Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
1808 m gegužės trečioji MadrideMenininkas Fransiskas GojaMetai 1814Meno kryptis RomantizmasMedžiagos technika aliejinis
1808 m. gegužės trečioji Madride
| 1808 m. gegužės trečioji Madride | |
|---|---|
| Menininkas | Fransiskas Goja |
| Metai | 1814 |
| Meno kryptis | Romantizmas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 268 cm × 347 cm |
| Miestas (vieta) | Madridas |
| Muziejus | Prado muziejus |
1808 m. gegužės trečioji Madride (kitaip Sukilėlių sušaudymas 1808 m. gegužės 3) – ispanų dailininko Fransisko Gojos (1746–1828) paveikslas, esantis Prado muziejuje Madride. Tai vienas iš pačių garsiausių Gojos kūrinių, poruojamas su kiek mažiau garsiu paveikslu „1808 m. gegužės antroji Madride“. Paveiksle vaizduojamas Ispanijos sukilėlių sušaudymas Madride Napoleono karų metu.
Apie paveikslą
1814 m. Napoleono armijos buvo išvytos iš Ispanijos. Fransiskas Goja pasisiūlė kardinolui Luisui de Burbonui „teptuku įamžinti pačius žymiausius ir herojiškiausius mūsų pasipriešinimo Europos tironui įvykius“. Luisas de Burbonas parėmė dailininko pasiūlymą. Dailininkas nutapė dramatiškuosius „1808 m. gegužės trečioji Madride“ ir „1808 m. gegužės antroji Madride“.
Paveiksle „1808 m. gegužės trečioji Madride“ vaizduojamas sukilėlių sušaudymas, kurį įvykdė Napoleono armijos kareiviai 1808 m. gegužės 3 d. Madride po 1808 m. gegužės 2 d. sukilimo. Tos dienos ankstų rytą Principe Rio kalvoje buvo sušaudyti daugiau nei 40 vyrų ir moterų. Viso Madride buvo sušaudyta apie 400 maištininkų. Prancūzų kareiviai yra paveikslo dešinėje atsukę nugaras žiūrovui, simbolizuojantys žiaurią ir negailestingą jėgą. Paveiksle vaizduojamas sukilėlių siaubas, narsa ir ryžtas prieš neišvengiamą egzekuciją. Dramatinius paveikslo niuansus išryškina aštrūs šviesos efektai. Pagrindinį dėmesį paveiksle atkreipia vyras paveikslo centre plačiai išskėstomis rankomis. Jo nekaltumą rodo šviesūs drabužiai, o išskėstos rankos tikriausiai yra aliuzija į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Pranciškonų vienuolis meldžiasi, o kitas vyras gniaužia kumštį. Vaizduojami jau sušaudyti sukilėliai ir iš kitos pusės atvedami egzekucijai nauji, kurių priekinis užsidengęs veidą rankomis iš siaubo ar nevilties.
Abu paveikslai tikriausiai puošė triumfo arką karaliaus Ferdinando VII sugrįžimo į Madridą 1812 m. proga ir buvo eksponuojami 1808 m. gegužės 2 d. sukilimo Madride paminėjime. Iki 1834 m. paveikslas buvo perkeltas į Prado muziejų. 1937 m. paveikslas buvo kiek pažeistas apatinėje kairėje perkeliant jį pilietinio Ispanijos karo metu.
Šaltiniai
- Prado muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2014-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- Carr-Gomm, Sarah. Francisco de Goya. 2005, ISBN 978-1-78042-291-6, p. 119
Nuorodos
- smarthistory.khanacademy.org Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1808 m. gegužės trečioji Madride, Kas yra 1808 m. gegužės trečioji Madride? Ką reiškia 1808 m. gegužės trečioji Madride?
1808 m geguzes trecioji MadrideMenininkas Fransiskas GojaMetai 1814Meno kryptis RomantizmasMedziagos technika aliejinis paveikslas drobeMatmenys 268 cm 347 cmMiestas vieta MadridasMuziejus Prado muziejus 1808 m geguzes trecioji Madride kitaip Sukileliu susaudymas 1808 m geguzes 3 ispanu dailininko Fransisko Gojos 1746 1828 paveikslas esantis Prado muziejuje Madride Tai vienas is paciu garsiausiu Gojos kuriniu poruojamas su kiek maziau garsiu paveikslu 1808 m geguzes antroji Madride Paveiksle vaizduojamas Ispanijos sukileliu susaudymas Madride Napoleono karu metu Apie paveiksla1814 m Napoleono armijos buvo isvytos is Ispanijos Fransiskas Goja pasisiule kardinolui Luisui de Burbonui teptuku įamzinti pacius zymiausius ir herojiskiausius musu pasipriesinimo Europos tironui įvykius Luisas de Burbonas pareme dailininko pasiulyma Dailininkas nutape dramatiskuosius 1808 m geguzes trecioji Madride ir 1808 m geguzes antroji Madride Paveiksle 1808 m geguzes trecioji Madride vaizduojamas sukileliu susaudymas kurį įvykde Napoleono armijos kareiviai 1808 m geguzes 3 d Madride po 1808 m geguzes 2 d sukilimo Tos dienos ankstu ryta Principe Rio kalvoje buvo susaudyti daugiau nei 40 vyru ir moteru Viso Madride buvo susaudyta apie 400 maistininku Prancuzu kareiviai yra paveikslo desineje atsuke nugaras ziurovui simbolizuojantys ziauria ir negailestinga jega Paveiksle vaizduojamas sukileliu siaubas narsa ir ryztas pries neisvengiama egzekucija Dramatinius paveikslo niuansus isryskina astrus sviesos efektai Pagrindinį demesį paveiksle atkreipia vyras paveikslo centre placiai isskestomis rankomis Jo nekaltuma rodo sviesus drabuziai o isskestos rankos tikriausiai yra aliuzija į Jezaus Kristaus nukryziavima Pranciskonu vienuolis meldziasi o kitas vyras gniauzia kumstį Vaizduojami jau susaudyti sukileliai ir is kitos puses atvedami egzekucijai nauji kuriu priekinis uzsidenges veida rankomis is siaubo ar nevilties Abu paveikslai tikriausiai puose triumfo arka karaliaus Ferdinando VII sugrįzimo į Madrida 1812 m proga ir buvo eksponuojami 1808 m geguzes 2 d sukilimo Madride paminejime Iki 1834 m paveikslas buvo perkeltas į Prado muzieju 1937 m paveikslas buvo kiek pazeistas apatineje kaireje perkeliant jį pilietinio Ispanijos karo metu SaltiniaiPrado muziejaus svetaine Archyvuota kopija 2014 10 07 is Wayback Machine projekto Carr Gomm Sarah Francisco de Goya 2005 ISBN 978 1 78042 291 6 p 119Nuorodossmarthistory khanacademy org Archyvuota kopija 2014 10 06 is Wayback Machine projekto