- Kitos reikšmės – Žuvininkai.
Žuvininkai (arba Zuvininkai, Skanavikas; vok. Schonewik, Fischhausen, nuo 1945 m. rus. Фишхаузен, nuo 1946 m. Primorskas, rus. Приморск) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, Aistmarių šiaurinėje pakrantėje, Baltijsko rajone, 10 km į šiaurę nuo Piliavos. Nuo 2008 m. liepos 3 d. Primorsko miesto gyvenvietės centras.
| Žuvininkai vok. Schonewik, Fischhausen rus. Приморск | |
|---|---|
| Pilis 1684 m. | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Baltijsko miesto rajonas |
| Įkūrimo data | 1266 m. |
| Gyventojų | 1 447 |
| Pašto kodas | 238510 |
| Tel. kodas | +7 40152 |
| Kirčiavimas | Žuviniñkai |
Etimologija
Sembos žemės kaimo pavadinimas Skanavik – normaniškos kilmės. Ordino šaltiniuose 1268 m. minimas Schonewik, 1321 m. Vischusen, 1338 m. Bischoueshusen (galbūt dėl Sembos vyskupų), nuo 1369 m. Fischhausen. Užėjus sovietams, 1946 m. pervadintas Primorsku, taip pabrėžiant miesto vietą „prie jūros“ (rus. при – „prie“ + море – „jūra“).
Istorija
Manoma, kad į šią vietovę 997 m. Baltijos jūra atplaukęs pirmasis prūsų krikštytojas Adalbertas Prahiškis buvo nužudytas netoliese, prie Tenkytų. Vietoje sembų ir skandinavų prekybinės gyvenvietės įkurtas 1266 m. Sembos vyskupo ir iki 1525 m. buvo vyskupų rezidencija. 1299 m. suteikta Kulmo teisė. 1305–1315 m. pastatyta gotikinė bažnyčia. 1525 m. Žuvininkų koplyčioje tuokėsi Prūsijos hercogas Albrechtas Brandenburgietis ir Danijos princesė Darata.
1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities miestas, 1933–1939 m. apskrities centras.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Zemliando rajono (Земландский район), 1946 m. rugsėjo 7 d. – 1963 m. Primorsko rajono (centras Zelenogradske) miestas ir Primorsko apylinkės (Приморский городской совет) centras, 1963–1994 m. Svetlo miesto Primorsko apylinkės centras, 1994–2008 m. Baltijsko miesto apygardos miestas. Primorsko miesto apylinkės taryba buvo renkama 1953–1994 m. 2005 m. panaikintas miesto statusas, nuo 2008 m. miesto tipo gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1723–1818 m. | Rytų Prūsijos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Zemliando rajonas | TSRS |
| 1947–1963 m. | Primorsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1963–1994 m. | Svetlo miestas | Kaliningrado sritis |
| 1994–2008 m. | Zelenogradsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Primorsko miesto gyvenvietė Baltijsko municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2010 m. | |||||||||
| 1782 m. | 1875 m. | 1880 m. | 1890 m. | 1910 m. | 1933 m. | 1939 m. | 1946 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 110 | 2 459 | 2 562 | 2 874 | 2 613 | 3 492 | 3 860 | 195 | ||
| 1947 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m. | 2010 m. | - | ||
| 600 | 2 049 | 1 730 | 1 706 | 1 792 | 2 150 | 1 956 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Žuvininkuose gimė:
- 1911 m. Nobelio fizikos premijos laureatas Vilhelmas Vinas (1864–1928).
- generolas Dytrichas fon Zaukenas (1892–1980).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žuvininkai (Primorskas), Kas yra Žuvininkai (Primorskas)? Ką reiškia Žuvininkai (Primorskas)?