Žemaičių Alkas

56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg. / 56.04111; 21.07444

Žemaičių Alka – 1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, naudojantis stulpais galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.[1][2]

Istorija

redaguoti

1966–1976 m. netoli Šventosios archeologinius kasinėjimus atliko dr. Rimutė Rimantienė. Ji rado vieną įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žemaičių Alkas, Kas yra Žemaičių Alkas? Ką reiškia Žemaičių Alkas?