| (Entoloma incanum Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Žalsvoji gijabudė ((Entoloma incanum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Index Fungorum | ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Entoloma incanum (Elias Magnus Fries) Lexemuel Ray Hesler, 1967 | ||||||||||||||
| Sinonimas | ||||||||||||||
|
Žalsvoji gijabudė (Entoloma incanum) – gijabudinių (Entolomataceae) šeimos grybų rūšis. Paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje, Amerikoje.
Biologija
Humuso saprotrofas. Grybas nuodingas. Auga nedidelėmis grupėmis žolėtose pakelėse, nesukultūrintose pievose, ganyklose, dirvonuose, parkuose. Šiltesniuose kraštuose kartais randamas plačialapių lapuočių retmiškiuose. Tinka kalkingas dirvožemis.
Nuo kitų gijabudžių skiriasi žaliu ar geltonai žaliu kotu, dažnai nemaloniu kvapu. Gali būti supainiojama su panašios išvaizdos žalsvąja guotene (Hygrocybe psitacina), kurios vaisiakūniai žalsvi, taip pat auga pievose, bet neturi specifinio kvapo.
Kepurėlė 1–4 cm skersmens, pradžioje pusiau rutuliška, vėliau išgaubta, plokštėjanti, dažnai su įduba centre, šviesiai žalsva, gelsva. Trama šviesiai žalia, oksidacijos metu tampa melsvai žalia. Himenoforas lakštelinis. Lakšteliai pradžioje žalsvi, vėliau šviesiai rožiniai. Kotas 2–8 cm ilgio, 0,1–0,4 cm storio. Sporų maišelis rožinės spalvos, sporos 9–14 × 7–10 µm, kampuotos.
Populiacija Lietuvoje
2005 m. žalsvoji gijabudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Žinomos 8 radavietės.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žalsvoji gijabudė, Kas yra Žalsvoji gijabudė? Ką reiškia Žalsvoji gijabudė?