Žalioji revoliucija besivystančiose pasaulio šalyse XX a septintąjį dešimtmetį vykusios žemės ūkio permainos Pokyčiai ap
Žalioji revoliucija

Žalioji revoliucija – besivystančiose pasaulio šalyse XX a. septintąjį dešimtmetį vykusios žemės ūkio permainos. Pokyčiai apėmė naujų, efektyvesnių augalų veislių išvedimą, genetiškai modifikituotų sėklų paplitimą, irigacijos plėtrą, mineralinių trąšų, herbicidų, pesticidų ir šiuolaikinės technikos naudojimą. Šiuo laikotarpiu buvo pastebimas spartus žemės ūkio gamybos prieaugis. Šiam tarpsniui taip pat buvo būdingas nuoseklus pagrindinių maisto produktų – kviečių, ryžių ir kukurūzų – kainų kritimas.
Žalioji revoliucija leido ne tik aprūpinti maistu didėjantį žmonių skaičių, bet ir pagerinti jų gyvenimo lygį. Besivystančiose valstybėse vieno žmogaus sunaudojamas maisto kiekis padidėjo 25 %. Taip pat Žalioji revoliucija paspartino globalizaciją ir praplėtė trąšų, pesticidų ir žemės ūkio technikos rinką. Yra manančių, kad ji ne tik leido aprūpinti didėjantį pasaulio žmonių skaičių maistu, bet ir sukėlė demografinį sprogimą.
Terminas „Žalioji revoliucija“ įvestas buvusio JAV Tarptautinės Vystymo agentūros vadovo Viljamo Gauso 1968 m.
Žaliosios revoliucijos pradžia laikoma 1943 m. Meksikoje vyriausybės ir Rokfelerio fondo pradėta žemės ūkio programa. Daugiausiai pasiekimų šioje programoje pasiekė Normanas Borlaugas išvedęs daugybę derlingų kviečių veislių. 1951 m. – 1956 m. Meksika pirmą kartą aprūpino vidinę rinką grūdais ir pradėjo eksportą. Per 15 metų javų derlingumas padidėjo 3 kartus. Borlaugo darbai buvo panaudoti vykdant selekciją Kolumbijoje, Indijoje bei Pakistane. Žalioji revoliucija daugiausiai naudos atnešė Indijai. Ši šalis tapo viena didžiausia kviečių augintoja ir eksportuotoja pasaulyje. 1970 m. Borlaugui buvo paskirta Nobelio taikos premija.
Kritika
Žaliosios revoliucijos metu daugelio ūkininkų pradėti naudoti herbicidai, pesticidai ir mineralinės trąšos sustiprino kai kurias ekologines problemas. Pastarieji išradimai prisidėjo prie vandens telkinių taršos, naudingų augalų nykimo, kai kurių gyvūnų ligų bei mirčių. Irigacija nualino dirvožemį padarydama jį druskingesnį, o tai, savo ruožtu, skatina dirvožemio eroziją ir dykumėjimą. Nuožmi konkurencija privertė smulkius ūkininkus pasitraukti iš savo ūkių ir įstūmė juos į skurdą. Nepaisant padidėjusio derlingumo, maisto kokybė suprastėjo.
Išnašos
- Encyclopedia of World History: Volume VI The Contemporary World 1950 to the Present.
- The Economist: Special report: Feeding the world. The 9 billion-people question.
- Žiūrėti: Viljamo Gaido kalbos tekstas pasakytas 1968 m. kovo 8 d.
Nuorodos
- Normanas E. Borlougas „Žalioji revoliucija“: vakar, šiandien ir rytoj // Ekologija ir gyvenimas. Nr. 4, 2000.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žalioji revoliucija, Kas yra Žalioji revoliucija? Ką reiškia Žalioji revoliucija?
Zalioji revoliucija besivystanciose pasaulio salyse XX a septintajį desimtmetį vykusios zemes ukio permainos Pokyciai apeme nauju efektyvesniu augalu veisliu isvedima genetiskai modifikituotu seklu paplitima irigacijos pletra mineraliniu trasu herbicidu pesticidu ir siuolaikines technikos naudojima Siuo laikotarpiu buvo pastebimas spartus zemes ukio gamybos prieaugis Siam tarpsniui taip pat buvo budingas nuoseklus pagrindiniu maisto produktu kvieciu ryziu ir kukuruzu kainu kritimas Pesticidai purskiami is lektuvu Irigacine sistema Zalioji revoliucija leido ne tik aprupinti maistu didejantį zmoniu skaiciu bet ir pagerinti ju gyvenimo lygį Besivystanciose valstybese vieno zmogaus sunaudojamas maisto kiekis padidejo 25 Taip pat Zalioji revoliucija paspartino globalizacija ir praplete trasu pesticidu ir zemes ukio technikos rinka Yra mananciu kad ji ne tik leido aprupinti didejantį pasaulio zmoniu skaiciu maistu bet ir sukele demografinį sprogima Terminas Zalioji revoliucija įvestas buvusio JAV Tarptautines Vystymo agenturos vadovo Viljamo Gauso 1968 m Zaliosios revoliucijos pradzia laikoma 1943 m Meksikoje vyriausybes ir Rokfelerio fondo pradeta zemes ukio programa Daugiausiai pasiekimu sioje programoje pasieke Normanas Borlaugas isvedes daugybe derlingu kvieciu veisliu 1951 m 1956 m Meksika pirma karta aprupino vidine rinka grudais ir pradejo eksporta Per 15 metu javu derlingumas padidejo 3 kartus Borlaugo darbai buvo panaudoti vykdant selekcija Kolumbijoje Indijoje bei Pakistane Zalioji revoliucija daugiausiai naudos atnese Indijai Si salis tapo viena didziausia kvieciu augintoja ir eksportuotoja pasaulyje 1970 m Borlaugui buvo paskirta Nobelio taikos premija KritikaZaliosios revoliucijos metu daugelio ukininku pradeti naudoti herbicidai pesticidai ir mineralines trasos sustiprino kai kurias ekologines problemas Pastarieji isradimai prisidejo prie vandens telkiniu tarsos naudingu augalu nykimo kai kuriu gyvunu ligu bei mirciu Irigacija nualino dirvozemį padarydama jį druskingesnį o tai savo ruoztu skatina dirvozemio erozija ir dykumejima Nuozmi konkurencija priverte smulkius ukininkus pasitraukti is savo ukiu ir įstume juos į skurda Nepaisant padidejusio derlingumo maisto kokybe suprastejo IsnasosEncyclopedia of World History Volume VI The Contemporary World 1950 to the Present The Economist Special report Feeding the world The 9 billion people question Ziureti Viljamo Gaido kalbos tekstas pasakytas 1968 m kovo 8 d NuorodosNormanas E Borlougas Zalioji revoliucija vakar siandien ir rytoj Ekologija ir gyvenimas Nr 4 2000