataliono vadovybe buvo suformuota Batalionas buvo dislokuotas buvusiose Lietuvos kariuomenes kareivinese Sanciuose Kareiviai buvo aprengti Lietuvos kariuomenes uniforma ir ant rankoviu nesiojo raiscius su uzrasu Hilfspolizei pagalbine policija Per uzsiemimus kareiviai mokesi rikiuotes buvo supazindinami su ginklais 1941 m lapkricio pabaigoje prie 5 ojo bataliono buvo prijungta ltn Juozo Vainausko vadovaujama atskiroji transporto kuopa is viso 109 vyrai J ltn P Tereso vadovaujamas burys buvo issiustas į Alytu saugoti tarybiniu karo belaisviu Bataliono veikla Rusijoje1941 m lapkricio men 28 d trys bataliono kuopos perveztos į Solcus Novgorodo sritis Cia batalionas buvo apginkluotas sautuvais ir rusiskais lengvaisiais kulkosvaidziais Batalionas Solcuose buvo issklaidytas kuopomis 1 oji kuopa 1 oji kuopa saugojo siaurine Ilmenio ezero pakrante Vienas 1 osios kuopos burys buvo perkeltas į Novgoroda vokieciu komendanturos zinion 1942 m sausio men du 1 osios kuopos buriai buvo issiusti į Demjanska Novgorodo sritis kur kartu su vokieciu 16 osios armijos daliniais pateko į apsuptį kurioje isbuvo iki 1942 m vasaros pradzios 1942 m vasaros pradzioje vokieciu kariuomene pralauze apsupties zieda ir susijunge su pagrindiniais daliniais Uz Demjansko gynima buvo įsteigtas pasizymejimo zenklas skyda su uzrasu Demjansk kuriuo buvo apdovanoti ir apsuptyje buve 5 ojo bataliono kariai Veliau 1 oji kuopa Dedoviciuose Pskovo sritis saugojo gelezinkelio linija ir tiltus tarp Korolkovo ir Platoveco stociu Dedoviciuose buvo 5 ojo bataliono stabas 2 oji kuopa 2 oji kuopa 1941 1942 m ziema saugojo Loknios Cholmo kelio ruoza 1942 m sausio pabaigoje 2 oji kuopa uzeme svarbu kaima pries tai nesekmingai sturmuota vokieciu kuopos Kuopos nuostoliai buvo 4 5 zuve kareiviai ir 8 10 suzeisti Raudonosios Armijos apie 30 zuvusiu 20 suzeistu ir apie 10 paimtu nelaisven Veliau kuopa dislokavosi kaime prie Lovates kartu su vokieciu kuopa kur kartu atreme smarku rusu puolima 1942 m pavasarį 2 oji kuopa persikele į Pazeravicu kaima 3 oji kuopa 3 ioji kuopa visa ziema saugojo sandelius ir kitus karinius objektus Lugos rajone kur su priesais susitikti neteko 1942 m 1942 m geguzes pradzioje visas batalionas sutelktas Pazeravicu kaime Bataliono vada mjr J Krisciuna pakeite kpt A Ruzgys veliau kpt P Pocebutas Įsteigtos rysiu karininko pareigos pirmuoju rysiu karininku tapo SS hauptsturmfiureris Gerhardas Beyeris Dedoviciu rajone 5 asis batalionas saugojo gelezinkelio linijas nuo 1942 m vasaros iki 1944 m pradzios Palei gelezinkelį kas du trys kilometrai buvo įrengti kulkosvaidziais ginkluoti atramos punktai dzotai ir spygliuotos vietos uztvaros su keliolikos kareiviu įgulomis Gelezinkelį puldinejo ir sprogdino tarybiniai partizanai 1942 m rugpjucio 26 d 5 ajame batalione tarnavo 13 karininku 93 puskarininkiai ir 210 eiliniu 1943 m rugpjucio men bataliono vadu buvo paskirtas kpt veliau majoras P Ambraziunas vadovaves iki bataliono isformavimo 1942 m antroje puseje 1 osios kuopos vadu tapo j ltn J Vainauskas pareigas ejo iki bataliono isformavimo 2 osios kuopos j ltn Norbertas Jokubauskas vadovavo iki bataliono nuginklavimo 3 iosios kuopos vadu buvo vyr ltn Jonas Vaicaitis vadovavo iki 1944 m 1942 m pavasarį daugumai bataliono kareiviu baigesi sesiu menesiu tarnybos laikas ir jie padave raportus del atleidimo is tarnybos Vokieciu vadovybe neleido palikti tarnybos batalione Tarnybos laika kareiviams buvo zadama įskaityti į darbo staza 5 asis batalionas liko tarnauti Rusijoje Kai kurie bataliono padaliniai pabuvojo apsuptyje bei priekinese kovos linijose bet bataliono nuostoliai buvo menki zuvo maziau kaip 10 kareiviu suzeista ir dezertyravo po keliolika kareiviu 1943 m 1943 m tarybiniai partizanai daznai puldinejo ir sprogdindavo gelezinkelį bataliono saugomame ruoze Kartais partizanai uzpuldavo ir gelezinkelius saugancius kareivius Iki 1943 m vasaros 5 ojo bataliono kariai nesiojo lietuviskas uniformas o po to buvo aprengti vokieciu kariuomenes uniformomis su skiriamaisiais zenklais Kovai su tarybiniais partizanais vokieciu daliniuose ir lietuviu batalionuose buvo steigiami naikinamieji buriai Jagdkommandos 1943 1944 m ziema toks burys 35 kareiviai vadas ltn E Brazys buvo suformuotas ir 5 ajame batalione Burio kareiviai buvo gerai ginkluoti ir aprupinti slidemis taciau burys nieko nenuveike ir netrukus buvo isformuotas 1943 m batalionas veike aktyvaus partizanu veikimo rajonuose taciau bataliono nuostoliai buvo nedideli zuvo maziau negu 10 bataliono kariu suzeistu ir dezertyru skaicius nezinomas Bataliona papilde lietuviai tarnave vokieciu daliniuose vezikais krovikais virejais ir pan 1944 m 1944 m Raudonoji Armija pralauze Leningrado blokada ir pradejo stumti vermachta Pabaltijo link 1944 m vasarį bataliono vadas mjr P Ambraziunas gavo įsakyma trauktis ir 1944 m kovo men pasieke Svencionelius Po poilsio Svencioneliuose bataliono stabas su 1 aja ir 2 aja kuopomis apsistojo Antaliepteje o 3 ioji kuopa Daugailiuose Batalionas tese karinius mokymus buvo papildytas naujokais apginkluotas prancuziskais ginklais 1944 m geguzes pradzioje batalionas isvyko į Ostrovo rajona Pskovo sritis saugoti gelezinkeliu Pakeliui batalionas dalyvavo dideleje operacijoje pries tarybinius partizanus Pskovo sritis rajone taciau su partizanais nesusidure 1944 m birzelio men Raudonoji Armija pralauze fronto linija ir batalionas per Rezekne pasieke Ryga Gavo vokieciu karines vadovybes įsakyma perimti Baltijos juros pakrantes apsauga tarp Ventspilio ir Paviluosto taciau megino patekti į Lietuva Raudonosios Armijos buvo atkirsti ir pateko į Kurso apsuptį 5 asis batalionas nuvyko į paskirta pakrantes apsaugos bara prie Paviluosto kur įsikure jau anksciau įrengtuose atramos punktuose ir bunkeriuose Bataliono sargybos turejo stebeti juros akvatorija ir signalizuoti bataliono vadovybei apie prieso laivus sargybiniai turejo neleisti issilaipinti arba isplaukti į jura valtims ir laivams Saugomame ruoze nebuvo desantu ir aviacijos antpuoliu 1944 m gruodzio men 5 ajį bataliona vokieciai nuginklavo Vokieciai pareiske kad lietuviu sargybiniai leisdavo civiliams latviams kateriais pabegti į Svedija Gotlando sala Vokieciu karo lauko teismas 7 bataliono karius nuteise susaudyti 11 nuteise issiusti į lagerį Nuteistuosius susaudyti teko atrinktiems 1 osios kuopos kareiviams Didesne 5 ojo bataliono dalis buvo perkelta į 256 ajį lietuviu policijos bataliona jo vadu paskirtas mjr P Ambraziunas likusieji į 13 ajį lietuviu policijos bataliona LiteraturaJonas Lauce Negandu metai romanas Vilnius Vaga 1991 m Jonas Lauce Penktasis savisaugos batalionas atsiminimai Vilnius 1998 m NuorodosArunas Bubnys Penktasis lietuviu policijos batalionas 1941 1944 Robertas Cerskus Lietuviski Paviluosto akcentai Archyvuota kopija 2011 08 31 is Wayback Machine projekto