.22 Long Rifle

.22 Long Rifle (iš angl. Long Rifle 'ilgasis šautuvinis'), 5,6×15 mm R – mažakalibris unitarinis 5,6 mm kalibro , naudojamas graižtviniuose šautuvuose ir pistoletuose. Šovinys skirtas medžioklei, sportiniam šaudymui, treniruotėms, kartais – savigynai. Dėl mažos energijos ir iškilos trajektorijos šovinys medžioklėje tinka tik smulkiems žvėreliams (voverėms, sabalams) medžioti iš arti.

.22 LR turi daugiau kaip 100 m. istoriją. Šovinį viešumai 1887 m. pateikė kompanija J. Stevens Arm & Tool Company, kuri sukūrė jį 1857 m. šovinio pagrindu. O šis šovinys buvo sukurtas perdirbant 1845 m. šovinį Flobert BB Cap. Kuriant šį šovinį buvo sujungta šovinio tūtelė su šovinio 2,6 g kulka.

.22 Long Rifle ir giminingi šoviniai , .22 Long ir .22 Extra Long turi slenkstinę kulką (angl. heeled bullet). Tai reiškia, kad kulkos skersmuo sutampa su tūtelės skersmeniu, todėl kulkos apatinė dalis turi būti mažesnio skersmens nei laisvai kyšanti dalis.

Populiarumas

Šis šovinys yra pasaulio rekordininkas pagal išleistų vienetų skaičių. Praktiškai kiekviena šaunamųjų ginklų kompanija gamina bent vieną modelį, naudojantį būtent šiuos šovinius. Jis yra vienas iš nedaugelio likusių plačiai vartojamų šoninio dūžio šovinių. Jis naudojamas ne tik kaip sportinis ir treniruočių šaudmuo, bet ir kaip medžioklinis. Pvz., Rusijoje juo šaudo smulkius kailinius žvėrelius, o JAV – graužikus (starus ir pan.).

Dėl pigumo, mažos atatrankos ir santykinio tylumo .22 LR tapo idealiu šoviniu poilsiniam šaudymui, pradiniam apmokymui šaudyti, smulkių gyvūnų medžioklei ir kenkėjų naikinimui. .22 LR populiarus tiek pradedančių, tiek patyrusių šaulių tarpe.

.22 LR šoviniai paprastai pardavinėjami dėžutėse po 50 ar 100 šovinių, o dažnai juos parduoda „plytomis“ (angl. bricks) – kartondėžėmis, kuriose būna 10 dėžučių po 50 šovinių arba 500 palaidų šovinių arba dėžėmis, kuriose būna 10 kartondėžių (viso 5000 šovinių). Komerciškai pardavinėjami .22 LR šoviniai labai įvairūs, skiriasi tiek kaina, tiek kokybe. Kulkų masė įvairuoja nuo 1,3 iki 3,9 g, pradinis greitis nuo 175 iki 530 m/s. Pigiausi JAV pardavinėjami .22 LR šoviniai pyškinimui (angl. plinking) gali kainuoti 20 JAV dolerių už kartondėžę (4 JAV centai už šovinį), o didelio tikslumo šoviniai – iki 250 JAV dolerių už kartondėžę (50 JAV centų už šovinį).

Dėl pigumo šių šovinių populiarumas tik didėja. Jie gerokai pigesni už kitus populiarius pistoletų, o juo labiau šautuvų šovinius. Pvz., and šoviniai kainuoja apie JAV dolerį už šovinį. Todėl .22 LR yra labai populiarūs.

Dėl mažos atatrankos šie šoviniai idealūs pradiniam šaudymo apmokymui. Pradedančiuosius šaulius dažnai gąsdina galingesnių šovinių atatranka, jie įpranta įsitempti prieš šūvį, kad atlaikytų atatrankos smūgį. Toks įgytas įprotis trukdo išmokti taisyklingos laikysenos ir tiksliai šaudyti. Naudojantys .22 LR šovinius naujokai susiformuoja tinkamus įgūdžius, o tik tada pereina prie galingesnių šovinių.

Šautuvai ir pistoletai bei CZ 75 turi specialius rinkinius, kurie leidžia šiuose ginkluose naudoti .22 LR šovinius. Taip modifikuoti ginklai skirti naujokus apmokyti naudoti būtent šiuos ginklus nebijant stiprios atatrankos bei žiočių liepsnos pliūpsnio. Be to, jie leidžia treniruotis šaudyklose patalpose, kur naudoti galingus šautuvus draudžiama.

Šautuvų su dujine pertaisymo sistema (pvz., AR-15) savininkai paprastai vengia naudoti .22 LR šovinius su beapvalkalėmis kulkomis, nes tokios kulkos gali užteršti dujų nuvedimo angą vamzdyje, ko taisymas pas ginklų meistrą brangiai kainuoja.

Paskaičiuota, kad per metus .22 LR šovinių pagaminama apie 2,0-2,6 milijardo.

Efektyvumas

.22 LR šoviniai yra efektyvūs 140 m nuotoliu, nors paprastai jais šaudo mažesniais nuotoliais. Toliau kaip 140 m kulkos trajektorija tiek krenta, kad būna pernelyg sunku nusitaikyti. Trumpas kulkos lėkimo nuotolis, silpnas garsas ir lengva atatranka šiuos šovinius padarė mėgstamais mėgėjų pašaudyti į taikinius.

Šovinių taiklumas geras, bet ne išskirtinis. Galingesnių šio šovinio variantų kulkos, iššautos iš šautuvo, maždaug 90 m nuotoliu sulėtėja iki ikigarsinio greičio. Garso greičio barjero perėjimas sutrikdo kulkos trajektoriją ir mažina tikslumą.

Prišaudžius į taikinį 90 m nuotolyje standartinio didelio greičio .22 LR šovinio 2,6 g kulkos trajektorija 45 m nuotoliu būna pakilusi 6,9 cm virš taikymo linijos, o 140 m nuotoliu nusileidžia 27 cm žemiau. .22 LR kalibro šautuvą reikia prišaudyti 69 m nuotoliu, kad būtų galima šaudyti į tokius smulkius žvėrelius kaip voverės vidutiniais nuotoliais (kad kulka nepralėktų virš gyvūno).

Medžioklėje šovinys .22 LR naudojamas daugiausia smulkiam laimikiui – voverėms, ondatroms ir pan. Šie šoviniai efektyvūs medžiojant triušius iki 140 m, miškinius ir kitus švilpikus, lapes iki 73 m. Amerikoje jais medžioja ir kojotus iki 60 m nuotolio, bet reikia naudoti galingiausius šio kalibro šovinius ir taikyti į galvą ar krūtinę.

Pavojai

.22 LR šoviniai nėra tokie galingi kaip daugelis kitų stambesnių šovinių, tačiau jie yra pakankamai pavojingi. Dėl savo „mažos galios“ reputacijos šauliai į šių šovinių keliamus pavojus kreipia mažiau dėmesio ir kartais neatsargiai šaudo, nors jie gali sunkiai sužeisti ar net nukauti tiek žmones, tiek stambius gyvūnus. Net už 370 m .22 LR kulka gali lėkti apie 150 m/s greičiu, todėl gali padaryti rimtą žaizdą.

Šių šovinių kulkos rikošetuoja dažniau nei galingesnių šovinių, nes beapvalkalės gana lėtai skriejančios kulkos, atsitrenkusios į kietą paviršių, dažniau atšoka negu į jį prasiskverbia ar suyra nuo smūgio. .22 LR kulkos, šaudant palei vandenį, gana dažnai rikošetuoja nuo vandens paviršiaus. Ežero krante stovinčio šaulio ir šaudančio į už 50 m plūduriuojantį taikinį visos kulkos, nepataikiusios į taikinį, rikošetuos nuo vandens. Nuo taip rikošetavusių kulkų gali nukentėti už kelių šimtų stovintys žmonės ar daiktai.

.22 LR kulkos prastai būna arba beapvalkalės (standartinio greičio šoviniuose), arba padengtos variu ar žalvariu (didelio greičio kulkos). Plonas vario sluoksnis kulkos paviršiuje padidina kulkos greitį vamzdyje, nes sumažėja trintis, dėl ko mažiau dėvisi vamzdis. Kulkos apvalkalas mažina švino oksidavimąsi. Ilgai laikomų .22 LR šovinių kulkos be apvalkalų per ilgą laiką oksiduojasi. Susikaupęs oksido sluoksnis pagli tiek padidinti kulkos skersmenį, kad kulka gali nebetilpti į šovinio lizdą. Šaudant itin didelio greičio šoviniais dėl oksidų gali tiek padidėti slėgis vamzdyje, kad gali plyšti šovinio tūtelė ir sužeisti šaulį. Standartiniai ir ikigarsiniai šoviniai turi vašku paslidintas kulkas, kad jos nestrigtų vamzdyje šaudant mažo greičio šoviniais.

Šovinių variantai

.22 LR šoviniai pagal užtaisų galingumą ir kulkai suteikiamą greitį skirstomi į 4 kategorijas:

• Ikigarsiniai – greitis mažesnis kaip 340 m/s.
• Standartinio greičio – greitis 300–346 m/s. Paprastai greitis apie 343 m/s.
• Didelio greičio – 370–400 m/s.
• Itin didelio greičio – virš 430 m/s

Ikigarsiniai šoviniai

Ikigarsinių šovinių žiočių greitis yra mažesnis už garso greitį, kuris lygus maždaug 330 m/s. Šios grupės šoviniai kartais turi labai sunkias kulkas (3-4 g), kad šios, nors ir būdamos lėtos, darytų rimtesnę žalą. Taip pat šios grupės šoviniai gali neturėti parako (kulką išsviedžia kapsulės sprogstamoji medžiaga) ir turėti labai lengvas kulkas.

Kai kurie šauliai vertina ikigarsines kulkas dėl šiek tiek didesnio taiklumo ir mažo garso. Viršgarsinės kulkos, viršydamos garso greitį, sukelia garso bangą, kuri medžioklėje gali pabaidyti grobį. Ikigarsinių kulkų taiklumas kiek geresnis dėl to, kad viršgarsinės kulkos skriedamos lėtėja, ir greičio sumažėjimas iki ikigarsinio paveikia kulkos stabilumą ir tikslumą. Tačiau

Kadangi oro greitis 20 °C temperatūros ore yra apie 343 m/s, ikigarsinio šovinio kulkos greitis yra šiek tiek mažesni nei garso greitis. Tačiau šaltame (0 °C) ore garso greitis sumažėja iki 334 m/s. Tokiomis sąlygomis ikigarsinio šovinio kulka taps viršgarsine, o po to, vėl pereidama garso barjerą, praras stabilumą. Siekdami išvengti šio efekto kai kurie šovinių gamintojai sumažino savi ikigarsinių šovinių kulkų greitį iki 310 m/s ar dar mažesnio.

Naudojant ikigarsinius .22 LR šovinius savitaisiuose ginkluose kyla problema dėl savitaisos nepatikimumo. Ginklui užtaisyti nepakanka atatrankos energijos. Kai kurie ikigarsiniai šoviniai turi sunkesnes kulkas, kad pakaktų atatrankos spynai grąžinti atgal. Pvz., šovinys Aguila .22 LR SSS „Subsonic Sniper“ turi 3,9 g kulką .22 Short tūtelėje (visas šovinio ilgis išeina toks pat, kaip ir .22 LR. Tačiau čia susiduriama su kita problema – sunkesnei ir ilgesnei Aquila kulkai reikia statesnių graižtvų, kad kulka skrydyje išliktų stabilizuota.

Pagal veikimą yra dvi ikigarsinių .22 LR šovinių klasės:

• Dalis ikigarsinių šovinių, pvz., įvairūs .22 Short ar .22 Long „CB“ šoviniai 1,9 g kulkai suteikia 210 m/s greitį, dėl ko kulkos kinetinė energija maža. Tokie šoviniai būna beparakiai ar parako turi labai mažą užtaisą. Tokie šoviniai pagal charakteristikas tinka treniruotėms patalpose ar šaudymui į taikinį, bet ne medžioklei.
• Kiti ikigarsiniai .22 LR šoviniai tinka medžioklei, kenksmingiems gyvūnams naikinti ir kelia mažą triukšmą. Pvz., Aguila SSS šovinys 3,9 g kulkai suteikia 290 m/s greitį, tad kulka turi tiek kinetinės energijos, kiek ir didesnio kulkos greičio .22 LR šovinių kulkos. Kiti sunkiakulkiai ikigarsiniai šoviniai yra panašaus galingumo, todėl irgi skirti medžioti smulkiam laimikiui.

Standartinio greičio šoviniai

Standartinio greičio šovinių kulkų žiotinis greitis šiek tiek viršija garso greitį (343 m/s +20 °C ore). Šių šovinių kulkos, iššautos iš pistoleto, garso greičio nepasiekia, nes parako dujos nespėja trumpame pistoleto vamzdyje tiek pagreitinti kulką.

Šaudant šautuvais šių šovinių kulkų, iki jos pasiekia taikinį, greitis neretai sumažėja iki mažesnio nei garso greitis. Peržengdama barso barjerą kulka gali prarasti tikslią nutaikytą trajektoriją. Medžiojant smulkius žvėris ir paukščius gana didelė kulkos kinetinė energija ir pramušamoji geba kompensuoja kiek mažesnį taiklumą.

Didelio greičio šoviniai

Pradžioje .22 LR šoviniai būdavo užtaisomi . Pradėjus juose naudoti bedūmį paraką šio užtaisai buvo paskaičiuoti tokio paties galingumo, kad kulkų greitis išliktų toks pat. Bedūmis parakas yra efektyvesnis už dūminį, jo daugiau telpą į tą patį tūtelės tūrį. Todėl daugelis šovinių gamintojų ėmė gaminti .22 LR šaudmenis su galingesniais bedūmio parako užtaisais, kurie kulkos greitį padidina 20% (iki 370–400 m/s) su 2,6 g beapvalkale ar 2,3 g .

Itin didelio greičio šoviniai

Daugelyje .22 LR šovinių naudojamos kulkos, kurių masė mažesnė nei standartiniai 2,6 g. Šūvio metu tokios kulkos įgyja dar didesnį greitį. Tokių šovinių kulkos, kurių masė gali būti 1,9 g, gali skrieti nuo 430 iki 550 m/s greičiu.

CCI Stinger buvo pirmas itin didelio greičio .22 LR šoviny, kurio kulkos greitis ir kinetinė energija buvo žymiai didesni už standartinių .22 LR šovinių. Šio šovinio tūtelė yra ilgesnė (18 mm) už standartinio .22 LR šovinio tūtelę (15,1 mm), tačiau variuotos dubianosės kulkos yra lengvesnės ir trumpesnės už standartinę 2,1 g kulką, todėl visas šovinio ilgis lieka toks pat. Užtaise panaudotas lėtesnio degimo greičio parakas, kad būtų išnaudotas šautuvo vamzdžio ilgis. Daugelio .22 LR šovinių parako dujos stumia kulką apie 48 cm ilgio vamzdžio atkarpoje, o CCI Stinger šovinių parako dujos – iki 66 cm.

Vėliau ir kiti šovinių gamintojai ėmė gaminti panašius .22 LR šovinius. Dalies tokių šovinių bendras ilgis yra mažesnis už standartinių Long Rifle (pvz., Remington Viper).

CCI Velocitor itin didelio greičio šovinys turi standartinę .22 LR tūtelę ir standartinės 2,6 g masės dubianosę kulką. Tokia medžioklinio šovinio kulka turi padidinti kaunamąją galią. Kulkos žiotinis greitis yra apie 437 m/s, jis pasiekiamas optimizavus kulkos masės ir oro pasipriešinimo santykį. Šaudant dideliais nuotoliais šių šovinių kulkos efektyvesnės už kitų itin didelio greičio šovinių lengvas kulkas.

Šratiniai šoviniai

Gaminami ir specialūs .22 LR kalibro šoviniai, kurie šaudo ne kulkomis o labai smulkiais šratais. Tokie šratai dažnai vadinami žiurkiniais šratais (angl. rat-shot) ar gyvatiniais šratais (snake-shot), nes naudojami šaudyti į šiuos gyvūnus iš mažo nuotolio.

Tokie šoviniai turi arba labai ilgą žalvarinę gale užspaustą tūtelę arba plastikinį futliarą, kuris šaunant suyra, su šratais.

Tokius šovinius naudoja ir specialiuose .22 kalibro šratiniuose šautuvuose artimo nuotolio stendiniam šaudymui į sumažintus molinius taikinius.

Apvalkalinės kulkos

Antrojo pasaulinio karo metais buvo sukurti ir gaminami .22 LR kalibro šoviniai su apvalkalinėmis kulkomis. Šie šoviniai buvo sukurti duslintam pistoletui.

Trasuojamosios kulkos

Gaminami ir .22 LR kalibro šoviniai su trasuojamosiomis kulkomis.

Šovinio konstrukcija

Standartiniai .22 šoninio dūžio šoviniai (BB, CB, Short, Long, Long Rifle) skiriasi nuo daugelio kitų šovinių kulkos sandara ir tvirtinimo tūtelėje būdu.

Įprastiniuose šoviniuose kulka būna įstatyta į tūtelės kakliuką, kur ją laiko kakliuko įtempimas ir, kartais, tūtelės kakliuko kraštas, įspaustas į griovelį kulkos paviršiuje. Karinės paskirties šoviniai palei tūtelės kakliuką ir kapsulės ir tūtelės sandūroje būna užsandarinti specialiu sandarikliu. Sandariklis turi sulaikyti drėgmę ir kitas medžiagas, kurios galėtų sugadinti šovinius. Sandariklis veikia ir kaip klijai, laikantys kulką vietoje.

Kulkos standartiniams .22 šoninio dūžio šoviniams (bet ne .22 Rim Fire Magnum ar .22 WRF/.22 Remington Special) gale turi siauresnę dalį, kuri būna įstatyta tūtelėje. Dėl to šovinio skersmuo tiek per kulką, tiek per tūtelę yra vienodas. Toks kulkos įtvirtinimas tik minimaliai apsaugo šovinį nuo drėgmės ir kitų aplinkos poveikių, kas mažina šovinio patikimumą. Viena ranka paėmus tokio šovinio tūtelę, kita – kulką galima pasukti kulką, ir ši po nedidelio pasipriešinimo pajuda. Tada ją galima gana nesunkiai ištraukti. Tai rodo, kad kulka ir tūtelė sujungtos netvirtai.

Šiandieninių šoninio dūžio šovinių patikimumas didelis, bet gerokai mažesnis už centrinio dūžio šovinius.

Tūtelės ilgis

.22 LR šovinių tūtelės yra taisyklingo cilindro formos. Priklausomai nuo šovinių tiekimo mechanizmo šaunamieji ginklai, naudojantys .22 LR gali saugiai naudoti ir šiuos trumpesnius šoninio dūžio šovinius:

• , ilgiai – cap ('gaubtelis') , short ('trumpasis') ir long ('ilgasis')
• , ilgiai – cap, short, long ir long rifle ('ilgasis šautuvinis')

.22 Long Rifle šoviniai tinka naudoti ir šaunamuosiuose ginkluose, skirtuose naudoti pasenusius šovinius.

.22 Winchester RimFire (kitaip dar .22 WRF) ir identiškas .22 Remington Special bei vėlesnis (kitaip dar .22 Magnum ar .22 WMR) turi tūteles, kurios skiriasi nuo .22 LR tūtelių. .22 WRF ir .22 WMR tūtelės cilindrinės, didesnio skersmens negu standartinių .22 šovinių tūtelės. Kulka neturi siauresnės užpakalinės dalies. .22 WRF šovinius galima naudoti .22 WMR ginkluose. O šaudant .22 S, L ar LR šoviniais .22 WMR ginkluose vamzdžio drūtgalyje greičiausiai prasiverš parako dujos ir gali plyšti tūtelė. Kulka šovinio lizde deformuojasi ir šūvio taiklumas žymiai sumažėja.

Ginklai

Šiam šoviniui gaminama daug ginklų modelių – vienvamzdžiai ir keliavamzdžiai šautuvai, savitaisiai šautuvai ir karabinai, pistoletai ir net pistoletai kulkosvaidžiai. Pvz., Rusijoje šiems šoviniams gamina daug įvairių ginklų, pvz., vienšūvis šautuvas TOZ-8M, karabinas Bi 7-2 KO. Egzotiškiausias šio kalibro ginklas – mažakalibris , prieš Antrąjį pasaulinį karą naudotas DVRA kariams apmokyti šaudyti Maksimo ir Degtiariovo kulkosvaidžiais.

Rusiški šautuvai, skirti šaudyti .22 LR šoviniais, gali naudoti ir kitus panašius šio kalibro šovinius – ir . Šovinys .22 Magnum nuo šovinio .22 LR skiriasi storesne tūtele (6,1 mm, kai 5,75 mm šovinyje .22 LR).

• Webley & Scott Xocet Carbon šautuvas
• Walther SP22 M3 pistoletas
• Jennings Model J-22 pistoletas
• SIG-Sauer Mosquito
• Colt Diamondback revolveris
• Harrington & Richardson Model 900

Šovinio charakteristika

Tipas	Šoninio dūžio šautuvo/pistoleto šovinys
Kilmės šalis	JAV
Šovinys pirmtakas	.22 Smith & Wesson
Gamybos metai	nuo 1887 m.
Kulkos masė	1,9-2,6 g
Tūtelės masė	? g
Kulkos skersmuo	5,66 mm
Kaklelio skersmuo	5,7 mm
Pagrindo skersmuo	5,7 mm
Dugnelio skersmuo	7,1 mm
Tūtelės ilgis	15,6 mm
Visas ilgis	25,4 mm
Parako masė	0,07-0,11 g
Pradinis kulkos greitis	250–410 m/s
Kulkos energija	55-90 J (pistoleto) 125-277 J (šautuvo)

Šaltiniai

1. „Forensic Analysis: Weighing Bullet Lead Evidence“. Board on Chemical Sciences and Technology. 2004. Suarchyvuota iš originalo 2009-06-10. Nuoroda tikrinta 2007-09-09.
2. „Hornady's New .17 Mach 2“. Nuoroda tikrinta 2007-09-25.
3. „BBC NEWS | Northern Ireland | Playground shooter avoids prison“. News.bbc.co.uk. Nuoroda tikrinta 2008-09-08.
4. „BBC NEWS | World | Europe | Man kills eight at Finnish school“. BBC News. 2007 m. lapkričio 7 d. Nuoroda tikrinta 2008-12-26.
5. Kokalis, P. G (2002 m. rugpjūčio mėn.). „OSS Silenced Pistol“ (PDF). The Small Arms Review. 5 (11). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-09-03. Nuoroda tikrinta 2009-08-25.
6. Dan Shideler. The Greatest Guns of Gun Digest. Krause Publications. p. 148. ISBN 144021414X. Suarchyvuotas originalas 2013-05-10. Nuoroda tikrinta 2011-09-23.
7. Литвинов, А. В. Боеприпасы для охотничьих ружей. Малокалиберные патроны. // Как правильно выбрать ружьё, винтовку, карабин / Авт-сост. А. В. Литвинов – М., Донецк: АСТ, Сталкер, 2006. – С. 117–118. – 252 с. – ISBN 966-696-992-0 («Сталкер»).
8. Алексей Блюм Малокалиберный заменитель // журнал «Оружие». – В. № 6 за 2006 год. – С. 44-48.

Nuorodos

Vikiteka: .22 Long Rifle – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• .22 kalibro balistinė 27-ių skirtingų šovinių lentelė
• .22 kalibro balistika coliais, įskaitant ir .22 Long Rifle šovinį