Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šveicarijos priešistorė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ankstyvoji Šveicarijos istorija prasieda nuo seniausiųjų laikų iki Habsburgų valdymo pradžios, kuri 1291 m. sukėlė nepriklausomybės judėjimus centriniuose Urio, Šviuco ir Untervaldeno kantonuose.
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
Priešistorė
Archeologiniai radiniai Wildkirchli oloje Appenzell vietovėje rodo, kad medžiotojų – rankiotojų gentys žemumose į šiaurę nuo Alpių apsigyveno vėlyvajame paleolite. Neolite ši teritorija buvo santykiniai tankiai apgyvendinta, ką rodo daugybė šio laikotarpio radinių. Seklių ežerų pakrantėse rastos polinių gyvenviečių liekanos.
Apie 1500 m. pr. m. e. dabartinės Šveicarijos teritorijoje apsigyveno keltų gentys.
Po įvairių migracijų, spaudžiami germanų genčių kimbrų ir teutonų, helvetai – viena iš daugelio keltų tautų – įsikūrė Šveicarijos plokščiakalnyje (120–100 m. pr. m. e.). Mažiausia viena iš helvetų genčių, tigūrai, dalyvavo 107–101 m. pr. m. e. vykusiame kimbrų ir teutonų įsiveržime į Narbono Galiją.
Iki Galų karo šiuolaikinės Šveicarijos teritorijoje gyveno įvairios keltų tautelės:
- Šveicarijos plokščiakalnį apgyvendino helvetai;
- Dalis Juros ir Bazelio regionas priklausė raurakams;
- Tičine gyveno lepontiečiai;
- Valė buvo padalintas tarp nantuatų, veragrų, sedunų ir uberų;
- Ženeva priklausė alobrogams;
- Retai apgyvendino dalį rytinės Šveicarijos
Romos imperijos sudėtyje
Helvetijos įjungimas į Romos imperiją
Dabartinę Šveicarijos teritoriją romėnai pradėjo užkariauti užimdami pietinį Tičiną. Ten gyvenusių isubrerių teritorija prie Romos imperijos prijungta 197–194 m. pr. m. e.
58 m. dėl besitęsiančio germanų spaudimo bijodami būti izoliuoti nuo kitų keltų, helvetai nusprendė persikelti į vakarus, dabartinę Prancūzijos teritoriją, kur gyveno sąjunginė galų gentis. Jie sudegino savo namus ir 100 000 helvetų patraukė į Galiją. Julijus Cezaris, tuometinis Narbono Galijos prokonsulas, sumušė helvetus Bibracte mūšyje (58 m. pr. m. e.) ir privertė grįžti atgal.
Dar Romos respublikos laikais buvo įkurta Augusta Raurica kolonija (Kaiseraugst), netoli dabartinio Bazelio ir Julia Equestris (Nyon). Augustas įjungė visą Alpių regioną į Romos imperiją. Helvetų teritorija tapo Belgikos (Gallia Belgica) provincijos dalimi. Valė ir retų gentys išliko nepriklausomos iki buvo užkariautos Tiberijaus ir Druso 7 m. pr. m. e. Jie buvo tuo metu sujungti į Retijos provinciją, kurios sostinė buvo dabartinis Augsburgas. I a. visa dabartinės Šveicarijos teritorija buvo įjungta į Romos valstybę. 47 m. Valė buvo buvo įjungta į Vallis Poenina provinciją, o 89 m. helvetų teritorija prijungta prie provincijos, kurios sostinė buvo dabartinis Maincas.
Šveicarija, kuri šiaurėje ribojosi su Reinu, buvo strategiškai svarbi imperijai vieta. Joje buvo nuolatiniai kariuomenės garnizonai. Buvo sukurtas kelių tinklas ir įkurtos naujos gyvenvietės (vici), daugiausia palei liniją nuo Ženevos iki Arbono: Arbor Felix (Arbonas), Basilia (Bazelis), Curia (Chur), Genava (Ženeva), Lousanna (Lozana), Octodurus arba Forum Claudii Vallensium (Martigny (Martinji) kontroliuojantis didžiąją St. Bernardo perėją), Salodurum (Solothurn), Turicum (Ciūrichas), Urba (Orbe), Vitudurum (Oberwinterthur).
Romėnai 47 m. sutvarkė didžiąją St. Bernardo perėją ir 69 m. dalis Vitelijaus legionų jau galėjo ja naudotis kirsdami Alpes.
Senasis keltų elitas buvo . Imperijoje įsivyravo Pax romana, sienos buvo nustumtos tolyn į šiaurę ir Šveicarija nebebuvo pasienio zona. Šveicarijoje buvo kalbama lotyniškai, jautėsi ekonominis pakilimas.
III a. pabaigoje įsiveržė barbarai iš Germanijos, esančios už Reino. 259-260 m. per pasienio įtvirtinimus prasiveržę alemanai nusiaubė daug romėnų miestų ir gyvenviečių, tačiau Šveicarijoje nepasiliko. Reinas IV amžiuje vėl tampa Romos imperijos siena ir gyvenvietės dabartinės Šveicarijos teritorijoje atkuriamos. Situacija šiek tiek pagerėja, kai imperija palei Reiną sukuria gynybinių įtvirtinimų sistemą.
Romėnų valdymo pabaiga
401 m. romėnų kariuomenė paliko Reino gynybą ir pasitraukė piečiau Alpių; taip romėnai faktiškai paliko ir Retijos bei provincijas. Didelė dalis gyventojų taip pat pasiraukė į pietus arba į Alpes. Centrinėje ir rytinėje šalies dalyje ženkliai sumažėjo gyventojų. Žemumose apsigyveno alemanai.
Rytinės Alpės migracijų buvo mažai paliestos ir jose iki šiandien kalbama lotynų kalbos dialektais – retoromanų kalba.
Krikščionybė
Pirmuosius krikščionybės ženklus Šveicarijoje galime atrasti jau nuo III a., nors iki IV a. pradžios tai tėra tik izoliuoti atvejai. Pirmieji krikščionybės atramos taškai buvo vakarinėje Šveicarijos dalyje. Ženevoje, Sione ir Bazelyje IV a. atsiranda pirmosios bažnyčios ir vyskupijos. Iš tų laikų Ženevoje ir Martigny išlikę nemažai bažnyčių liekanų.
Graubiundene ir Ticino V a. atsirado daugybė bažnyčių ir keletas vienuolynų. Vakarinėje Šveicarijos dalyje krikščionybės platinimu rūpinosi burgundų karaliai, kurie įkūrė Sent Morico ir Romainmôtier vienuolynus. Kai VI a. burgundus išstūmė frankai, vakarinė Šveicarijos dalis jau buvo krikščioniška.
Rytinėje Šveicarijos dalyje atskiros krikščionių bendruomenės buvo dar romėnų laikais (pvz., Arbone), bet dominavo pagonys alemanai. Kai VII a. prie Bodenzė (Bodensee) ežero atvyko keliaujantys airių vienuoliai, jų krikščionybės platinimo pastangos sutiko stiprų pasipriešinimą, nes vietiniai gyventojai garbino dievą Vodaną. Pirmosios bažnyčios alemanų vietovėse buvo Säckingen ir Gallus, vėlesnis St. Gallen vienuolynas.
Keliaujančių vienuolių misijos buvo sėkmingos ir VIII a. rytinėje Šveicarijoje atsirado nemažai vienuolynų (St. Gallen, Disentis, Pfäfers, Liucerna). Kaip ir kitur, pagoniški papročiai dar ilgai išlaikė lygiagrečiai su krikščionybe.
Ankstyvieji viduramžiai
443 m. šalies rytuose įsikuria burgundai. Jie buvo asimiliuoti galų - romėnų gyventojų ir čia išliko lotynų kalba, todėl iki šiol dalyje Šveicarijos šnekama prancūziškai. VI a. pabaigoje į centrinę ir rytinę šalies dalį pamažu stumiasi alemanai, kurie tampa krašto gyventojų dauguma ir kalba alemanų dialektais.
Prieš savo žlugimą Romos imperija leido germanų gentims, vadinamiesiems federatams, apsigyventi savo teritorijoje. Už tai, kad gaudavo žemės, šios gentys turėdavo užtikrinti tos teritorijos saugumą. Burgundai 443 m. gavo regioną vadintą Sapaudia, kuris atitinką dabartinę Savoją ir didelę dalį Šveicarijos plokščiakalnio. Greitai burgundai Sapaudiją pavertė tikra karalyste (476 m., netrukus po to kai Odoakras nuvertė paskutinį Romos imperijos imperatorių Romulą Augustulą) ir gerokai išplėtė ją į Ronos slėnį (Lionas) ir Valė. Šiaurėje alemanų naujakuriai pamažu išstūmė keltų - romanų gyventojus į kalnus.
Burgundų dominavimas buvo trumpas, 534 m. juos nugalėjo frankai ir prijungė prie savo karalystės. Po poros metų (536 m.) Alemanijos kunigaikštystė taip pat buvo prijungta prie frankų valstybės. Frankų karalystė pamažu tapo imperija, kurios dalimi tapo ir Šveicarija. Pagal Verdeno sutartį 843 m. vakarinė Šveicarijos dalis atiteko Vidurio Frankų karalystei (nuo 888 m. Aukštutinės Burgundijos karalystei), likusi dalis - Rytų Frankų karalystei.
Vėlyvieji viduramžiai
Karolingų dinastijos laikotarpiu suklestėjo feodalinė sistema, vienuolynai ir vyskupystės tapo svarbiu valdžios palaikymo pagrindu. 843 m. Verdeno sutartis vakarinę dabartinės Šveicarijos dalį priskyrė Lotaringijai, o rytinę – rytinei Liudviko Vokiečio karalystei, kuri vėliau tapo Šventąja Romos imperija.
X-ame amžiuje Karolingų valdžia susilpnėjo: saracėnai nusiaubė Valė, o madjarai (vengrai) 917 m. sugriovė Bazelį ir 926 m. St. Gallen'ą. Tik po Otono I pergalės prieš madjarus 955 m. Lechfeldo mūšyje rytinės Šveicarijos teritorijos buvo vėl įjungtos į imperiją. Vakarines tuo metu valdė Burgundijos karalystė, kuri į Imperiją įjungta tik 1032 m.
XII-ame amžiuje buvo suteikta valdžia burgundų teritorijoms, kurios apėmė vakarinę dabartinės Šveicarijos dalį. Jie įkūrė daug miestų, įskaitant Fribūrą (1157 m.) ir Berną (1191 m.), Murteną (Murten), Tuną (Thun), kurį laiką jiems priklausė ir Ciūrichas.
Valdant Hohenštaufenų dinastijai Alpių perėjos Retijoje ir St. Gothardo perėja įgavo didesnę reikšmę. Ypatingai St. Gothardo perėja tapo labai svarbiu tiesioginiu keliu per kalnus. Uri (1231 m.) ir Šviucas (Schwyz; 1240 m.) gavo Reichsfreiheit teises. Didžioji dalis Untervaldeno (Unterwalden) teritorijos priklausė vienuolynams, kurie šias teises turėjau jau anksčiau.
Habsburgai Šveicarijoje turėjo savo pagrindinę pilį Habsburgą ir šalia esantį Brugo (Brugg) miestą (netoli nuo romėnų Vindonissa griuvėsių), pirmąją miesto rezidenciją XI a. Jiems taip pat priklausė Aargau. Po Kyburgų (Kyburg) dinastijos išmirimo XIII a. Habsburgams atiteko didžioji dalis teritorijos į pietus nuo Reino, o per sėkmingą vedybų politiką Habsburgai taip pat išsiplėtė į Lencburgerių (Lenzburger) ir Zähringenų valdas dabartiniuose Šviuco, Nidvaldeno, Galrus ir Ciūricho kantonuose. Rudolfas I Habsburgas, kuris tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi 1273 m. atšaukė „Miško kantonams“ Uri, Šviucui ir Untervaldenui suteiktas Reichsfreiheit teises, ir jie prarado savo nepriklausomą statusą ir pradėti valdyti per vietininkus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šveicarijos priešistorė, Kas yra Šveicarijos priešistorė? Ką reiškia Šveicarijos priešistorė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ankstyvoji Sveicarijos istorija prasieda nuo seniausiuju laiku iki Habsburgu valdymo pradzios kuri 1291 m sukele nepriklausomybes judejimus centriniuose Urio Sviuco ir Untervaldeno kantonuose Sveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metaisPriesistoreArcheologiniai radiniai Wildkirchli oloje Appenzell vietoveje rodo kad medziotoju rankiotoju gentys zemumose į siaure nuo Alpiu apsigyveno velyvajame paleolite Neolite si teritorija buvo santykiniai tankiai apgyvendinta ka rodo daugybe sio laikotarpio radiniu Sekliu ezeru pakrantese rastos poliniu gyvenvieciu liekanos Apie 1500 m pr m e dabartines Sveicarijos teritorijoje apsigyveno keltu gentys Po įvairiu migraciju spaudziami germanu genciu kimbru ir teutonu helvetai viena is daugelio keltu tautu įsikure Sveicarijos ploksciakalnyje 120 100 m pr m e Maziausia viena is helvetu genciu tigurai dalyvavo 107 101 m pr m e vykusiame kimbru ir teutonu įsiverzime į Narbono Galija Iki Galu karo siuolaikines Sveicarijos teritorijoje gyveno įvairios keltu tauteles Sveicarijos ploksciakalnį apgyvendino helvetai Dalis Juros ir Bazelio regionas priklause raurakams Ticine gyveno lepontieciai Vale buvo padalintas tarp nantuatu veragru sedunu ir uberu Zeneva priklause alobrogams Retai apgyvendino dalį rytines SveicarijosRomos imperijos sudetyjeHelvetijos įjungimas į Romos imperija Dabartine Sveicarijos teritorija romenai pradejo uzkariauti uzimdami pietinį Ticina Ten gyvenusiu isubreriu teritorija prie Romos imperijos prijungta 197 194 m pr m e Sveicarija Romos imperijoje 58 m del besitesiancio germanu spaudimo bijodami buti izoliuoti nuo kitu keltu helvetai nusprende persikelti į vakarus dabartine Prancuzijos teritorija kur gyveno sajungine galu gentis Jie sudegino savo namus ir 100 000 helvetu patrauke į Galija Julijus Cezaris tuometinis Narbono Galijos prokonsulas sumuse helvetus Bibracte musyje 58 m pr m e ir priverte grįzti atgal Dar Romos respublikos laikais buvo įkurta Augusta Raurica kolonija Kaiseraugst netoli dabartinio Bazelio ir Julia Equestris Nyon Augustas įjunge visa Alpiu regiona į Romos imperija Helvetu teritorija tapo Belgikos Gallia Belgica provincijos dalimi Vale ir retu gentys isliko nepriklausomos iki buvo uzkariautos Tiberijaus ir Druso 7 m pr m e Jie buvo tuo metu sujungti į Retijos provincija kurios sostine buvo dabartinis Augsburgas I a visa dabartines Sveicarijos teritorija buvo įjungta į Romos valstybe 47 m Vale buvo buvo įjungta į Vallis Poenina provincija o 89 m helvetu teritorija prijungta prie provincijos kurios sostine buvo dabartinis Maincas Sveicarija kuri siaureje ribojosi su Reinu buvo strategiskai svarbi imperijai vieta Joje buvo nuolatiniai kariuomenes garnizonai Buvo sukurtas keliu tinklas ir įkurtos naujos gyvenvietes vici daugiausia palei linija nuo Zenevos iki Arbono Arbor Felix Arbonas Basilia Bazelis Curia Chur Genava Zeneva Lousanna Lozana Octodurus arba Forum Claudii Vallensium Martigny Martinji kontroliuojantis didziaja St Bernardo pereja Salodurum Solothurn Turicum Ciurichas Urba Orbe Vitudurum Oberwinterthur Romenai 47 m sutvarke didziaja St Bernardo pereja ir 69 m dalis Vitelijaus legionu jau galejo ja naudotis kirsdami Alpes Senasis keltu elitas buvo Imperijoje įsivyravo Pax romana sienos buvo nustumtos tolyn į siaure ir Sveicarija nebebuvo pasienio zona Sveicarijoje buvo kalbama lotyniskai jautesi ekonominis pakilimas III a pabaigoje įsiverze barbarai is Germanijos esancios uz Reino 259 260 m per pasienio įtvirtinimus prasiverze alemanai nusiaube daug romenu miestu ir gyvenvieciu taciau Sveicarijoje nepasiliko Reinas IV amziuje vel tampa Romos imperijos siena ir gyvenvietes dabartines Sveicarijos teritorijoje atkuriamos Situacija siek tiek pagereja kai imperija palei Reina sukuria gynybiniu įtvirtinimu sistema Romenu valdymo pabaiga 401 m romenu kariuomene paliko Reino gynyba ir pasitrauke pieciau Alpiu taip romenai faktiskai paliko ir Retijos bei provincijas Didele dalis gyventoju taip pat pasirauke į pietus arba į Alpes Centrineje ir rytineje salies dalyje zenkliai sumazejo gyventoju Zemumose apsigyveno alemanai Rytines Alpes migraciju buvo mazai paliestos ir jose iki siandien kalbama lotynu kalbos dialektais retoromanu kalba KrikscionybePirmuosius krikscionybes zenklus Sveicarijoje galime atrasti jau nuo III a nors iki IV a pradzios tai tera tik izoliuoti atvejai Pirmieji krikscionybes atramos taskai buvo vakarineje Sveicarijos dalyje Zenevoje Sione ir Bazelyje IV a atsiranda pirmosios baznycios ir vyskupijos Is tu laiku Zenevoje ir Martigny islike nemazai baznyciu liekanu Graubiundene ir Ticino V a atsirado daugybe baznyciu ir keletas vienuolynu Vakarineje Sveicarijos dalyje krikscionybes platinimu rupinosi burgundu karaliai kurie įkure Sent Morico ir Romainmotier vienuolynus Kai VI a burgundus isstume frankai vakarine Sveicarijos dalis jau buvo krikscioniska Rytineje Sveicarijos dalyje atskiros krikscioniu bendruomenes buvo dar romenu laikais pvz Arbone bet dominavo pagonys alemanai Kai VII a prie Bodenze Bodensee ezero atvyko keliaujantys airiu vienuoliai ju krikscionybes platinimo pastangos sutiko stipru pasipriesinima nes vietiniai gyventojai garbino dieva Vodana Pirmosios baznycios alemanu vietovese buvo Sackingen ir Gallus velesnis St Gallen vienuolynas Keliaujanciu vienuoliu misijos buvo sekmingos ir VIII a rytineje Sveicarijoje atsirado nemazai vienuolynu St Gallen Disentis Pfafers Liucerna Kaip ir kitur pagoniski paprociai dar ilgai islaike lygiagreciai su krikscionybe Ankstyvieji viduramziai443 m salies rytuose įsikuria burgundai Jie buvo asimiliuoti galu romenu gyventoju ir cia isliko lotynu kalba todel iki siol dalyje Sveicarijos snekama prancuziskai VI a pabaigoje į centrine ir rytine salies dalį pamazu stumiasi alemanai kurie tampa krasto gyventoju dauguma ir kalba alemanu dialektais Pries savo zlugima Romos imperija leido germanu gentims vadinamiesiems federatams apsigyventi savo teritorijoje Uz tai kad gaudavo zemes sios gentys turedavo uztikrinti tos teritorijos sauguma Burgundai 443 m gavo regiona vadinta Sapaudia kuris atitinka dabartine Savoja ir didele dalį Sveicarijos ploksciakalnio Greitai burgundai Sapaudija paverte tikra karalyste 476 m netrukus po to kai Odoakras nuverte paskutinį Romos imperijos imperatoriu Romula Augustula ir gerokai isplete ja į Ronos slenį Lionas ir Vale Siaureje alemanu naujakuriai pamazu isstume keltu romanu gyventojus į kalnus Burgundu dominavimas buvo trumpas 534 m juos nugalejo frankai ir prijunge prie savo karalystes Po poros metu 536 m Alemanijos kunigaikstyste taip pat buvo prijungta prie franku valstybes Franku karalyste pamazu tapo imperija kurios dalimi tapo ir Sveicarija Pagal Verdeno sutartį 843 m vakarine Sveicarijos dalis atiteko Vidurio Franku karalystei nuo 888 m Aukstutines Burgundijos karalystei likusi dalis Rytu Franku karalystei Velyvieji viduramziaiAlemanija ir Aukstutine Burgundija apie 1000 m Karolingu dinastijos laikotarpiu suklestejo feodaline sistema vienuolynai ir vyskupystes tapo svarbiu valdzios palaikymo pagrindu 843 m Verdeno sutartis vakarine dabartines Sveicarijos dalį priskyre Lotaringijai o rytine rytinei Liudviko Vokiecio karalystei kuri veliau tapo Sventaja Romos imperija X ame amziuje Karolingu valdzia susilpnejo saracenai nusiaube Vale o madjarai vengrai 917 m sugriove Bazelį ir 926 m St Gallen a Tik po Otono I pergales pries madjarus 955 m Lechfeldo musyje rytines Sveicarijos teritorijos buvo vel įjungtos į imperija Vakarines tuo metu valde Burgundijos karalyste kuri į Imperija įjungta tik 1032 m XII ame amziuje buvo suteikta valdzia burgundu teritorijoms kurios apeme vakarine dabartines Sveicarijos dalį Jie įkure daug miestu įskaitant Fribura 1157 m ir Berna 1191 m Murtena Murten Tuna Thun kurį laika jiems priklause ir Ciurichas Valdant Hohenstaufenu dinastijai Alpiu perejos Retijoje ir St Gothardo pereja įgavo didesne reiksme Ypatingai St Gothardo pereja tapo labai svarbiu tiesioginiu keliu per kalnus Uri 1231 m ir Sviucas Schwyz 1240 m gavo Reichsfreiheit teises Didzioji dalis Untervaldeno Unterwalden teritorijos priklause vienuolynams kurie sias teises turejau jau anksciau Habsburgai Sveicarijoje turejo savo pagrindine pilį Habsburga ir salia esantį Brugo Brugg miesta netoli nuo romenu Vindonissa griuvesiu pirmaja miesto rezidencija XI a Jiems taip pat priklause Aargau Po Kyburgu Kyburg dinastijos ismirimo XIII a Habsburgams atiteko didzioji dalis teritorijos į pietus nuo Reino o per sekminga vedybu politika Habsburgai taip pat issiplete į Lencburgeriu Lenzburger ir Zahringenu valdas dabartiniuose Sviuco Nidvaldeno Galrus ir Ciuricho kantonuose Rudolfas I Habsburgas kuris tapo Sventosios Romos imperijos imperatoriumi 1273 m atsauke Misko kantonams Uri Sviucui ir Untervaldenui suteiktas Reichsfreiheit teises ir jie prarado savo nepriklausoma statusa ir pradeti valdyti per vietininkus