1917 m. Balfūro deklaracija

Balfūro deklaracija – 1917 m. lapkričio 2 d. Didžioji Britanijos užsienio reikalų ministro laiškas britų žydų bendruomenės atstovui, lordui , skirtas Sionistų federacijai. Laiške išdėstyta palanki britų kabineto pozicija Sionistų siekiams.

Deklaracijos atsiradimo priežastys

Pirmas pasaulinis karas Izraelio žydams buvo labai sunkus. Turkijos ekonomika buvo žlugusi, infliacija didelė. Priešingai nei turkai, britai iki karo palankiai žiūrėjo į sionistų judėjimą. Prasidėjus karui Turkija iš Palestinos deportavo visus žydus – užsienio piliečius. Aleksandrijoje (Egiptas) susirinko apie 11 000 pabėgėlių žydų ir pastangomis buvo sukurtas . Legionas turėjo padėti britams išlaisvinti Palestinos žemę nuo turkų. Po ilgų britų svarstymų, legionas 1917–1918 m. dalyvavo išlaisvinant Jeruzalę ir kitus Palestinos miestus. 400 metų Turkijos viešpatavimui atėjo galas.

Ši deklaracija neatsirado netikėtai. Faktiškai tai buvo derybų rezultatas, kurias sionistų lyderiai vedė su britų vyriausybe. Geopolitinė tuo metu situacija buvo tokia, kad Anglija ir Prancūzija kovojo dėl įtakos sferų Artimuose Rytuose ir betarpiškai Palestinoje. Kai kurios jėgos britų vyriausybėje tikėjo, kad deklaracija leis jai vienašališkai valdyti Palestiną. Deklaracija buvo ruošiama beveik metus, tuo tarpu Anglijos žydų Taryba ir Anglijos žydų asociacija bandė užblokuoti ją. Deklaracijos projektas buvo parodytas karo komitetui 1917 m. rugsėjį, bet pro sionistinės politikos priešininkui, vyriausybės nariui, pavyko atidėti dokumento priėmimą. Buvo nuspręsta šiuo klausimu konsultuotis su JAV. Iš pradžių JAV vengė teigiamo atsakymo, bet dėl JAV sionistų grupių spaudimo, deklaracijai pritarė JAV prezidentas V. Vilsonas ir ji buvo priimta.

Deklaracija

Balfūro deklaracija – dokumentas, suvaidinęs didelį vaidmenį XX a. žydų istorijoje, buvo paskelbtas 1917 m. lapkričio 2 d. užsienio reikalų ministro , vyriausybės vardu. Deklaracijos tekstas:

Užsienio reikalų ministerija
1917 m. lapkričio 2 d.

Brangus lorde Rotšilde

Turiu garbę perduoti Jums, Jos Didenybės vyriausybės vardu, šia deklaraciją, kuria reiškiamos simpatijos žydų sionistų siekiams, kurios buvo pateiktos išnagrinėti vyriausybės kabinetui ir joms pritarta:
„Jos Didenybės vyriausybė palankiai žiūri į žydų tautos nacionalinių židinių atsiradimą Palestinoje ir dės visas pastangas šio tikslo siekimui, tuo aiškiai suprasdama, kad savo veiksmais nepakenks pilietinėms ir religinėms egzistuojančioms Palestinoje ne žydų bendruomenėms teisėms ir politiniam statusui, kuriuo naudojasi žydai bet kurioje kitoje šalyje“.
Būčiau labai dėkingas Jums, jei Jūs pateiktumėt šią deklaraciją Sionistų Federacijai.

Nuoširdžiai Jūsų,
Artūras Džeimsas Balfūras

Pasekmės ir ginčai

1920 m. balandžio 24 d. Balfūro deklaraciją patvirtino sąjungininkai, kaip pokarinės Palestinos sureguliavimo pagrindą, o 1922 m. liepos 24 d. ją patvirtino britų mandato Palestinoje tekste ir Tautų Sąjunga. Britų mandatą taip pat pripažino ir , kaip Palestinos žydų atstovą Tautų Lygoje, turinčią konsultacines funkcijas.

Britai pradžioje žadėję skatinti žydų tautinių židinių (žydų valstybės) susidarymą istorinėje Palestinos žemėje (abipus Jordano upės), 1921 m. atskyrė rytų krantą ir įkūrė Transjordaniją, o 1923 m. Prancūzijai perdavė Golano aukštumų dalį.

Kai Balfūro deklaracija atliko savo vaidmenį ir. britams buvo užtikrinta Tautų Lygos mandatas Palestinos valdyme, oficialiuose sluoksniuose ėmė didėti šios deklaracijos priešininkų spaudimas. Šie manė, kad dėl britų hegemonijos Artimuosiuose Rytuose reikia įkurti eilę arabų karalysčių: Jordaniją, Iraką ir t. t., kurios remtų britus. Toks planas nepaliktų vietos žydų tautiniams židiniams. Dalis britų valdininkų manė, kad Europos kultūros žydų palaikymas išprovokuos arabų pyktį visame regione. Ši pozicija buvo matoma, kai 1917–1919 m., veikianti karo administracija, priešinosi deklaracijos paskelbimui ir trukdė jos publikavimui. Kova dėl deklaracijos praktinio įgyvendinimo tęsėsi visus 30 metų, kol britai valdė Palestiną.

Įdomūs faktai

• Visuomenė apklausa, atlikta 2004 m. pabaigoje įvairiuose pasaulio šalyse parodė, kad tarp 24 tūkstančių arabų inteligentų, turinčių universitetinį išsilavinimą ir aktyviai naudojančių internetą, Balfūro deklaracija yra „pats baisiausias praėjusio šimtmečio dokumentas“.

Nuorodos

• Balfūro deklaracija (Anglų kalba)
• 1917 m. Balfūro deklaracija pasauliniame kontekste (Anglų kalba)
• Elektroninė žydų enciklopedija (Rusų kalba)

Išnašos

1. Balfūro deklaracija
2. Žydų kultūros – religijos centras; Pirmasis pasaulinis karas, Balfūro deklaracija, britų mandato paskelbimas
3. Kas okupavo Palestiną?^{[neveikianti nuoroda]}