Žemutinės Saksonijos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vokietijos istorinis regionas Niedersachsen
Herbas
Šalis	Žemutinė Saksonija
Tautos	vokiečiai
Kalba	Vokiečių žemaičių tarmė ()
Valstybės	Saksonijos kunigaikštystė, , ir kt.
Miestai	Hanoveris, Brėmenas ir kt.

Žemutinė Saksonija (vok. Niedersachsen, Vokiečių žemaičių tarmė: Neddersassen) – istorinis-kultūrinis regionas dabartinėje šiaurės vakarų Vokietijoje. Dėl svarbiausio čia esančio miesto dar vadinama Hanoverio regionu.

Geografija

Egzistuoja du skirtingi Žemutinės Saksonijos apibrėžimai.

Plačiąja prasme regionas apima visą dabartinę šiaurės vakarų Vokietiją. Jame šiuo metu yra administracinės žemės Žemutinė Saksonija, Brėmenas, Hamburgas, pietinė Šlėzvigo-Holšteino dalis, šiaurinė Saksonijos-Anhalto ir rytinė Šiaurės Reino-Vestfalijos dalis. Šiai regiono apibrėžčiai susiformuoti prielaidas sudarė saksų genčių gyvenamos žemės ankstyvaisiais viduramžiais, o vėliau čia klestėjusi Saksonijos kunigaikštystė.

Siaurąja prasme regionas apima tik centrines dalis, kas lieka atmetus Vestfaliją, , Holšteiną ir . Ties šio regionu koncentruojamasi šiame straipsnyje. Tai yra lygumų regionas, kurio centrinė upė – Vėzeris. Šiaurėje Žemutinė Saksonija ribojasi su Fryzija, Oldenburgu ir Holšteinu (nuo pastarojo skiria Elbė), rytuose, už Elbės, – su Meklenburgu ir , vakaruose – su Žemutinėmis Provincijomis (nuo kurių skiria Emsas), pietvakariuose – su Vestfalija, o pietryčiuose – su .

Istorija

Regionui pavadinimą davė germanų gentis saksai, kurie ankstyvaisiais viduramžiai buvo išplitę dideliame regione (Žemutinėje Saksonijoje plačiąja prasme), o VI a. sukūrė savo gentinę konfederaciją, kuri dabar sutartinai vadinama . Tai buvo didžiausia to meto germanų valstybė. IX a. pradžioje saksus pajungė ir apkrikštijo Karolis Didysis, kuris čia įkūrė Saksonijos kunigaikštystę. Iš pradžių ji priklausė Frankų imperijai, o vėliau – Rytų Frankų karalystei. Saksonija buvo įtakingiausia kunigaikštystė: 850–961 m. čia valdžiusi Liudolfingų dinastija ilgainiui ėmė valdyti visą karalystę. 961–1106 m. čia valdė Bilungų dinastija, o XII a. įsitvirtino iš Bavarijos kilę .

Centrinė kunigaikštystės dalis su didžiausiais miestais ir Brėmenu buvo vadinama . Šis regionas vėliau ir išsivystė į Žemutinę Saksoniją (siaurąja prasme). 1180 m. mirus kunigaikščiui , Saksonijos kunigaikštystė nebeteko daug sričių, kurios ilgainiui išsivystė į atskirus regionus: taip formavosi Vestfalija, Ostfalija, Holšteinas ir Oldenburgas.

Dėl tam tikrų dinastinių priežasčių Anholto regioną (gerokai toliau į rytus) valdę kunigaikščiai () ėmė tituluotis Saksonijos hercogais, o jų valdomoms sritims ilgainiui prigijo pavadinimas . Kad atskirti nuo pastarosios, senasis Saksonijos regionas pradėtas vadinti Žemutine Saksonija.

Po XII a. senojoje Angrijoje (Žemutinėje Saksonijoje) susiformavo daug smulkių feodalinių valdų, kurių didžiausios buvo (kurią toliau valdė Velfų dinastija) bei . Brunsviko-Liuneburgo kunigaikštystė 1692 m. tapo , joje ypač iškilo Hanoverio miestas. XVII a. pr. Hanoverio kurfiurstai tapo ir Didžiosios Britanijos karaliais, kur pradėjo iki 1901 m. valdžiusią Hanoverių dinastiją.

Regionas buvo ne tik susiskaldęs į smulkius feodalinius vienetus. Po 1500 m. Šventosios Romos imperiją padalinus į imperines apygardas, žemės į vakarus nuo Vėzerio atiteko Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinei apygardai, o į rytus nuo Vėzerio – .

1807 m. Napoleonas didžiąją dalį regiono įjungė į naujai sukurtą , tačiau 1813 m. regione sukurta . 1866 m. karalystę nukariavo Prūsijos karalystė ir pavertė . Ši provincija (vėliau Trečiojo Reicho sudėtyje) buvo išlaikyta iki pat 1946 m. Vėliau, britų administracijos metu, Hanoverio provincija sujungta su , ir valstybėmis, taip suformuojant Žemutinės Saksonijos žemę.