Švedijos transportas

Šis straipsnis skirtas Švedijos transportui aprašyti.

Geležinkeliai

redaguoti

Nacionaliniai geležinkeliai

redaguoti

Visų geležinkelių ilgis: 11 663 km
Elektrifikuoti: 7 531 km

Metro, tramvajai, lengvasis geležinkelis

redaguoti

Miestai, turintys metro:

Stokholmas (Metro)

Miestai, turintys lengvąjį geležinkelį/tramvajų:

Geteborgas
Noršiopingas
Stokholmas

Susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis valstybėmis

redaguoti

Norvegija – taip
Suomija – taip (skirtingos vėžės) (negalimas keleivių transportas)
Danija – taip

Keliai

redaguoti

Švedija turi 572 900 km kelių (2009 m.)

Automagistralės

redaguoti

Šalis turi automagistralių, kurios iš Danijos, per Švediją pasiekia Stokholmą, Geteborgą, Upsalą. Šalies automagistralių sistema plečiasi toliau, pasiekdama vis naujus miestus.

Istorija

redaguoti

Švedijoje, kaip ir visose aplinkinėse kaimyninėse šalyse, vairuojama dešinėje kelio pusėje.

Kaire puse buvo vairuojama iki 1967 m. Šalyje jau iki 1967 m. transportas buvo pritaikytas vairuoti dešine puse (vairas buvo kairėje), ir pereiti į vairavimą dešine puse jau buvo bandyta per 1955 m. referendumą.

1963 m. Riksdagas vis dėlto priėmė teisės aktus, perėjimui į dešiniąją pusę, o 1967 m. rugsėjo 3 d. perėjimas įvyko. Šita diena buvo pavadinta Dagen H (Diena H), kur H reiškia Högertrafik arba dešinės pusės eismas.

Oro uostai

redaguoti

Švedija turi 249 oro uostus (2009), iš kurių 152 yra asfaltuoti.