Širvanšachai

Širvanšachai (Farsi: شروانشاهان, Azeri: Şirvanşah) – valdovų titulas ir dinastijų grupė, valdžiusi Širvano regioną 799–1538 m. Tai yra ilgiausiai Islamo pasaulyje išsilaikiusi valdovų linija.

شروانشاهان
Širvanšachų valstybėSeldžiukų vasalai (1060-1080)
Mongolų imperijos vasalai (1222-1386)

←

799 – 1538

→

Sostinė Šemacha (iki 1192)
Baku (nuo 1192)Valdymo forma monarchijaŠirvanšachai 799-1128 Mazjadidai 1128-1382 Kasranidai 1382-1538 DerbendidaiEra Viduramžiai - Atsiskyrimas 799 m., 799 - Prisijungė Persija 1538 m.

Tai nėra vieninga dinastija. Ją sudarė kelios dinastijos, valdžiusios viena po kitos: Jazidai (Mazjadidai), Kasranidai, Derbendidai.

Raida

redaguoti

Dinastija kilo iš arabų kilmės Kaukazo valdytojų, kurie perėmė senovinį, dar Sasanidų laikais egzistavusį vietinių valdytojų Širvanšachų titulą ir ilgainiui tapo nepriklausomi. Jau IX–X a. jie labai sparčiai persizavosi, jų dinastija turėjo artimus vedybinius ryšius su gretimo Derbento emyrato Hašimidais.

XI a. II pusėje Širvanšachai tapo Seldžiukų sultonato vasalais, tačiau XII a. atkūrė valstybingumą ir pasiekė labai stipraus klestėjimo. Jis baigėsi XIII a. sulig Mongolų užkariavimu, iš kurio praktiškai nelikę jokios informacijos apie Širvanšachus.

Tikrasis Širvanšachų atsikūrimas siejamas su nauja Derbendidų dinastija, atėjusia į valdžią XVI a. pabaigoje. Jie perkėlė sostinę iš Šemachės į Baku ir pradėjo didžiulių architektūrinių kompleksų statybą.

Dinastiją ir Širvano valstybingumą pabaigė Safavidai, 1538 m. užkariavę valstybę ir prijungę ją prie savo imperijos.

Valdovų sąrašas

redaguoti

Jazidi šachai / Mazjadidai(861-1028)

redaguoti

799 A. D. – Yazid b. Mazyad al-Shaybani (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
820 A. D. – Khalid b. Yazid
845 A. D. – Muhammed b. Khalid (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
Haytham b. Khalid
Muhammad b. Haytham (Laizane)
Haytham b. Muhammad (Laizane)
Prieš 913 A. D. – Ali b. Haytham (Laizane)
916 A. D. – Yazid b. Muhammad b. Yazid
948 A. D. – Muhammad b. Yazid
956 A. D. – Ahmad b. Muhammad
981 A. D. – Muhammad b. Ahmad
991 A. D. – Yazid b. Ahmad

Kasranidai(1028-1382)

redaguoti


Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

1028 A. D. – Manuchihr b. Yazid
1034 A. D. – Ali b. Yazid, Abu Mansur
1043 A. D. – Qubadh b. Yazid
1049 A. D. – Bukhtnassar Ali b. Ahmad b. Yazid
1053 A. D. – Sallar b. Yazid
1063 A. D. – Fariburz b. Sallar b. Yazid
1094 A. D. – Fereydun b. Fariburz, d. 1120 A. D.
1094 A. D. – Manuchehr II b. Fariburz
1120 A. D. – Manuchehr III b. Fereydun
1160 A. D. – Akhsatan I ibn Manuchehr
1179 A. D. – Shahanshah b. Manuchehr
1187 A. D. – Fereydun II b. Manuchehr
po 1187 A. D. – Fariburz II b. Fereydun
po 1187 A. D. – Farrukhzad I b. Manuchehr
po 1204 A. D. – Garrshasp I b. Farrukhzad
1255 A. D. – Akhsatan II b. Fariburz
1258 A. D. – Garshasp II / Gushnasp b. Akhsatan II
1265 A. D. – Farrukhzad II b. Akhsatan II
suirutės periodas, iš kurio informacija neišlikusi
1345 A. D. – Kay Qubadh
1348 A. D. – Kay Kawus b. Kay Qubadh
1372 / 1378 / 1382 A. D. – Hushang b. Kay Kawus

Derbendidai (1382-1538)

redaguoti

1378 A. D. – Ibrahim I b. Muhammad b. Kay Qubadh
1418 A. D. – Khalil b. Ibrahim
1463 A. D. – Farrukhsiyar b. Khalil
1500 A. D. – Bayram b. Farrukhsiyar
1502 A. D. – Ghazi b. Farrukhsiyar
1503 A. D. – Mahmud b. Ghazi
1503 A. D. – Ibrahim II / Shaykh Shah
1524 A. D. – Khalil II b. Ibrahim
1535 A. D. – Shah Rukh b. Farrukh b. Ibrahim II, k. 1539