1848 m Prancūzijos KonstitucijaInformacijaValstybėPrancūzijaPriimta1848 m lapkričio 4 d Galiojo iki1848 m lapkričio 4 d
1848 m. Prancūzijos Konstitucija

1848 m. Prancūzijos Konstitucija | |
Informacija | |
---|---|
Valstybė | Prancūzija |
Priimta | 1848 m. lapkričio 4 d. |
Galiojo iki | 1848 m. lapkričio 4 d. – 1852 m. |
Turinys | |
Valdymo forma | Respublika |
Įstatymų leidžiamoji valdžia | Nacionalinis susirinkimas |
Vykdomoji valdžia | Prezidentas |
1848 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – Antrosios Respublikos Konstitucija) – Prancūzijos konstitucija, priimta 1848 m. lapkričio 4 d. visuotinės rinkimų teisės pagrindu išrinkto Nacionalinio susirinkimo (galiojo iki 1852 m.).
Šioje konstitucijoje atsisakyta 2 rūmų parlamento, jį pakeitė labai stiprus Nacionalinis susirinkimas. Pirmąkart Europoje įtvirtinta prezidento institucija, kuri buvo gana stipri. Pirmąkart numatyta, kad rengiami tiesioginiai slapti rinkimai. Būdingas platus žmogaus ir piliečio teisių deklaravimas, nors nėra atskiros tradicinės deklaracijos. Teisėjai skiriami ir atleidžiami prezidento.
Priėmimo aplinkybės
Penktajame XIX a. dešimtmetyje sustiprėjo opozicija, remiama žemųjų ir vidurinių visuomenės sluoksnių. Šios opozicijos veiklą paskatino 1847–1848 m. kilusi krizė, bendra padėtis Europoje („Tautų pavasaris“). 1848 m. vasario 22 d. kilo revoliucija ir liepos monarchija buvo nuversta. Tuoj pat sudaryta Laikinoji vyriausybė paskelbė Prancūziją respublika ir visuotinės rinkimų teisės pagrindu suorganizavo Nacionalinio susirinkimo rinkimus, kuris ir priėmė Antrosios respublikos konstituciją, rinkimus. Didžiuma konstitucinio komiteto narių buvo nuosaikūs respublikonai ir buvę liberalūs monarchistai (tarp jų – Alexis de Tocqueville), taip pat buvo po vieną socialistą () ir darbininką (Anthyme Corbon).
Valstybinė santvarka
Vienų rūmų parlamentas – Nacionalinis susirinkimas. Nacionaliniam susirinkimui, kiekvienam jo nariui suteikta . Nariai neatsakė už mintis išsakytas susirinkime (). Nacionalinis susirinkimas skyrė Valstybės tarybos narius, kuri buvo techninio pobūdžio institucija, rengusi įstatymų projektus, atlikusi administracinio teismo funkcijas (kaip ir 1799 m. analogiška Valstybės taryba, tik buvo atsakinga jau ne vyriausybei, o Nacionaliniam susirinkimui). Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Nacionalinis susirinkimas renkamas 3 metams visuotiniais rinkimais. Antrosios Respublikos konstitucija pirmąkart Europoje įvedė tiesioginius slaptus rinkimus. Atstovai nėra varžomi imperatyviojo mandato. Rinkimuose galėjo dalyvauti prancūzai vyrai, sulaukę 21 m. amžiaus, turintys pilietines ir politines teises.
Prezidentas. Tai buvo pirmoji prezidento institucija Europoje. Jis galėjo sudaryti ir tvirtinti tarptautines sutartis, skirti ir atleisti ministrus, diplomatinius atstovus, teisėjus ir kai kuriuos kt. aukštuosius valdininkus, užtikrinti valstybės saugumą, vadovavo karinėms pajėgoms. Per ministrus prezidentas galėjo teikti Nacionaliniam susirinkimui įstatymų projektus, jis tvirtino ir galėjo vetuoti įstatymus, tačiau jo veto buvo nesunkiai apeinama. Prezidentui griežtai draudžiama paleisti Nacionalinį susirinkimą, tai prilyginama nusikaltimui. Prezidentą Nacionalinis susirinkimas galėjo nušalinti, tačiau šiam atsisakius paklusti, negalėjo jo kaip nors priversti. Vykdomosios valdžios rinkimas: tkia pat tvarka kaip ir Nacionalinio susirinkimo rinkimuose, tik kitas terminas – 4 m. be teisės būti perrinktam kitai kadencijai.
Žmogaus teisių įtvirtinimas
Konstitucijos preambulė buvo savotiška žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 4 str. skelbė Prancūziją „socialine respublika“, besiremiančia laisvės lygybės, brolybės principais. Skelbiama nemažai socialinio pobūdžio garantijų – teisė į darbą, nemokamą pradinį mokymą, teisingesnis prievolių ir naudos paskirstymas. II konstitucijos skirsnis skirtas piliečio teisėms: deklaruojama lygiateisiškumas, sąjungų, spaudos, tikėjimo, darbo ir verslo laisvės, asmens ir nuosavybės neliečiamybė. Kas nenurodyta tame kataloge, laikyta nedraudžiamu, konstitucija varžanti tik įstatymų leidėją, kuriam draudžiama leisti teises varžančius įstatymus.
Išnašos
- „The Constitution of 4 November 1848“. Elysee. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
- Rapport, Mike (2010). 1848: Year Of Revolution. Hachette UK. ISBN 9780748124350.
- France: Constitution of 1848. Ohio.edu. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1848 m. Prancūzijos Konstitucija, Kas yra 1848 m. Prancūzijos Konstitucija? Ką reiškia 1848 m. Prancūzijos Konstitucija?
1848 m Prancuzijos KonstitucijaInformacijaValstybePrancuzijaPriimta1848 m lapkricio 4 d Galiojo iki1848 m lapkricio 4 d 1852 m TurinysValdymo formaRespublikaĮstatymu leidziamoji valdziaNacionalinis susirinkimasVykdomoji valdziaPrezidentas 1848 m Prancuzijos Konstitucija kitaip Antrosios Respublikos Konstitucija Prancuzijos konstitucija priimta 1848 m lapkricio 4 d visuotines rinkimu teises pagrindu isrinkto Nacionalinio susirinkimo galiojo iki 1852 m Sioje konstitucijoje atsisakyta 2 rumu parlamento jį pakeite labai stiprus Nacionalinis susirinkimas Pirmakart Europoje įtvirtinta prezidento institucija kuri buvo gana stipri Pirmakart numatyta kad rengiami tiesioginiai slapti rinkimai Budingas platus zmogaus ir piliecio teisiu deklaravimas nors nera atskiros tradicines deklaracijos Teisejai skiriami ir atleidziami prezidento Priemimo aplinkybesPenktajame XIX a desimtmetyje sustiprejo opozicija remiama zemuju ir viduriniu visuomenes sluoksniu Sios opozicijos veikla paskatino 1847 1848 m kilusi krize bendra padetis Europoje Tautu pavasaris 1848 m vasario 22 d kilo revoliucija ir liepos monarchija buvo nuversta Tuoj pat sudaryta Laikinoji vyriausybe paskelbe Prancuzija respublika ir visuotines rinkimu teises pagrindu suorganizavo Nacionalinio susirinkimo rinkimus kuris ir prieme Antrosios respublikos konstitucija rinkimus Didziuma konstitucinio komiteto nariu buvo nuosaikus respublikonai ir buve liberalus monarchistai tarp ju Alexis de Tocqueville taip pat buvo po viena socialista ir darbininka Anthyme Corbon Valstybine santvarkaRespublika Įstatymu leidziamoji valdziaVienu rumu parlamentas Nacionalinis susirinkimas Nacionaliniam susirinkimui kiekvienam jo nariui suteikta Nariai neatsake uz mintis issakytas susirinkime Nacionalinis susirinkimas skyre Valstybes tarybos narius kuri buvo techninio pobudzio institucija rengusi įstatymu projektus atlikusi administracinio teismo funkcijas kaip ir 1799 m analogiska Valstybes taryba tik buvo atsakinga jau ne vyriausybei o Nacionaliniam susirinkimui Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka Nacionalinis susirinkimas renkamas 3 metams visuotiniais rinkimais Antrosios Respublikos konstitucija pirmakart Europoje įvede tiesioginius slaptus rinkimus Atstovai nera varzomi imperatyviojo mandato Rinkimuose galejo dalyvauti prancuzai vyrai sulauke 21 m amziaus turintys pilietines ir politines teises Vykdomoji valdziaPrezidentas Tai buvo pirmoji prezidento institucija Europoje Jis galejo sudaryti ir tvirtinti tarptautines sutartis skirti ir atleisti ministrus diplomatinius atstovus teisejus ir kai kuriuos kt aukstuosius valdininkus uztikrinti valstybes sauguma vadovavo karinems pajegoms Per ministrus prezidentas galejo teikti Nacionaliniam susirinkimui įstatymu projektus jis tvirtino ir galejo vetuoti įstatymus taciau jo veto buvo nesunkiai apeinama Prezidentui grieztai draudziama paleisti Nacionalinį susirinkima tai prilyginama nusikaltimui Prezidenta Nacionalinis susirinkimas galejo nusalinti taciau siam atsisakius paklusti negalejo jo kaip nors priversti Vykdomosios valdzios rinkimas tkia pat tvarka kaip ir Nacionalinio susirinkimo rinkimuose tik kitas terminas 4 m be teises buti perrinktam kitai kadencijai Zmogaus teisiu įtvirtinimasKonstitucijos preambule buvo savotiska zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija 4 str skelbe Prancuzija socialine respublika besiremiancia laisves lygybes brolybes principais Skelbiama nemazai socialinio pobudzio garantiju teise į darba nemokama pradinį mokyma teisingesnis prievoliu ir naudos paskirstymas II konstitucijos skirsnis skirtas piliecio teisems deklaruojama lygiateisiskumas sajungu spaudos tikejimo darbo ir verslo laisves asmens ir nuosavybes nelieciamybe Kas nenurodyta tame kataloge laikyta nedraudziamu konstitucija varzanti tik įstatymu leideja kuriam draudziama leisti teises varzancius įstatymus Isnasos The Constitution of 4 November 1848 Elysee Nuoroda tikrinta 2022 07 02 Rapport Mike 2010 1848 Year Of Revolution Hachette UK ISBN 9780748124350 France Constitution of 1848 Ohio edu Nuoroda tikrinta 2022 07 02