Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1799 m Prancūzijos KonstitucijaInformacijaValstybėPrancūzijaPriimta1799 m gruodžio 13 d Galiojo iki1799 m gruodžio 13 d
1799 m. Prancūzijos Konstitucija
| 1799 m. Prancūzijos Konstitucija | |
| Informacija | |
|---|---|
| Valstybė | Prancūzija |
| Priimta | 1799 m. gruodžio 13 d. |
| Galiojo iki | 1799 m. gruodžio 13 d. – 1804 m. gegužės 18 d. |
| Turinys | |
| Valdymo forma | Respublika, konsulatas |
| Įstatymų leidžiamoji valdžia | Parlamentas: Įstatymų leidybos korpusas ir Tribunatas |
| Vykdomoji valdžia | 3 konsulai, Valstybės taryba, ministrai |
1799 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – respublikos metų) – Prancūzijos konstitucija, priimta 1799 m. gruodžio 13 d. (galiojo iki 1804 m. gegužės 18 d.), parengta specialios komisijos, ratifikuota tautos. Naujoji Konstitucija pakeitė 1795 m. konstituciją.
Priėmimo aplinkybės
Dėl Napoleono karų pagyvintos karo pramonės, susiformavusi nauja kapitalistinė aristokratija, kuriai buvo nepalanki nei revoliucija, nei senoji . Tuo tarpu Direktorija, taip pat bijodama monarchijos restauracijos, vykdė nenuoseklią „sūpuoklių politiką“, stengėsi įtikti visiems. Tačiau tokia politika nieko netenkino, todėl buržuazija ryžosi ją pakeisti. Tam pasitelktas jau išpopuliarėjęs Napoleonas Bonapartas 1799 m. lapkričio 9 d. įvykdė , kurio metu kariuomenė išvaikė Penkių šimtų tarybą, o Bonapartui prijaučiantys deputatai iš abiejų rūmų perdavė valdžią iš trijų konsulų sudarytai laikinajai vyriausybei. Į ją įėjo ir Napoleonas kaip pirmasis konsulas. Sudaryta komisija konstitucijai parengti.
Valstybinė santvarka
Formaliai respublika, įgavusi konsulato formą.
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Įstatymų leidybos korpuso ir Tribunato, kurie vykdė skirtingas funkcijas. Jau vyriausybėje (Valstybės taryboje) apsvarstytas įstatymo projektas eidavo į Tribunatą, kur būdavo svarstomas ir balsuojamas. Po to jis siunčiamas į Įstatymų leidybos korpusą, kuris be diskusijų ir pataisų (todėl buvo vadinamas nebyliuoju), projektą tvirtino arba atmesdavo. Taip pat savotišką įstatymų leidybos teisę turėjo Senatas, kuris galėjo leisti pirmojo konsulo pasiūlytus aktų projektus. Šie aktai turėjo įstatymų galią ir buvo vadinami organiniais senatuskonsultais.
Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: rinkimų teisę turėjo 21 m. amžiaus sulaukę prancūzai, išgyvenę toje teritorijoje 1 metus. Kiekvienoje komunoje išrenkama 1/10 visų rinkimų teisę turinčių piliečių ir jie įtraukiami į komunalinius sąrašus. Departamentuose analogiškai iš komunalinių sąrašų išrenkama 1/10 į departamentinius sąrašus. Patekusieji į departamentinius sąrašus, iš savo tarpo galiausiai renka 1/10 į nacionalinius sąrašus, iš kurių Senatas renka Įstatymų leidybos korpusą (300 narių, ne mažiau 30 metų amžiaus), Tribunatą (100 narių, ne mažiau 25 metų amžiaus), konsulus. Iš komunalinių ir departamentinių sąrašų renkami vietiniai pareigūnai.
Vykdomoji valdžia
3 konsulai, Valstybės taryba, ministrai. Vyriausybės vaidmenį atliko konsulai, pirmasis konsulas (Napoleonas) turėjo išimtinę įstatymų iniciatyvos ir skelbimo teisę, teisęs skirti Valstybės tarybos narius, ministrus, pasiuntinius, karininkus, kitus pareigūnus. Be to, konsulai pirmininkavo Senatui, buvo jo nariai, taigi galėjo per Senatą užkirsti kelią įstatymų priėmimui, patys siūlyti išleisti organinius senatuskonsultus. Valstybės taryba buvo ekspertinė, patariamoji kolegija, rengianti, redaguojanti iš vyriausybės ateinančius įstatymų sumanymus, atliekanti administracinio teismo funkcijas.
Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: konsulai skiriami Senato iš nacionalinių sąrašų 10 metų laikotarpiui su teise būti perrinktiems (1802 m. organinis senatuskonsultas nustatė, kad konsulai yra skiriami Senato iki gyvos galvos, antrasis ir trečiasis pirmojo teikimu, konkrečiai nurodyti pirmieji konsulai (pirmasis – Napoleonas). Valstybės tarybą ir ministrus skiria pirmasis konsulas.
Senatas sergėtojas
Senatas turėjo būti konstitucingumo kontrolės institucija, tačiau iš tikrųjų atliko daug platesnes funkcijas. Jis galėjo motyvuodamas prieštaravimu konstitucijai atmesti Įstatymų leidybos korpuso priimtus įstatymus. Senatas labai stiprino pirmojo konsulo valdžią, praktiškai leido jam apimti ar bent įtakoti visų trijų valdžių funkcijas. Senatas galėjo leisti aktus, kuriuos pasiūlydavo pirmasis konsulas. Senatą sudarė 24 iki gyvos galvos išrinkti nariai, kuriuos iš trijų kandidatų rinko pats Senatas. Po vieną kandidatą siūlė Įstatymų leidybos korpusas, Tribūnatas ir pirmasis konsulas.
Žmogaus teisių įtvirtinimas
Nebėra tradicinės žmogaus teisių deklaracijos, tačiau žmogaus teisėms skirti konstitucijos skirsnio straipsniai.
Svarbiausios nuostatos
Įtvirtintas dvejų rūmų parlamentas. Labai paini ir griozdiška rinkimų sistema. Įkurta formali įstatymų konstitucingumo kontrolės institucija – Senatas.
Prancūzija vadinama respublika, tačiau faktiškai valdžia suteikta pirmojo konsulo rankose, tai buvo žingsnis į 1804 m. imperijos paskelbimą.
Išnašos
- Constitution of the Year VIII. Napoleon Series. Nuoroda tikrinta 2022-07-04.
- Pierre Bodineau, Michel Verpeaux, Histoire constitutionnelle de la France, Paris, Presses universitaires de France, 2013, p. 30–33.
Nuorodos
- Konstitucijos tekstas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1799 m. Prancūzijos Konstitucija, Kas yra 1799 m. Prancūzijos Konstitucija? Ką reiškia 1799 m. Prancūzijos Konstitucija?
1799 m Prancuzijos KonstitucijaInformacijaValstybePrancuzijaPriimta1799 m gruodzio 13 d Galiojo iki1799 m gruodzio 13 d 1804 m geguzes 18 d TurinysValdymo formaRespublika konsulatasĮstatymu leidziamoji valdziaParlamentas Įstatymu leidybos korpusas ir TribunatasVykdomoji valdzia3 konsulai Valstybes taryba ministrai 1799 m Prancuzijos Konstitucija kitaip respublikos metu Prancuzijos konstitucija priimta 1799 m gruodzio 13 d galiojo iki 1804 m geguzes 18 d parengta specialios komisijos ratifikuota tautos Naujoji Konstitucija pakeite 1795 m konstitucija Diagrama rodanti rysius tarp valdymo organu pagal 1799 m Prancuzijos konstitucijaPriemimo aplinkybesDel Napoleono karu pagyvintos karo pramones susiformavusi nauja kapitalistine aristokratija kuriai buvo nepalanki nei revoliucija nei senoji Tuo tarpu Direktorija taip pat bijodama monarchijos restauracijos vykde nenuoseklia supuokliu politika stengesi įtikti visiems Taciau tokia politika nieko netenkino todel burzuazija ryzosi ja pakeisti Tam pasitelktas jau ispopuliarejes Napoleonas Bonapartas 1799 m lapkricio 9 d įvykde kurio metu kariuomene isvaike Penkiu simtu taryba o Bonapartui prijauciantys deputatai is abieju rumu perdave valdzia is triju konsulu sudarytai laikinajai vyriausybei Į ja įejo ir Napoleonas kaip pirmasis konsulas Sudaryta komisija konstitucijai parengti Valstybine santvarkaFormaliai respublika įgavusi konsulato forma Įstatymu leidziamoji valdziaDveju rumu parlamentas susidedantis is Įstatymu leidybos korpuso ir Tribunato kurie vykde skirtingas funkcijas Jau vyriausybeje Valstybes taryboje apsvarstytas įstatymo projektas eidavo į Tribunata kur budavo svarstomas ir balsuojamas Po to jis siunciamas į Įstatymu leidybos korpusa kuris be diskusiju ir pataisu todel buvo vadinamas nebyliuoju projekta tvirtino arba atmesdavo Taip pat savotiska įstatymu leidybos teise turejo Senatas kuris galejo leisti pirmojo konsulo pasiulytus aktu projektus Sie aktai turejo įstatymu galia ir buvo vadinami organiniais senatuskonsultais Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka rinkimu teise turejo 21 m amziaus sulauke prancuzai isgyvene toje teritorijoje 1 metus Kiekvienoje komunoje isrenkama 1 10 visu rinkimu teise turinciu pilieciu ir jie įtraukiami į komunalinius sarasus Departamentuose analogiskai is komunaliniu sarasu isrenkama 1 10 į departamentinius sarasus Patekusieji į departamentinius sarasus is savo tarpo galiausiai renka 1 10 į nacionalinius sarasus is kuriu Senatas renka Įstatymu leidybos korpusa 300 nariu ne maziau 30 metu amziaus Tribunata 100 nariu ne maziau 25 metu amziaus konsulus Is komunaliniu ir departamentiniu sarasu renkami vietiniai pareigunai Vykdomoji valdzia3 konsulai Valstybes taryba ministrai Vyriausybes vaidmenį atliko konsulai pirmasis konsulas Napoleonas turejo isimtine įstatymu iniciatyvos ir skelbimo teise teises skirti Valstybes tarybos narius ministrus pasiuntinius karininkus kitus pareigunus Be to konsulai pirmininkavo Senatui buvo jo nariai taigi galejo per Senata uzkirsti kelia įstatymu priemimui patys siulyti isleisti organinius senatuskonsultus Valstybes taryba buvo ekspertine patariamoji kolegija rengianti redaguojanti is vyriausybes ateinancius įstatymu sumanymus atliekanti administracinio teismo funkcijas Įstatymu vykdomosios valdzios rinkimas konsulai skiriami Senato is nacionaliniu sarasu 10 metu laikotarpiui su teise buti perrinktiems 1802 m organinis senatuskonsultas nustate kad konsulai yra skiriami Senato iki gyvos galvos antrasis ir treciasis pirmojo teikimu konkreciai nurodyti pirmieji konsulai pirmasis Napoleonas Valstybes taryba ir ministrus skiria pirmasis konsulas Senatas sergetojasSenatas turejo buti konstitucingumo kontroles institucija taciau is tikruju atliko daug platesnes funkcijas Jis galejo motyvuodamas priestaravimu konstitucijai atmesti Įstatymu leidybos korpuso priimtus įstatymus Senatas labai stiprino pirmojo konsulo valdzia praktiskai leido jam apimti ar bent įtakoti visu triju valdziu funkcijas Senatas galejo leisti aktus kuriuos pasiulydavo pirmasis konsulas Senata sudare 24 iki gyvos galvos isrinkti nariai kuriuos is triju kandidatu rinko pats Senatas Po viena kandidata siule Įstatymu leidybos korpusas Tribunatas ir pirmasis konsulas Zmogaus teisiu įtvirtinimasNebera tradicines zmogaus teisiu deklaracijos taciau zmogaus teisems skirti konstitucijos skirsnio straipsniai Svarbiausios nuostatosĮtvirtintas dveju rumu parlamentas Labai paini ir griozdiska rinkimu sistema Įkurta formali įstatymu konstitucingumo kontroles institucija Senatas Prancuzija vadinama respublika taciau faktiskai valdzia suteikta pirmojo konsulo rankose tai buvo zingsnis į 1804 m imperijos paskelbima IsnasosConstitution of the Year VIII Napoleon Series Nuoroda tikrinta 2022 07 04 Pierre Bodineau Michel Verpeaux Histoire constitutionnelle de la France Paris Presses universitaires de France 2013 p 30 33 NuorodosKonstitucijos tekstas