Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šovinių juosta
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šovinių juosta (angl. belt, ammunition belt; rus. патронная лента) – įtaisas, iš kurio šoviniai tiekiami į automatinį šaunamąjį ginklą (kulkosvaidį, mažo kalibro automatinę patranką, automatinį granatsvaidį). Juostiniai automatiniai ginklai turi didelę praktinę šaudymo spartą, gali šaudyti ilgomis serijomis. Kadangi nuo šaudymo ilgomis serijomis kaista vamzdis, juostiniai kulkosvaidžiai neretai turi ir keičiamus vamzdžius, kuriuos keičia mūšio metu perkaitus vamzdžiui.
Juostų konstrukcija
Šovinių juostos yra dvejopos:
- Audeklinės: Audeklinės juostos vienodais nuotoliais turi kišenėles, kuriose būna įstatyti šoviniai. Šaudymo metu šoviniai iš kišenėlių išstumiami. Audeklines juostas naudojantys kulkosvaidžiai šaudydami dažnai strigdavo, nes šoviniai būdavo tiekiami ne visai vienodai, kadangi audeklinės juostos lengvai deformuojasi. Pirmasis pasaulio kulkosvaidis „“ pradžioje naudojo būtent audeklines juostas.
- Metalinės: Vėliau atsirado metalinės juostos. Jos pasižymi pastovia forma ir pastoviais matmenimis, dėl to jos kur kas patikimiau tiekia šovinius nei audeklinės juostos. Metalinės juostos būna dvejopos:
- neardomosios juostos: Juostos būna tam tikro fiksuoto ilgio (pvz., 50, 100, 150 šovinių). Neardomąsias juostas naudojančių kulkosvaidžių komplekte paprastai būna juostų užtaisytuvas. Juostos užtaisomos palaidais šoviniais ar šoviniais iš apkabų. Pirmojo pasaulinio karo metais juostų užtaisytuvai leisdavo kulkosvaidžiams visada turėti užtaisytų juostų atsargą. Fiksuoto ilgio juostos atkarpos gali būti sujungiamos viena su kita.
- ardomosios juostos: Šios juostos būdingos šiuolaikiniams automatiniams ginklams. Tokios juostos primena grandinę. Juostos elementas grandis laiko vieną šovinį ir judriai jungiasi su prieš jį esančios grandies šoviniu. Kai priekyje esantis šovinys išstumiamas iš juostos ir keliauja tiekimo mechanizmu į šovinio lizdą, jį laikiusi grandis pašalinama iš kulkosvaidžio. Toks kulkosvaidis kiekvieno šūvio metu iš savęs pašalina du elementus – iššautą tūtelę ir juostos grandį, kurioje ši tūtelė buvo.
Juostinių ginklų variantai
Šiuolaikiniai pėstininkų kulkosvaidžiai dažnai turi dvigubas šovinių tiekimo sistemas, šovinius gali imti tiek iš juostų, tiek iš dėtuvių:
- Kulkosvaidžių / ir šovinių tiekimo sistema gali naudoti tiek dėtuves, tiek juostas be jokių konstrukcinių keitimų.
- Kulkosvaidžiuose ar MG34 reikia pakeisti tiekimo modulį, kad būtų galima naudoti arba juostas, arba dėtuves.
Juostoje esantys šoviniai lengvai užsiteršia, todėl juostinių kulkosvaidžių juostos paprastai laikomos lanksčiose ar kietose talpyklėse. Kai kurių kulkosvaidžių modelių (pvz., MG 3) juostų talpyklės atrodo kaip stambios dėtuvės, jos tvirtinamos prie kulkosvaidžio.
Juostų talpą paprastai riboja masė, kurią gali panešti kulkosvaidininkas, ir tūris. Mažesnio kalibro šovinių juostose gali tilpti daugiau nei stambaus kalibro. Juostų talpa paprastai būna nuo 20 iki 300 šovinių.
- 7,62 mm ardomoji juosta
- Artilerijos lėktuvo AC-130A Spectre 20 mm Vulcan patrankos šovinių juosta.
- Antitalibaninių pajėgų kovotojas su 7,62 mm kulkosvaidžiu PK ir jo juosta.
- 25 mm patrankos M242 Bushmaster šovinių juosta.
Šovinių tiekimo variantai
Dviejų stadijų variantas
Naudojamas daugelyje ankstyvųjų kulkosvaidžių. Dvi stadijos:
- Šovinys iš juostos ištraukiamas atgal.
- Šovinys stumiamas pirmyn į šovinio lizdą.
Tokių kulkosvaidžių pavyzdžiai yra ir kulkosvaidžiai.
Šią sistemą naudoja ir tokie šiuolaikiniai kulkosvaidžiai kaip PK, kadangi jie šaudo atbrailiniais šoviniais , kuriuos neįmanoma išstumti pirmyn dėl atbrailos.
Vienos stadijos variantas
Būdingas daugumai šiuolaikinių kulkosvaidžių. Šovinys iš juostos išstumiamas pirmyn vienu veiksmu.
Išorinis
Kai kurie ginklai, pvz., , naudoja hibridinį mechanizmą, kuris išima šovinius iš ardomosios juostos ir perduoda į tolesnę begrandę šovinių tiekimo sistemą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šovinių juosta, Kas yra Šovinių juosta? Ką reiškia Šovinių juosta?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Soviniu juosta angl belt ammunition belt rus patronnaya lenta įtaisas is kurio soviniai tiekiami į automatinį saunamajį ginkla kulkosvaidį mazo kalibro automatine patranka automatinį granatsvaidį Juostiniai automatiniai ginklai turi didele praktine saudymo sparta gali saudyti ilgomis serijomis Kadangi nuo saudymo ilgomis serijomis kaista vamzdis juostiniai kulkosvaidziai neretai turi ir keiciamus vamzdzius kuriuos keicia musio metu perkaitus vamzdziui 5 56 45 mm soviniai M249 kulkosvaidzio ardomojoje juostoje Matyti atjungta tuscia juostos grandis 12 7 mm soviniai Browning M2 HB kulkosvaidzio ardomojoje juostoje Juostu konstrukcijaSoviniu juostos yra dvejopos Audeklines Audeklines juostos vienodais nuotoliais turi kiseneles kuriose buna įstatyti soviniai Saudymo metu soviniai is kiseneliu isstumiami Audeklines juostas naudojantys kulkosvaidziai saudydami daznai strigdavo nes soviniai budavo tiekiami ne visai vienodai kadangi audeklines juostos lengvai deformuojasi Pirmasis pasaulio kulkosvaidis pradzioje naudojo butent audeklines juostas Metalines Veliau atsirado metalines juostos Jos pasizymi pastovia forma ir pastoviais matmenimis del to jos kur kas patikimiau tiekia sovinius nei audeklines juostos Metalines juostos buna dvejopos neardomosios juostos Juostos buna tam tikro fiksuoto ilgio pvz 50 100 150 soviniu Neardomasias juostas naudojanciu kulkosvaidziu komplekte paprastai buna juostu uztaisytuvas Juostos uztaisomos palaidais soviniais ar soviniais is apkabu Pirmojo pasaulinio karo metais juostu uztaisytuvai leisdavo kulkosvaidziams visada tureti uztaisytu juostu atsarga Fiksuoto ilgio juostos atkarpos gali buti sujungiamos viena su kita ardomosios juostos Sios juostos budingos siuolaikiniams automatiniams ginklams Tokios juostos primena grandine Juostos elementas grandis laiko viena sovinį ir judriai jungiasi su pries jį esancios grandies soviniu Kai priekyje esantis sovinys isstumiamas is juostos ir keliauja tiekimo mechanizmu į sovinio lizda jį laikiusi grandis pasalinama is kulkosvaidzio Toks kulkosvaidis kiekvieno suvio metu is saves pasalina du elementus issauta tutele ir juostos grandį kurioje si tutele buvo Juostiniu ginklu variantaiSiuolaikiniai pestininku kulkosvaidziai daznai turi dvigubas soviniu tiekimo sistemas sovinius gali imti tiek is juostu tiek is detuviu Kulkosvaidziu ir soviniu tiekimo sistema gali naudoti tiek detuves tiek juostas be jokiu konstrukciniu keitimu Kulkosvaidziuose ar MG34 reikia pakeisti tiekimo modulį kad butu galima naudoti arba juostas arba detuves Juostoje esantys soviniai lengvai uzsitersia todel juostiniu kulkosvaidziu juostos paprastai laikomos lanksciose ar kietose talpyklese Kai kuriu kulkosvaidziu modeliu pvz MG 3 juostu talpykles atrodo kaip stambios detuves jos tvirtinamos prie kulkosvaidzio Juostu talpa paprastai riboja mase kuria gali panesti kulkosvaidininkas ir turis Mazesnio kalibro soviniu juostose gali tilpti daugiau nei stambaus kalibro Juostu talpa paprastai buna nuo 20 iki 300 soviniu 7 62 mm ardomoji juosta Artilerijos lektuvo AC 130A Spectre 20 mm Vulcan patrankos soviniu juosta Antitalibaniniu pajegu kovotojas su 7 62 mm kulkosvaidziu PK ir jo juosta 25 mm patrankos M242 Bushmaster soviniu juosta Soviniu tiekimo variantaiDvieju stadiju variantas Naudojamas daugelyje ankstyvuju kulkosvaidziu Dvi stadijos Sovinys is juostos istraukiamas atgal Sovinys stumiamas pirmyn į sovinio lizda Tokiu kulkosvaidziu pavyzdziai yra ir kulkosvaidziai Sia sistema naudoja ir tokie siuolaikiniai kulkosvaidziai kaip PK kadangi jie saudo atbrailiniais soviniais kuriuos neįmanoma isstumti pirmyn del atbrailos Vienos stadijos variantas Budingas daugumai siuolaikiniu kulkosvaidziu Sovinys is juostos isstumiamas pirmyn vienu veiksmu Isorinis Kai kurie ginklai pvz naudoja hibridinį mechanizma kuris isima sovinius is ardomosios juostos ir perduoda į tolesne begrande soviniu tiekimo sistema Vikiteka Soviniu juosta vaizdine ir garsine medziaga