Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Štirijos kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Štirija (reikšmės).
Štirijos kunigaikštystė (vok. Herzogtum Steiermark) buvo viena iš Šventosios Romos imperijos kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m.
| vok. Herzogtum Steiermark' Štirijos kunigaikštystė | |||||
| Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė Habsburgų monarchijos teritorija | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Gracas | ||||
| Kalbos | vokiečių | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| hercogas | |||||
| 1180–1192 | Otokaras IV (pirmasis) | ||||
| 1916–1918 | Karlas I Habsburgas (paskutinis) | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Kunigaikštystės įsteigimas | 1180 m., 1180 | ||||
| - Habsburgų monarchijos pabaiga | 1918 m. | ||||
Tradiciškai kunigaikštystės sostinė visuomet buvo Gracas, kuriame rezidavo provincijos administracija.
Geografija
Kunigaikštystės teritorija apėmė dabartinės pietų Austrijos ir šiaurės rytų Slovėnijos teritorijas ir kartu yra vienas iš Europos istorinių-kultūrinių regionų. Jis ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su Žemutine Austrija, Burgenlandu (Vengrija), Kroatija, Karniola, Karintija, Zalcburgu ir Aukštutine Austrija. Šiuo metu Austrijoje regionas yra kartu ir administracinis vienetas - Štirijos žemė, o Slovėnijoje sudaro neoficialų Štirijos regioną.
Šio kalnuoto krašto, kurį nuo XIX a. pradėjo lankyti laipiotojai po kalnus, apie pusę teritorijos dengia miškai, likusią dalį – pievos ir vynuogynai. Štirijoje taip pat yra naudingųjų iškasenų – anglies ir geležies rūdos, kuri (Erzberg) kasama nuo romėnų laikų. Žymus Austrijos vyno gamybos regionas yra Windisch Buheln. Ilgą laiką Štirija buvo tankiausiai apgyvendintas Europos kalnų regionas.
Štirija pirmajame tūkstantmetyje
Romėniškojo laikotarpio Štirijos istorija yra dalis Noriko ir Panonijos istorijos. Ji taip pat buvo apgyvendinta keltų taurisci genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu per regiono upių slėnius ir žemas perėjas traukė įvairios germanų gentys, o apie 600 m. apsigyveno slavai.
Vėliau Štirija pateko Karolio Didžiojo įtakon kaip Karantanijos (Karintijos), sukurtos kaip pasienio teritorija su avarais ir slavais, dalis, į Štiriją jau buvo patekę nemažai bavarų ir kitų christianizuotų germanų tautų, kurias Zalcburgo vyskupai ir Akvilėjos patriarchai laikė ištikimais Romai. Daug prie kunigaikštystės bažnytinės hierarchijos kūrimo prisidėjo vyskupas Virgilius Zalcburgietis, vėliau pavadintas „Karantanijos apaštalu“. 811 m. Karolis Didysis riba tarp Zalcburgo ir Akvilėjos padarė Dravos upę.
Štirijos marka ir kunigaikštystė
X-ame a. Štirija buvo atskirta nuo Karintijos ir pavadinta Štirijos marka. Markgrafai valdę šią marką (žinomi kaip ) Steier tvirtovės pavadinimą įtraukė į markos pavadinimą ir taip atsirado vokiškas Steiermark pavadinimas. Markgrafo valdymo metu (1164-92) pakėlė Štirijos statusą į kunigaikštystę (1180 m.).
Išmirus Otokarų dinastijai Štirija pateko į Babenbergų dinastijos valdžią pagal . Po Babenbergų dinastijos išmirimo Štiriją valdė Vengrija (1254-60); Čekijos karalius ; 1276 m. atiteko Habsburgams.
Osmanų invazijos XVI ir XVII a. regionas stipriai nukentėjo ir prarado daugybę gyventojų. Turkai į Štiriją buvo įsiveržę mažiausiai dvidešimt kartų, bažnyčios, vienuolynai, miestai ir kaimai buvo sugriauti ir nusiaubti, o gyventojai išžudyti arba išvesti į vergovę.
Reformacija
Reformacija šalį pasiekė apie 1530 m. Austrijos kunigaikštis Karolis II(valdęs 1564–90), kurio žmona buvo katalikų Bavarijos kunigaikštytė Marija, šalyje pradėjo kontrreformaciją. 1573 m. jis pakvietė į Štiriją jėzuitus ir 1586 m. įkūrė katalikišką Graco universitetą. 1598 m. jo sūnus ir pasekėjas imperatorius Ferdinandas II uždarė visas protestantiškas mokyklas ir išvijo protestantų mokytojus ir pamokslininkus: protestantizmas išliko tik keliuose izoliuotuose kalnų slėniuose, pvz., Ino (Inn) slėnyje ir Muro (Mur) slėnyje. Pagal 1555 m. Augsburgo taiką buvo remiamasi principu cuius regio eius religio ir tik didikai nebuvo verčiami grįžti į katalikybę – jie galėjo privačiai savo namuose praktikuoti protestantizmą.
Ferdinandui 1619 m. tapus Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir 1620 m. sutriuškinus savo protestantiškuosius oponentus netoli Prahos, jis 1625 m. visiškai uždraudė protestantiškąsias bažnytines apeigas. 1628 m. jis nurodė, kad didikai taip pat turi grįžti į katalikybę. Daugelis didikų šeimų emigravo, tačiau greitai daugelis jų arba jų vaikų grįžo ir priėmė katalikybę atgaudami turėtas valdas.
Antroje XVII a. pusėje atnaujinus veiksmus prieš protestantus izoliuotuose kalnų slėniuose dalis valstiečių ir protestantų dvasininkų, nesutikusių atsisakyti protestantizmo buvo ištremti iš išvyko į Transilvaniją. Tik 1781 m. imperatoriaus Jozefo II išleistas Tolerancijos aktas nutraukė religinius persekiojimus. Protestantams suteikta teisė kurti parapijas ir praktikuoti religiją.
XIX–XX amžiai
Zemeringo geležinkelis, užbaigtas 1854 m. tuo metu laikytas inžinerijos stebuklu. Tai yra seniausias Europos kalnų geležinkelis su daugybe tunelių ir viadukų, kertančių kalnų slėnius. Geležinkelis pritraukė daugybę turistų į Alpių kurortus ir mineralinius bei karštuosius šaltinius.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą 68 % Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32 % – slovėnų.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal 1918 m. Štirijos kunigaikštystė buvo panaikinta ir padalinta. Pietinis, slovėnų dominuojamas, trečdalis, į pietus nuo Muros upės, su Celjės ir Mariboro miestais įjungtas į Slovėniją (Jugoslaviją). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
1942 – 1945 Žemutinė Štirija buvo prijungta prie Nacistinės Vokietijos Štirijos reichsgau, o po karo grąžinta Jugoslavijai.
Kunigaikščiai
| Austrijos istorija |
| Keltai (Norikas) |
| Romos imperija (Norikas, Retija) |
| , Karantanija |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| Ostarrîchi (Babenbergai) |
| Habsburgų monarchija: |
| > > Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Vokiečių Austrija |
| Pirmoji Respublika |
| Trečiasis Reichas (Anšliusas) |
| Antroji Respublika |
| Istoriniai regionai: |
| Štirija, Karintija, Zalcburgas, , Tirolis, Burgenlandas, Forarlbergas |
| Slovėnijos istorija |
| (Keltai) |
| Romos imperija (Panonija) |
| Samo valstybė, Karantanija |
| Frankų imperija: |
| Krainos, Karantanijos markos |
| Šventoji Romos imperija |
| Krainos, Karintijos, Štirijos kunigaikštystės |
| Habsburgų monarchija |
| Jugoslavijos karalystė |
| Trečiasis Reichas |
| Jugoslavija (Slovėnija) |
| Slovėnija |
| Istoriniai regionai: |
| Kraina, Štirija, Karintija, Pajūris, Prekmurjė |
Ankstyvieji kunigaikščiai
- (1180–1192), ;
- (1192–1194), Babenbergai;
- (1194–1230), Babenbergai;
- (1192–1194), Babenbergai;
- Bela IV (1254–1258), Arpadai;
- (1258–1260), Arpadai;
- Otokaras (1251/1260–1278), ;
Habsburgai
- (1276–1286);
- Albertas I (1282–1308);
- (1282–1283);
- (1298–1307);
- (1308–1330);
- (1308–1326)
- (1330–1339)
- (1330–1358);
- (1358–1365);
- (1365–1379);
Leopoldinų linija
- (1365–1386);
- (1386–1406);
- (1406–1424);
- Frydrichas V;
Habsbugų pagrindinė linija
(Sutapo su Austrijos erchercogų linija):
- Maksimilijonas I (1493–1519);
- Karolis I (1519–1521);
- Ferdinandas I (1521–1564);
Vidinės Austrijos linija
- Karolis II (1564–1590);
- Ferdinandas II (1590–1619)
Tolesnė kunigaikščių linija sutapo su Austrijos erchercogų linija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Štirijos kunigaikštystė, Kas yra Štirijos kunigaikštystė? Ką reiškia Štirijos kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Stirija reiksmes Stirijos kunigaikstyste vok Herzogtum Steiermark buvo viena is Sventosios Romos imperijos kunigaikstysciu iki imperijos paleidimo 1806 m veliau Austrijos Vengrijos karunos zeme iki valstybes zlugimo 1918 m vok Herzogtum Steiermark Stirijos kunigaikstysteSventosios Romos imperijos kunigaikstyste Habsburgu monarchijos teritorija 1180 1918 HerbasLocation of StirijaSostine GracasKalbos vokieciuValdymo forma monarchijahercogas 1180 1192 Otokaras IV pirmasis 1916 1918 Karlas I Habsburgas paskutinis Era Naujieji laikai Kunigaikstystes įsteigimas 1180 m 1180 Habsburgu monarchijos pabaiga 1918 m Tradiciskai kunigaikstystes sostine visuomet buvo Gracas kuriame rezidavo provincijos administracija GeografijaStirijos regionas dabartineje Austrijoje ir Slovenijoje Kunigaikstystes teritorija apeme dabartines pietu Austrijos ir siaures rytu Slovenijos teritorijas ir kartu yra vienas is Europos istoriniu kulturiniu regionu Jis ribojosi pagal laikrodzio rodykle su Zemutine Austrija Burgenlandu Vengrija Kroatija Karniola Karintija Zalcburgu ir Aukstutine Austrija Siuo metu Austrijoje regionas yra kartu ir administracinis vienetas Stirijos zeme o Slovenijoje sudaro neoficialu Stirijos regiona Sio kalnuoto krasto kurį nuo XIX a pradejo lankyti laipiotojai po kalnus apie puse teritorijos dengia miskai likusia dalį pievos ir vynuogynai Stirijoje taip pat yra naudinguju iskasenu anglies ir gelezies rudos kuri Erzberg kasama nuo romenu laiku Zymus Austrijos vyno gamybos regionas yra Windisch Buheln Ilga laika Stirija buvo tankiausiai apgyvendintas Europos kalnu regionas Stirija pirmajame tukstantmetyjeRomeniskojo laikotarpio Stirijos istorija yra dalis Noriko ir Panonijos istorijos Ji taip pat buvo apgyvendinta keltu taurisci genciu Didziojo tautu kraustymosi laikotarpiu per regiono upiu slenius ir zemas perejas trauke įvairios germanu gentys o apie 600 m apsigyveno slavai Veliau Stirija pateko Karolio Didziojo įtakon kaip Karantanijos Karintijos sukurtos kaip pasienio teritorija su avarais ir slavais dalis į Stirija jau buvo pateke nemazai bavaru ir kitu christianizuotu germanu tautu kurias Zalcburgo vyskupai ir Akvilejos patriarchai laike istikimais Romai Daug prie kunigaikstystes baznytines hierarchijos kurimo prisidejo vyskupas Virgilius Zalcburgietis veliau pavadintas Karantanijos apastalu 811 m Karolis Didysis riba tarp Zalcburgo ir Akvilejos padare Dravos upe Stirijos marka ir kunigaikstysteX ame a Stirija buvo atskirta nuo Karintijos ir pavadinta Stirijos marka Markgrafai valde sia marka zinomi kaip Steier tvirtoves pavadinima įtrauke į markos pavadinima ir taip atsirado vokiskas Steiermark pavadinimas Markgrafo valdymo metu 1164 92 pakele Stirijos statusa į kunigaikstyste 1180 m Ismirus Otokaru dinastijai Stirija pateko į Babenbergu dinastijos valdzia pagal Po Babenbergu dinastijos ismirimo Stirija valde Vengrija 1254 60 Cekijos karalius 1276 m atiteko Habsburgams Osmanu invazijos XVI ir XVII a regionas stipriai nukentejo ir prarado daugybe gyventoju Turkai į Stirija buvo įsiverze maziausiai dvidesimt kartu baznycios vienuolynai miestai ir kaimai buvo sugriauti ir nusiaubti o gyventojai iszudyti arba isvesti į vergove ReformacijaReformacija salį pasieke apie 1530 m Austrijos kunigaikstis Karolis II valdes 1564 90 kurio zmona buvo kataliku Bavarijos kunigaikstyte Marija salyje pradejo kontrreformacija 1573 m jis pakviete į Stirija jezuitus ir 1586 m įkure katalikiska Graco universiteta 1598 m jo sunus ir pasekejas imperatorius Ferdinandas II uzdare visas protestantiskas mokyklas ir isvijo protestantu mokytojus ir pamokslininkus protestantizmas isliko tik keliuose izoliuotuose kalnu sleniuose pvz Ino Inn slenyje ir Muro Mur slenyje Pagal 1555 m Augsburgo taika buvo remiamasi principu cuius regio eius religio ir tik didikai nebuvo verciami grįzti į katalikybe jie galejo privaciai savo namuose praktikuoti protestantizma Ferdinandui 1619 m tapus Sventosios Romos imperijos imperatoriumi ir 1620 m sutriuskinus savo protestantiskuosius oponentus netoli Prahos jis 1625 m visiskai uzdraude protestantiskasias baznytines apeigas 1628 m jis nurode kad didikai taip pat turi grįzti į katalikybe Daugelis didiku seimu emigravo taciau greitai daugelis ju arba ju vaiku grįzo ir prieme katalikybe atgaudami turetas valdas Antroje XVII a puseje atnaujinus veiksmus pries protestantus izoliuotuose kalnu sleniuose dalis valstieciu ir protestantu dvasininku nesutikusiu atsisakyti protestantizmo buvo istremti is isvyko į Transilvanija Tik 1781 m imperatoriaus Jozefo II isleistas Tolerancijos aktas nutrauke religinius persekiojimus Protestantams suteikta teise kurti parapijas ir praktikuoti religija XIX XX amziaiZemeringo gelezinkelis uzbaigtas 1854 m tuo metu laikytas inzinerijos stebuklu Tai yra seniausias Europos kalnu gelezinkelis su daugybe tuneliu ir viaduku kertanciu kalnu slenius Gelezinkelis pritrauke daugybe turistu į Alpiu kurortus ir mineralinius bei karstuosius saltinius Pries Pirmajį pasaulinį kara 68 Stirijos gyventoju gimtoji kalba buvo vokieciu o 32 slovenu Po Pirmojo pasaulinio karo pagal 1918 m Stirijos kunigaikstyste buvo panaikinta ir padalinta Pietinis slovenu dominuojamas trecdalis į pietus nuo Muros upes su Celjes ir Mariboro miestais įjungtas į Slovenija Jugoslavija Like du trecdaliai tapo Austrijos federacine zeme o slovenu trecdalis Zemutine Stirija iki siol neformaliai vadinama Slovenijos Stirijos provincija ir sudaro apie 1 3 salies teritorijos Skirtingai nei Karintijoje sis padalinimas nebuvo lydimas smurto nors abiejose sienos pusese liko tautines mazumos didesnieji Zemutines Stirijos miestai buvo daugiausia vokiski 1942 1945 Zemutine Stirija buvo prijungta prie Nacistines Vokietijos Stirijos reichsgau o po karo grazinta Jugoslavijai KunigaiksciaiAustrijos istorijaKeltai Norikas Romos imperija Norikas Retija KarantanijaFranku imperijaSventoji Romos imperijaOstarrichi Babenbergai Habsburgu monarchija gt gt Austrijos imperija gt Austrija VengrijaVokieciu AustrijaPirmoji RespublikaTreciasis Reichas Ansliusas Antroji RespublikaIstoriniai regionai Stirija Karintija Zalcburgas Tirolis Burgenlandas ForarlbergasSlovenijos istorija Keltai Romos imperija Panonija Samo valstybe KarantanijaFranku imperija Krainos Karantanijos markosSventoji Romos imperijaKrainos Karintijos Stirijos kunigaikstystesHabsburgu monarchijaJugoslavijos karalysteTreciasis ReichasJugoslavija Slovenija SlovenijaIstoriniai regionai Kraina Stirija Karintija Pajuris PrekmurjeAnkstyvieji kunigaiksciai 1180 1192 1192 1194 Babenbergai 1194 1230 Babenbergai 1192 1194 Babenbergai Bela IV 1254 1258 Arpadai 1258 1260 Arpadai Otokaras 1251 1260 1278 Habsburgai 1276 1286 Albertas I 1282 1308 1282 1283 1298 1307 1308 1330 1308 1326 1330 1339 1330 1358 1358 1365 1365 1379 Leopoldinu linija 1365 1386 1386 1406 1406 1424 Frydrichas V Habsbugu pagrindine linija Sutapo su Austrijos erchercogu linija Maksimilijonas I 1493 1519 Karolis I 1519 1521 Ferdinandas I 1521 1564 Vidines Austrijos linija Karolis II 1564 1590 Ferdinandas II 1590 1619 Tolesne kunigaiksciu linija sutapo su Austrijos erchercogu linija