Ūminis tonzilitas

Angina (lot. ango – „smaugiu“) arba ūminis tonzilitas (lot. tonsillae – „gomurio migdolas“) – infekcinė viso organizmo liga, dažniausiai pasireiškianti gomurio migdolų ūminiu uždegimu, kurį paprastai sukelia streptokokai arba , rečiau – kiti mikroorganizmai. Angina taip pat vadinama paūmėjimu.

Tai gali būti ir kitų infekcinių ligų (skarlatinos, tymų) vienas iš simptomų. Sergama peršalus, kai susilpnėja imunitetas, ypač dažnai serga vaikai. Angina skirstoma į keturias pagrindines formas:

• Katarinė – lengviausia ligos forma, ligonis karščiuoja, jam skauda ryjant, o uždegimas apima tik ryklės gleivinę.
• Folikulinė – uždegimas pasiekia gilesnius gomurio migdolų audinius, jų paviršiuje matyti pūlių prisipildžiusios pūslelės.
• Lakūninė – ligonis pradeda stipriai karščiuoti, jo kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, gelia kaulus, sąnarius, skauda galvą.
• Flegmoninė – ligoniui labai skauda gerklę, ligonis negali išsižioti, ryklės gleivinė parausta ir patinsta, joje susiformuoja .

Neretai pasitaiko anginos komplikacijų (širdies, inkstų ligų). Kad neužsikrėstų aplinkiniai, nuo jų sergantįjį reikia kiek įmanoma izoliuoti.

Angina žinoma nuo seniausių laikų bei aprašyta Hipokrato (V–IV a. pr. m. e.) ir Kelso (II a.) veikaluose. Avicenos veikaluose minima intubacija ir tracheotomija dėl asfiksijos esant anginai.

Šaltiniai

1. „Angina“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-30.
2. „ICD-11 for Mortality and Morbidity Statistics Streptococcal tonsillitis“. icd.who.int. Suarchyvuotas originalas 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-12-21.
3. Кунельская Н.Л., Туровский А.Б., Кудрявцева Ю.С. Ангины: диагностика и лечение // Русский медицинский журнал : научная статья. – 2010. – Т. 18, № 7. – psl. 438–440.