Šventyklų prostitucija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sakralinė prostitucija – prostitucijos rūšis, atsiradusi senovės Artimųjų Rytų, Babilono šventyklose. Buvo atliekama tam tikromis progomis deivės Aštartės ir kitų dievybių garbei. Tai buvo religinių apeigų, skirtų padidinti derlingumą ir vaisingumą, dalis.

Iš pradžių Babilono šventyklose su „šventomis“ prostitutėmis santykiaudavo tik žyniai, jie atimdavo nekaltybę visoms merginoms. Vėliau kiekviena Babilono moteris turėjo bent vieną kartą per metus „pasitarnauti“ dievams. Didėjant gyventojų skaičiui ir atsiradus svetimšaliams (visų pirma, pirkliams), su šventyklų prostitutėmis leista santykiauti ir pasauliečiams, tiesa, prieš tai ką nors paaukojus deivei (t. y. šventyklai). Šalia šventyklų atsirado specialūs nameliai – viešnamių prototipai.

Vėliau sakralinė prostitucija paplito ir kituose kraštuose – Sirijoje, Finikijoje, Mažojoje Azijoje, Graikijoje (Afroditės šventyklose), Persijoje, Indijoje. Šiais laikais tokia prostitucija pasitaiko kai kuriose sektose ir yra labai slepiama nuo visuomenės.^{[reikalingas šaltinis]}