Žagariškės (Kaunas)

XIX a. kaimas buvo Aleksoto valsčiuje, priklausė Garliavos parapijai.^[1]

I pasaulinio karo metais vokiečiams užėmus Kauną, čia atsikėlė mobilus karo aviacijos dalinys. Kadangi iš anksto buvo planuota šiame mieste įkurti dirižablių bazę, 1915 m. spalio pradžioje atvyko specialaus angaro statybininkų dalinys. Per 3–4 mėnesius 1916 m. pradžioje čia buvo pastatytas 240×55×40 m dydžio surenkamų metalinių konstrukcijų lentomis dengtas dirižablio angaras. Turėjo atidaromus vartus, grindinys klotas 20×20 cm betoninėmis plytelėmis. Pirmasis dirižablis čia nusileido 1916 m. vasario 18 d. iš Karaliaučiaus. Dirižablio angaras liaudyje buvo vadintas „cepelino namu“ arba „cepelinu“. Nuo pagalbinių angaro pastatų iki lauką kertančio ir į Žagariškių kaimą vedusio gruntkelio buvo tinkamas lėktuvams nusileisti plotas (apie 500×400 m). Tarp gruntkelio ir dirižablio angaro driekėsi nelygi pelkėta pieva, todėl nustoję naudoti dirižablį, vokiečiai pastatė medinį tiltą-gatvę, kuria iš nusileidimo lauko į angarą buvo ridenami lėktuvai. 1917 m. angaras perduotas lėktuvams, kuriais skraidyti buvo saugiau nei dirižabliais.^[2]

1919 m. vasario 14 d. angarą perėmė Lietuvos kariuomenė. Didėjant lėktuvų greičiams nusileidimo plotas tapo per mažas, todėl nuo 1926 m. prasidėjo lauko plėtimo, lyginimo ir melioravimo darbai. 1929 m. dirižablių angaras buvo nugriautas, 1932 m. jo vietoje pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras,^[3] buvęs 90×20×9 m matmenų. Panašiu laikotarpiu Žagariškių žemės buvo perduotos valstybės naudojimui ir čia buvo įkurtas Aleksoto oro uostas.

Užėjus II pasauliniam karui, vokiečiai iškėlė Žagariškių kaimą ir užėmė visą plotą iki J. Bakanausko gatvės ir Yliškių kaimo. Čia jie nutiesė riedėjimo taką, prie jo pastatė kelis angarus lėktuvams remontuoti. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai šiuos angarus ir įvairią techniką susprogdino.^[4]