1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas arba Didysis Lisabonos žemės drebėjimas – žemės drebėjimų seka, įvykusi 1755 metų lapkričio 1 dienos rytą (Visų šventųjų dieną). Nelaimės metu sugriautas Lisabonos uostas, vien mieste žuvo maždaug 60 tūkstančių žmonių. Smarkūs tektoniniai smūgiai sugriovė daugelį viešųjų miesto statinių ir apie 12 tūkstančių gyvenamųjų namų. Daug žmonių žuvo bažnyčiose, kuriose buvo susirinkę Visų Šventųjų dienos pamaldoms.
| 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas | |
| To laikmečio graviūra, vaizduojanti drebėjimo padarinius Lisabonoje | |
| Spėjamas žemės drebėjimo epicentras | |
| Data | 1755 m. lapkričio 1 d. |
|---|---|
| Laikas | 9:40 |
| Magnitudė | ~7,7–9,0 Mw |
| Intensyvumas | XI (ekstremalus) |
| Epicentras | 36° š. pl. 11° v. ilg. / 36°š. pl. 11°r. ilg. |
| Paveiktos šalys | Portugalija, Ispanija, Maroko sultonatas ir kt. |
| Nuostoliai | >60 tūkst. žuvusių, didžiuliai sugriovimai |
Dabartiniais paskaičiavimais žemės drebėjimą sukėlė tektoninis poslinkis Atlanto vandenyno dugne (~200 km į pietvakarius nuo Šv. Vincento kyšulio). Veiksmas įvyko Azorų–Gibraltaro tektoniniame lūžyje tarp Afrikos, Eurazijos ir Iberijos plokščių. Drebėjimas kartu sukėlė ir cunamį, kurio bangų aukštis Lisabonoje pasiekė 6 m, o Kadise – net 20 m. Cunamio bangos taip pat nukeliavo vandenynu į vakarus ir pasiekė 4 m aukštį ties Martinikos krantais. Taip pat nukentėjo Alžyras, Marokas. Sunku nustatyti, kiek žmonių žuvo tarp griuvėsių, užliejus vandeniui ar kilus gaisrams, tačiau tai buvo viena didžiausių šimtmečio katastrofų Europoje. Drebėjimas atvaizduotas įvairiuose meno kūriniuose, padarė didelę įtaką Voltero filosofijai (svarstymams apie drebėjimą paskirtas jo kūrinys „Kandidas“). 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas smarkiai neigiamai paveikė Portugalijos imperijos ekonomiką.
Portugalijos karalius Žozė I drebėjimo metu buvo už miesto ribų ir nenukentėjo, tačiau po šio įvykio bijojo gyventi tarp sienų, todėl Ažudoje įrengė karališkąjį palapinių ir paviljonų miestelį. Po karaliaus mirties ten pastatyti Ažudos rūmai. Smarkiai nuniokoto miesto atstatymo darbus kuravo ministras Markizas do Pombalis. Atstatytame senamiestyje (kuris pradėtas vadinti Baiša Pombalina) pritaikytos vienos pirmųjų technologijų, saugančių pastatus nuo žemės drebėjimų.
- Karmo konvento griuvėsiai, likę po drebėjimo ligšiol
- 1755 m. žemės drebėjimo alegorija (João Glama Strobërle)
- Ribeiros rūmai, sugriuvę per drebėjimą ir nebeatstatyti
- Lisabonos katedros griuvėsiai
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas, Kas yra 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas? Ką reiškia 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas?