| Ruta graveolens | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Žalioji rūta (Ruta graveolens) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Žalioji rūta (Ruta graveolens) – daugiametis rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas užaugantis iki 60 cm.
Stiebas status, šakotas; lapai pražanginiai, plunksniški; žiedai žalsvai geltoni, susitelkę į kekes, pajudinus išskiria stiprų aromatą.[1] Vaisius – dėžutė. Auginama darželiuose ir soduose, žydi birželio – rugsėjo mėnesiais, sėklos subręsta rugsėjo – spalio mėnesiais.
Vaistinė žaliava – antžeminė augalo dalis, pjaunama per žydėjimą. Užpilas vartojamas norint nutraukti nėštumą, nervų ligoms gydyti; spiritinė tinktūra veikia taip pat. Turi fotokumarinų, kurie didina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams; vartojama nuo galvos skausmo kaip biostimuliatorius; taip pat tai prieskoninis augalas.
Žalioji rūta auginama kaip dekoratyvinis augalas, daugelyje Europos šalių buvo naudojama kaip apeiginis augalas. Lietuvoje žalioji rūta auginama nuo XVI a. vidurio. Dykvietėse, pakelėse kartais pasitaiko sulaukėjusių. Rūta – tautodailės ornamento, dekoro motyvas. Labiausiai rūta įprasminta žodinėje lietuvių liaudies kūryboje – liaudies dainose, sutartinėse, skaičiuotėse, pasakose, padavimuose, mįslėse. Rūtos šakelių, lapų motyvais puošiamos kraičio skrynios, baldai, audiniai, drabužiai, margučiai, moterų rankdarbiai. Išplito XVI–XVIII amžiuje.[2]
Etimologija
redaguotiŽodis rūtà (rū̃tas) – skolinys iš lenk. ruta, bltr. рута. Šie žodžiai, kaip ir rūtos pavadinimai kitose Europos kalbose (vok. Raute, angl., pranc. rue, isp. ruda, it., veng. ruta, serb. rutvica, dan. rude ir kt.) galop kyla iš lot. ruta. Lotyniškas žodis kilęs iš sen. gr. ῥυτή („rūta“) arba, kaip ir graikiškas žodis, kilęs iš ikiindoeuropietiško substrato. Anot Bernto Glivos, rūtos populiarumą lietuvių folklore galėjo nulemti ankstesnis homofoniškas žodis *rūta(s) (← ráuti), kuriuo esą vadinti žolynai.[3]
- Džiovinti žiedai ir sėklos
- Žiedai
- Rūtų keras
- Rūtų motyvas Saksonijos herbe
- „Ruta graveolens“. Plant Finder. Missouri Botanical Garden. 2022. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
- Zigmantas Gudžinskas. rūta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 198.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žalioji rūta, Kas yra Žalioji rūta? Ką reiškia Žalioji rūta?