Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1998 metų Rusijos ekonominė krizė įvykis kai Rusija pareiškė negalinti vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų atiduoti p
1998 m. Rusijos ekonominė krizė
1998 metų Rusijos ekonominė krizė – įvykis, kai Rusija pareiškė negalinti vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų, atiduoti paimtų skolų. Pagrindinė krizės priežastis buvo didelė valstybės skola, sumažėjusios žaliavų kainos, didelis vyriausybės optimizmas ūkio klausimu, "piramidės statyba" (ėmė trumpalaikes valstybines paskolas).
Krizė prasidėjo 1998 m. rugpjūčio 17 d. Ji turėjo teigiamų ir neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai. Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus – nuo 6 rublių iki 21 rublio už dolerį 1999 m. sausio 1 d. Sumažėjo gyventojų ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Rusijos bankais ir valstybe. Nukritus pragyvenimo lygiui, bankrutavo daug mažų įmonių, kai kurie bankai. Per pusmetį bankų sistema ėmė merdėti, gyventojai prarado dalį savo santaupų. Tuo pat metu rublio devalvacija leido padidinti Rusijos ekonomikos konkurencingumą.
Krizės priežastys tarptautinės ekonomikos atžvilgiu
Tarptautinės ekonomikos koncepcijoje „negalimas trejetas“ nurodo, kad negalima vienu kartu pasiekti fiksuoto kurso, laisvo kapitalo judėjimo ir nepriklausomos pinigų politikos. Rusijoje rublio kursas buvo susietas su JAV doleriu. Laisvas kapitalo judėjimas leido investuoti į Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus. Pinigų politika buvo nukreipta mažinti infliaciją. Rusija už dideles palūkanas skolinosi pinigus, neatsižvelgdama į esamą mažą infliaciją. Galiausiai mažėjantys valiutos rezervai privertė sumažinti valiutos kursą per ekonominę krizę.
Galimi sprendimo būdai
Valstybė 1998 m. turėjo keletą galimybių spręsti krizę:
- prispausdinti pinigų ir išmokėti Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus,
- paskelbti, kad neatiduos skolų pagal užsienyje išplatintus įsipareigojimus,
- paskelbti, kad neatiduos skolų valstybės viduje išplatintiems įsipareigojimams,
- paskelbti, kad atiduos dalį skolų,
- paskelbti, kad skolas atiduos vėliau.
S.Kirijenkos vadovaujama Rusijos vyriausybė nusprendė negrąžinti valstybės viduje išplatintų paskolų.
Vyriausybė greičiausiai nusprendė, kad neatidavus skolos vidaus kreditoriams bus išsaugota bent dalis užsienio investuotojų. Neatidavus skolų užsienio kreditoriams, neaišku kada vėl bus galima pas juos skolintis; išlikę užsienio kreditoriai skolindami investuoja į Rusijos ekonomiką, tuo metu atidavus skolas vidaus kreditoriams pinigai iš vienos Rusijoje esančios kišenės pereis į kitą Rusijoje esančią kišenę. Grąžinti tik dalį skolų reiškė prarasti visus investuotojus. Įvykdyti pinigų emisiją (jų prispausdinti) reiškė grįžti vos ne į 1989–1991 m. hiperinfliacijos metus.
Ar toks sprendimas pasiteisino – ginčytinas klausimas. Neatidavus skolų vidaus investuotojams kartu su bankais žymiai smuko vidaus ūkis, o užsienio investicijos sudaro mažą Rusijos ūkio dalį, tuo labiau, kad skolinta ne tik valstybei, bet ir investuota tiesiai į gamybą.
1998 metų krizės unikalumas pasaulio istorijoje
1998 metų ekonominė krizė buvo netikėta užsienio investuotojams, besivadovaujantiems principu „Rusija didelė, jai niekas neduos žlugti“. Visai prieš pat krizę, 1998 m. liepos 13 d., Tarptautinis valiutos fondas išskyrė Rusijai 22 milijardų JAV dolerių kreditą, bet biudžete nebuvo rasta lėšų padengti valstybinę skolą.
Istorijoje nebuvo atvejo, kad ekonominė krizė būtų paskelbta vidaus skolai, paimtai vidaus valiuta. Rusijoje buvo paskelbta krizė Valstybiniams trumpalaikiams įsipareigojimams, kurio pelningumas prieš krizę siekė iki 140 %. Paprastai kitos valstybės panašiais atvejais įvykdo pinigų emisiją (prispausdina pinigų) ir taip, nuvertėjant vietinei valiutai, padengia skolas. Investuotojai, pirkę Valstybės trumpalaikius įsipareigojimus, tikėjosi būtent tokių valstybės veiksmų.
Pasekmės
Tarptautiniai investuotojai pradėjo derybas su Rusijos vyriausybe, bet išmokos pagal Valstybės trumpalaikius įsipareigojimus sudarė apie 1 proc. nuo paskolintos sumos. Daugiausiai prarado Credit Suisse Group bankas, kontroliavęs apie 40 proc. rinkos.
Valiutos devalvacija akivaizdžiai sumažino importą ir sutvirtino eksporto pozicijas. Rusijos įmonės, eksportuojančios prekes, tapo konkurencingesnės, nors gali būti, kad dalį prekių gamintojai pardavinėjo nukritus rubliui žemiau savikainos.
Nuorodos
- 1998 metų krizė: chronologija pagal spaudos medžiagą Archyvuota kopija 2006-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kodėl Kremliui nepavyko išvengti 1998 metų krizės? Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1998 m. Rusijos ekonominė krizė, Kas yra 1998 m. Rusijos ekonominė krizė? Ką reiškia 1998 m. Rusijos ekonominė krizė?
1998 metu Rusijos ekonomine krize įvykis kai Rusija pareiske negalinti vykdyti visu savo duotu įsipareigojimu atiduoti paimtu skolu Pagrindine krizes priezastis buvo didele valstybes skola sumazejusios zaliavu kainos didelis vyriausybes optimizmas ukio klausimu piramides statyba eme trumpalaikes valstybines paskolas Krize prasidejo 1998 m rugpjucio 17 d Ji turejo teigiamu ir neigiamu pasekmiu valstybes ekonomikai Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus nuo 6 rubliu iki 21 rublio uz dolerį 1999 m sausio 1 d Sumazejo gyventoju ir uzsienio investuotoju pasitikejimas Rusijos bankais ir valstybe Nukritus pragyvenimo lygiui bankrutavo daug mazu įmoniu kai kurie bankai Per pusmetį banku sistema eme merdeti gyventojai prarado dalį savo santaupu Tuo pat metu rublio devalvacija leido padidinti Rusijos ekonomikos konkurencinguma Krizes priezastys tarptautines ekonomikos atzvilgiuTarptautines ekonomikos koncepcijoje negalimas trejetas nurodo kad negalima vienu kartu pasiekti fiksuoto kurso laisvo kapitalo judejimo ir nepriklausomos pinigu politikos Rusijoje rublio kursas buvo susietas su JAV doleriu Laisvas kapitalo judejimas leido investuoti į Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus Pinigu politika buvo nukreipta mazinti infliacija Rusija uz dideles palukanas skolinosi pinigus neatsizvelgdama į esama maza infliacija Galiausiai mazejantys valiutos rezervai priverte sumazinti valiutos kursa per ekonomine krize Galimi sprendimo budaiValstybe 1998 m turejo keleta galimybiu spresti krize prispausdinti pinigu ir ismoketi Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus paskelbti kad neatiduos skolu pagal uzsienyje isplatintus įsipareigojimus paskelbti kad neatiduos skolu valstybes viduje isplatintiems įsipareigojimams paskelbti kad atiduos dalį skolu paskelbti kad skolas atiduos veliau S Kirijenkos vadovaujama Rusijos vyriausybe nusprende negrazinti valstybes viduje isplatintu paskolu Vyriausybe greiciausiai nusprende kad neatidavus skolos vidaus kreditoriams bus issaugota bent dalis uzsienio investuotoju Neatidavus skolu uzsienio kreditoriams neaisku kada vel bus galima pas juos skolintis islike uzsienio kreditoriai skolindami investuoja į Rusijos ekonomika tuo metu atidavus skolas vidaus kreditoriams pinigai is vienos Rusijoje esancios kisenes pereis į kita Rusijoje esancia kisene Grazinti tik dalį skolu reiske prarasti visus investuotojus Įvykdyti pinigu emisija ju prispausdinti reiske grįzti vos ne į 1989 1991 m hiperinfliacijos metus Ar toks sprendimas pasiteisino gincytinas klausimas Neatidavus skolu vidaus investuotojams kartu su bankais zymiai smuko vidaus ukis o uzsienio investicijos sudaro maza Rusijos ukio dalį tuo labiau kad skolinta ne tik valstybei bet ir investuota tiesiai į gamyba 1998 metu krizes unikalumas pasaulio istorijoje1998 metu ekonomine krize buvo netiketa uzsienio investuotojams besivadovaujantiems principu Rusija didele jai niekas neduos zlugti Visai pries pat krize 1998 m liepos 13 d Tarptautinis valiutos fondas isskyre Rusijai 22 milijardu JAV doleriu kredita bet biudzete nebuvo rasta lesu padengti valstybine skola Istorijoje nebuvo atvejo kad ekonomine krize butu paskelbta vidaus skolai paimtai vidaus valiuta Rusijoje buvo paskelbta krize Valstybiniams trumpalaikiams įsipareigojimams kurio pelningumas pries krize sieke iki 140 Paprastai kitos valstybes panasiais atvejais įvykdo pinigu emisija prispausdina pinigu ir taip nuvertejant vietinei valiutai padengia skolas Investuotojai pirke Valstybes trumpalaikius įsipareigojimus tikejosi butent tokiu valstybes veiksmu PasekmesTarptautiniai investuotojai pradejo derybas su Rusijos vyriausybe bet ismokos pagal Valstybes trumpalaikius įsipareigojimus sudare apie 1 proc nuo paskolintos sumos Daugiausiai prarado Credit Suisse Group bankas kontroliaves apie 40 proc rinkos Valiutos devalvacija akivaizdziai sumazino importa ir sutvirtino eksporto pozicijas Rusijos įmones eksportuojancios prekes tapo konkurencingesnes nors gali buti kad dalį prekiu gamintojai pardavinejo nukritus rubliui zemiau savikainos Nuorodos1998 metu krize chronologija pagal spaudos medziaga Archyvuota kopija 2006 02 22 is Wayback Machine projekto Kodel Kremliui nepavyko isvengti 1998 metu krizes Archyvuota kopija 2007 03 12 is Wayback Machine projekto