Žuvininkų apskritis

Žuvininkų apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1939 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Žuvininkai.

Žuvininkų apskritis Landkreis Fischhausen
← 1818 – 1939 →
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras	Žuvininkai
Valsčius	15 (1818)
Plotas	1 064,61 km²

1939 m. sujungta su Karaliaučiaus kaimiškąja apskritimi, įkurta nauja, Sembos apskritis.

Geografija

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: ^{[reikalingas šaltinis]}1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. Buvo du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1933 m. apskrityje gyveno 63 137 evangelikai, 1175 katalikai, 107 judėjai, 583 kiti.

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite .

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1818			15 valsčių: , , , , , , , , , , , , , , .
1825
1837
1861
1890		51 867
1900	1 064,61	53 063
1910	1 064,99	52 464
1925	1 064,99	61 448
1933	1 064,99	65 002

Šaltiniai

1. Landkreis Samland, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2025-01-11.

Nuorodos

• Žuvininkų apskritis. Kreisgemeinschaft Fischhausen e. V. Archyvuota kopija 2014-11-12 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.geschichte-on-demand.de/fischhausen.html Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto. Žuvininkų apskritis. Rinkimų istorija]