Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiova laikotarpis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiova laikotarpis (jap. 昭和時代 = Shōwa jidai) – Japonijos istorijos laikotarpis (1926–1988 m.). Laikotarpis apima imperatoriaus Hirohito, kuris buvo trečias modernios epochos Japonijos imperatorius, valdymo laikotarpį.
Pirmoji Šiovos laikotarpio dalis pasižymėjo Japonijos militarizmo augimu iki Antrajame pasauliniame kare 1945 m. Karo metu jaunasis imperatorius veikiamas generolų davė įsakymus užpulti Kiniją, Filipinus ir JAV, nors pats turėjo pacifistinių nuostatų. Pralaimėjusi Japonija buvo okupuota, o vėliau išgyveno ekonominį kilimą. Šiova – tai imperatoriaus Hirohito valdymo devizas.
Militarizmas ir ekspansionizmas
Taikinga Taišio užsienio politika, sąlygojama tiek tarptautinių faktorių, tiek ir susiformavusios dvipartinės sistemos, kėlė kariškių ir nemažos politinio elito dalies nepasitenkinimą. Japonijos ekonomiką, labai suklestėjusią Pirmojo pasaulinio karo metais, stipriai palietė pasaulinė 1929–30 m. depresija. Labai išaugo nepasitenkinimas politinėmis rietenomis, finansinių klikų zaibatsu politine įtaka. Sustiprėjo kairiosios socialistinės ir ypač dešiniosios radikalios nacionalistinės srovės, kurių ideologai teigė, kad visų problemų priežastis yra vakarietiškos demokratinės ir kapitalistinės naujovės, individualizmas, nuolaidžiavimas Vakarams. Ministras pirmininkas , pasirašęs Londono sutartį, mirė nuo žaizdų po pasikėsinimo 1930 m. lapkritį, kitas ministras pirmininkas – buvo nužudytas 1932 m. gegužę. Jo vietą užėmė admirolas, ir nuo to laiko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Japoniją valdė militariniai nepartiniai kabinetai. Nors partijos ir toliau laimėdavo rinkimus (1932, 1936, 1937 m.), parlamento įtaka vis mažėjo. 1940 m. partijos buvo formaliai uždraustos.
Visi šie reiškiniai 1937–1945 m. sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, kurio metu Japonija vykdė intensyvius užkariavimus Ramiajame vandenyne. Nors Japonijoje partijas formaliai pakeitė skėtinė organizacija Pagalbos imperiniam valdymui asociacija, režimas neįgijo būdingų totalitarizmui bruožų, išliko nepakeista konstitucija, imperatoriaus institucija.
Okupacija (1945–1952)
Kare žuvo 1,15 mln. Japonijos kariškių ir apie 950 tūkst. civilių, miestai sugriauti, pramonė žlugusi. Pagal slaptas Jaltos sutartis, pietinė Sachalino dalis ir Kurilų salos buvo perduotos Sovietų Sąjungai. Šalis buvo okupuota, formaliai – sąjungininkų (JAV, SSRS, Kinijos ir Britanijos sandraugos), tačiau iš tikro visus klausimus sprendė Tokijuje įsteigtas amerikiečių Generalinis štabas, kuriam vadovavo Sąjunginių valstybių aukščiausios vadovybės vadas generolas D. Makarturas. SSRS, negavusi atskiros okupacinės zonos, Japonijos reikaluose nedalyvavo. Okupacijos svarbiausias tikslas buvo demilitarizuotos ir demokratinės valstybės sukūrimas. Tarptautinis tribunolas už karinius nusikaltimus nuteisė mirties bausme buvusį ministrą pirmininką, generolą Tojo ir kitus 6 generolus (pakarti 1948 m. gruodžio 23 d.), 16 – kalėti iki gyvos galvos. Armija buvo demobilizuota, Imperinis armijos štabas likviduotas, karinis laivynas padalintas tarp keturių didžiųjų valstybių, buvę veikėjai ir vadovai atleisti iš pareigų, uždraustos nacionalistinės organizacijos, militaristinė ir nacionalistinė propaganda, šintoizmas neteko valstybinės religijos statuso.
Skirtingai nei Vokietijoje, okupacinė kariuomenė atliko valdymo funkcijas ne betarpiškai, o per Japonijos vyriausybę ir biurokratiją. Buvo paliktas ministrų kabinetas, suformuotas rugpjūčio 17 d., kuriam vadovavo imperatoriaus pusbrolis princas Higashi-Kuni. Tačiau kai kurie ministrai buvo apkaltinti obstrukcionizmu, ir spalio 5 d. buvo sudaryta nauja vyriausybė, vadovaujama barono, tarpukario laikotarpiu buvusio užsienio reikalų ministro . Sudėtingoje pokario situacijoje sunku buvo užtikrinti stabilumą. Neaiškios buvo prieš pat kapituliaciją sudarytų liberalų, socialistų ir kitų partijų platformos, jose buvo nemaža buvusių ankstyvesnio režimo veikėjų.
Pokario metai buvo gilių ir sparčių permainų laikotarpis, primenantis Meidži periodą tuo, kad buvo perimamos Vakarų institucijos, normos, vertybės. Ypatingą reikšmę turėjo naujos konstitucijos rengimas. MacArthuro administracijos nepatenkino japonų parengtas variantas, ir jo administracija pateikė savo projektą, kuris buvo pateiktas parlamentui 1946 m. balandį, priimta lapkričio 3 d. ir įsigaliojo 1947 m. gegužės 3 d. Pagal naująją konstituciją suverenitetas paskelbtas priklausančiu tautai, imperatorius kvalifikuojamas kaip valstybės ir tautos simbolis, atsisakyta karo kaip suverenios teisės išraiškos ir ginkluotųjų pajėgų steigimo. 1952 m. atgavus suverenitetą, kai kurie straipsniai buvo reinterpretuoti: 1954 m. sukurtos savigynos pajėgos.
Okupacinė administracija įvykdė radikalią agrarinę reformą, pagal kurią fermeriai pusvelčiui įsigijo nuomojamą žemę – vidutiniškai 1 ha kiekvienam ūkiui. Reformos apėmė darbo, švietimo ir kitas sferas. Pagrindinės prieškarinės partijos transformavosi į Liberaliąją ir Progresyviąją (vėliau pasivadinusią Demokratine) partijas. Šalia jų veikė socialistų ir komunistų partijos. Partinė sistema stabilizavosi 1948 m., į valdžią sugrįžus Yoshida Shigeru kabinetui, kuris išsilaikė iki 1954 m. Konservatyvi Liberalų demokratinė partija suformuota 1955 m.
Po okupacijos
1951 m. rugsėjo 8 d. Japonija pasirašė Taikos ir saugumo sutartis su JAV, ir okupacija formaliai baigėsi 1952 m. balandžio 28 d. Pagal Saugumo sutartį JAV įsipareigojo užtikrinti Japonijos saugumą ir tuo tikslu laikyti savo ginkluotąsias pajėgas Japonijos teritorijoje (didžiausia bazė buvo įsteigta Okinavos saloje, kuri iki 1972 m. buvo valdoma amerikiečių).
Vidaus politika
Atgavus suverenitetą, politinės jėgos persigrupavo. 1955 m. susivienijo socialistai ir sudarė Japonijos socialistinę partiją (JSP), o konservaryvios Liberalų ir Demokratų partijos susijungė, sudarydamos Liberaliąją demokratinę partiją (LDP). Pastaroji, išsaugodama ryšius su stambiuoju verslu ir akcentuodama ekonominę plėtrą, Japonijos vaidmenį pasaulyje ir artimus ryšius su JAV, tapo dominuojančia jėga. Būdingas šios partijos bruožas tapo tarpusavyje konkuruojančios frakcijos, susietos su verslo pasauliu ir biurokratija. Socialistinė partija buvo nusistačiusi prieš tamprius ryšius su JAV (karines bazes, Abipusio saugumo sutartį, Japonijos sąsajas su Vietnamo karu), skyrė daug dėmesio ekologinėms problemoms.
Frakcijų kova liko sunkiai sprendžiama vidaus politikos problema. Per 1972–1962 m. laikotarpį pasikeitė 6 LDP vyriausybės vadovai, nesiliovė skandalai dėl politinės korupcijos (1974 m. atsistatydino ministras pirmininkas Tanaka, 1983 m. nuteistas 4 metams kalėjimo ir sumokėti 500 mln. baudą dėl kyšio paėmimo iš „“ korporacijos), 1989 m. atsistatydino du ministrai pirmininkai. Ministrui pirmininkui 1982–87 m. pavyko kiek atstatyti partijos prestižą.
Ekonomika
1952 m. Japonijos ekonomika pasiekė prieškarinį lygį ir toliau augo nepaprastai sparčiai – kasmet 10–15 proc. iki pat 1973 m. energetinės krizės. Prekybos ir pramonės ministerijos 1959 m. suformuluota naujoji industrinė politika stimuliavo aukštos kokybės hi-tech vartojimų prekių gamybą, skirtų vidinei rinkai (1960 m. buvo priimtas pajamų padvigubinimo planas) ir eksportui. Per trumpą laikotarpį Japonija tapo pirmaujančia šalimi buitinės elektronikos, laivų statybos, plieno, automobilių gamybos ir kitose šakose. Ta aplinkybė, kad karo metais beveik visa pramonė buvo sugriauta, išėjo į naudą, nes buvo statomos naujos įmonės, kuriose buvo panaudojamos moderniausios technologijos.
Japonijos ekonominė plėtra staigiai sulėtėjo 8-ajame dešimtmetyje. Amerikai 1971 m. atsisakius fiksuoto dolerio kurso ($35 už unciją aukso), pakilo jenos vertė ir atitinkamai pabrango Japonijos prekės ir sumažėjo jų eksportas. Rimtas neigiamas pasekmes turėjo energetinė krizė, naftos eksportuotojams pakėlus kainas. Japonijos BVP augimas sumažėjo dvigubai – iki 4–5 proc. kasmet, ir dar labiau sulėtėjo 10-ajame dešimtmetyje. Japonijos ekonomika atsidūrė stagnacijos būklėje.
Visuomenė ir kultūra
Ekonominiai pokyčiai sąlygojo socialinę kaitą. Japonai tapo urbanizuota tauta (nuo 50 proc. 1945 m. iki 80 proc. 1970 m.), išaugo išsilavinimo lygis (karo metais raštingumas buvo nukritęs iki 14 proc.), stabilizavosi gyventojų skaičius. Išsaugodama daugelį tradicinių bruožų, japonai, ypač jaunoji karta perėmė daug Amerikos kultūros ir gyvenimo būdo elementų. Tačiau Japonijos ekonominis stebuklas turėjo Vakaruose sunkiai įsivaizduojamų pusių: sausakimšas transportas, didelė dalis labai mažų (12 m²) butų, parkų stoka.
Tarptautiniai santykiai ir diplomatija
Tarptautinę Japonijos padėtį sąlygojo jos pralaimėjimas kare. Sovietų Sąjunga okupavo šiaurines teritorijas – pietų Sachaliną ir Kurilų salas, JAV kontroliavo Riūkiū salas. Visos kaimyninės šalis turėjo didesnes ginkluotąsias pajėgas. San Francisko konferencijos (1951 m.) išdavoje buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią Japonija atsisakė pretenzijų į Korėją, Taivaną, šiaurines teritorijas, Peskadorų ir kai kurias kitas salas. SSRS dalyvavo konferencijoje, bet nepasirašė sutarties, palikdama Japonijai viltį atgauti keturias Kurilų salas, kurias Japonija buvo įsigijusi taikiu būdu. JAV-Japonijos saugumo sutartis (1951 m.) užtikrino Japonijai „individualios ir kolektyvinės savigynos teisę“. Kaip buvo numatyta taikos sutartyje, Japonija vėliau pasirašė sutartis dėl reparacijų (prekėmis) su Birma (dabar Mianmaras) (1954 m.), Filipinais (1956 m.), Indonezija (1958 m.). 1956 m. buvo atkurti diplomatiniai santykiai su SSRS (tačiau formali taikos sutartis nebuvo pasirašyta) ir tais pačiais metais Japonija priimta į JTO. Dėl JAV nepritarimo, Japonija neužmezgė diplomatinių santykių su Kinija, tačiau prekybiniai ryšiai vystėsi gana sparčiai, nors ir netolygiai. Po JAV ir Kinijos santykių normalizacijos, Japonija 1972 m. užmezgė diplomatinius santykius, o 1978 m. pasirašė taikos sutartį su kontinentine Kinija ir apribojo formalius ryšius su Taivanu. Siekdama atstatyti savo teigiamą įvaizdį Pietryčių Azijoje Japonija teikia regiono šalims didelę ekonominę paramą.
Šiova eros atitikmenys Grigaliaus kalendoriuje
-
Šiova 1 2 3 4 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 64 Grigaliaus 1926 1927 1928 1929 1930 1935 1940 1945 1950 1955 1960 1965 1970 1975 1980 1985 1989
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiova laikotarpis, Kas yra Šiova laikotarpis? Ką reiškia Šiova laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siova laikotarpis jap 昭和時代 Shōwa jidai Japonijos istorijos laikotarpis 1926 1988 m Laikotarpis apima imperatoriaus Hirohito kuris buvo trecias modernios epochos Japonijos imperatorius valdymo laikotarpį Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Pirmoji Siovos laikotarpio dalis pasizymejo Japonijos militarizmo augimu iki Antrajame pasauliniame kare 1945 m Karo metu jaunasis imperatorius veikiamas generolu dave įsakymus uzpulti Kinija Filipinus ir JAV nors pats turejo pacifistiniu nuostatu Pralaimejusi Japonija buvo okupuota o veliau isgyveno ekonominį kilima Siova tai imperatoriaus Hirohito valdymo devizas Militarizmas ir ekspansionizmasTaikinga Taisio uzsienio politika salygojama tiek tarptautiniu faktoriu tiek ir susiformavusios dvipartines sistemos kele kariskiu ir nemazos politinio elito dalies nepasitenkinima Japonijos ekonomika labai suklestejusia Pirmojo pasaulinio karo metais stipriai paliete pasauline 1929 30 m depresija Labai isaugo nepasitenkinimas politinemis rietenomis finansiniu kliku zaibatsu politine įtaka Sustiprejo kairiosios socialistines ir ypac desiniosios radikalios nacionalistines sroves kuriu ideologai teige kad visu problemu priezastis yra vakarietiskos demokratines ir kapitalistines naujoves individualizmas nuolaidziavimas Vakarams Ministras pirmininkas pasirases Londono sutartį mire nuo zaizdu po pasikesinimo 1930 m lapkritį kitas ministras pirmininkas buvo nuzudytas 1932 m geguze Jo vieta uzeme admirolas ir nuo to laiko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Japonija valde militariniai nepartiniai kabinetai Nors partijos ir toliau laimedavo rinkimus 1932 1936 1937 m parlamento įtaka vis mazejo 1940 m partijos buvo formaliai uzdraustos Visi sie reiskiniai 1937 1945 m sukele Antrajį pasaulinį kara kurio metu Japonija vykde intensyvius uzkariavimus Ramiajame vandenyne Nors Japonijoje partijas formaliai pakeite sketine organizacija Pagalbos imperiniam valdymui asociacija rezimas neįgijo budingu totalitarizmui bruozu isliko nepakeista konstitucija imperatoriaus institucija Okupacija 1945 1952 Douglas MacArthur ir Hirohito Kare zuvo 1 15 mln Japonijos kariskiu ir apie 950 tukst civiliu miestai sugriauti pramone zlugusi Pagal slaptas Jaltos sutartis pietine Sachalino dalis ir Kurilu salos buvo perduotos Sovietu Sajungai Salis buvo okupuota formaliai sajungininku JAV SSRS Kinijos ir Britanijos sandraugos taciau is tikro visus klausimus sprende Tokijuje įsteigtas amerikieciu Generalinis stabas kuriam vadovavo Sajunginiu valstybiu auksciausios vadovybes vadas generolas D Makarturas SSRS negavusi atskiros okupacines zonos Japonijos reikaluose nedalyvavo Okupacijos svarbiausias tikslas buvo demilitarizuotos ir demokratines valstybes sukurimas Tarptautinis tribunolas uz karinius nusikaltimus nuteise mirties bausme buvusį ministra pirmininka generola Tojo ir kitus 6 generolus pakarti 1948 m gruodzio 23 d 16 kaleti iki gyvos galvos Armija buvo demobilizuota Imperinis armijos stabas likviduotas karinis laivynas padalintas tarp keturiu didziuju valstybiu buve veikejai ir vadovai atleisti is pareigu uzdraustos nacionalistines organizacijos militaristine ir nacionalistine propaganda sintoizmas neteko valstybines religijos statuso Skirtingai nei Vokietijoje okupacine kariuomene atliko valdymo funkcijas ne betarpiskai o per Japonijos vyriausybe ir biurokratija Buvo paliktas ministru kabinetas suformuotas rugpjucio 17 d kuriam vadovavo imperatoriaus pusbrolis princas Higashi Kuni Taciau kai kurie ministrai buvo apkaltinti obstrukcionizmu ir spalio 5 d buvo sudaryta nauja vyriausybe vadovaujama barono tarpukario laikotarpiu buvusio uzsienio reikalu ministro Sudetingoje pokario situacijoje sunku buvo uztikrinti stabiluma Neaiskios buvo pries pat kapituliacija sudarytu liberalu socialistu ir kitu partiju platformos jose buvo nemaza buvusiu ankstyvesnio rezimo veikeju Pokario metai buvo giliu ir sparciu permainu laikotarpis primenantis Meidzi perioda tuo kad buvo perimamos Vakaru institucijos normos vertybes Ypatinga reiksme turejo naujos konstitucijos rengimas MacArthuro administracijos nepatenkino japonu parengtas variantas ir jo administracija pateike savo projekta kuris buvo pateiktas parlamentui 1946 m balandį priimta lapkricio 3 d ir įsigaliojo 1947 m geguzes 3 d Pagal naujaja konstitucija suverenitetas paskelbtas priklausanciu tautai imperatorius kvalifikuojamas kaip valstybes ir tautos simbolis atsisakyta karo kaip suverenios teises israiskos ir ginkluotuju pajegu steigimo 1952 m atgavus suvereniteta kai kurie straipsniai buvo reinterpretuoti 1954 m sukurtos savigynos pajegos Okupacine administracija įvykde radikalia agrarine reforma pagal kuria fermeriai pusvelciui įsigijo nuomojama zeme vidutiniskai 1 ha kiekvienam ukiui Reformos apeme darbo svietimo ir kitas sferas Pagrindines prieskarines partijos transformavosi į Liberaliaja ir Progresyviaja veliau pasivadinusia Demokratine partijas Salia ju veike socialistu ir komunistu partijos Partine sistema stabilizavosi 1948 m į valdzia sugrįzus Yoshida Shigeru kabinetui kuris issilaike iki 1954 m Konservatyvi Liberalu demokratine partija suformuota 1955 m Po okupacijos1951 m rugsejo 8 d Japonija pasirase Taikos ir saugumo sutartis su JAV ir okupacija formaliai baigesi 1952 m balandzio 28 d Pagal Saugumo sutartį JAV įsipareigojo uztikrinti Japonijos sauguma ir tuo tikslu laikyti savo ginkluotasias pajegas Japonijos teritorijoje didziausia baze buvo įsteigta Okinavos saloje kuri iki 1972 m buvo valdoma amerikieciu Vidaus politika Atgavus suvereniteta politines jegos persigrupavo 1955 m susivienijo socialistai ir sudare Japonijos socialistine partija JSP o konservaryvios Liberalu ir Demokratu partijos susijunge sudarydamos Liberaliaja demokratine partija LDP Pastaroji issaugodama rysius su stambiuoju verslu ir akcentuodama ekonomine pletra Japonijos vaidmenį pasaulyje ir artimus rysius su JAV tapo dominuojancia jega Budingas sios partijos bruozas tapo tarpusavyje konkuruojancios frakcijos susietos su verslo pasauliu ir biurokratija Socialistine partija buvo nusistaciusi pries tamprius rysius su JAV karines bazes Abipusio saugumo sutartį Japonijos sasajas su Vietnamo karu skyre daug demesio ekologinems problemoms Frakciju kova liko sunkiai sprendziama vidaus politikos problema Per 1972 1962 m laikotarpį pasikeite 6 LDP vyriausybes vadovai nesiliove skandalai del politines korupcijos 1974 m atsistatydino ministras pirmininkas Tanaka 1983 m nuteistas 4 metams kalejimo ir sumoketi 500 mln bauda del kysio paemimo is korporacijos 1989 m atsistatydino du ministrai pirmininkai Ministrui pirmininkui 1982 87 m pavyko kiek atstatyti partijos prestiza Ekonomika 1952 m Japonijos ekonomika pasieke prieskarinį lygį ir toliau augo nepaprastai sparciai kasmet 10 15 proc iki pat 1973 m energetines krizes Prekybos ir pramones ministerijos 1959 m suformuluota naujoji industrine politika stimuliavo aukstos kokybes hi tech vartojimu prekiu gamyba skirtu vidinei rinkai 1960 m buvo priimtas pajamu padvigubinimo planas ir eksportui Per trumpa laikotarpį Japonija tapo pirmaujancia salimi buitines elektronikos laivu statybos plieno automobiliu gamybos ir kitose sakose Ta aplinkybe kad karo metais beveik visa pramone buvo sugriauta isejo į nauda nes buvo statomos naujos įmones kuriose buvo panaudojamos moderniausios technologijos Japonijos ekonomine pletra staigiai suletejo 8 ajame desimtmetyje Amerikai 1971 m atsisakius fiksuoto dolerio kurso 35 uz uncija aukso pakilo jenos verte ir atitinkamai pabrango Japonijos prekes ir sumazejo ju eksportas Rimtas neigiamas pasekmes turejo energetine krize naftos eksportuotojams pakelus kainas Japonijos BVP augimas sumazejo dvigubai iki 4 5 proc kasmet ir dar labiau suletejo 10 ajame desimtmetyje Japonijos ekonomika atsidure stagnacijos bukleje Visuomene ir kultura Ekonominiai pokyciai salygojo socialine kaita Japonai tapo urbanizuota tauta nuo 50 proc 1945 m iki 80 proc 1970 m isaugo issilavinimo lygis karo metais rastingumas buvo nukrites iki 14 proc stabilizavosi gyventoju skaicius Issaugodama daugelį tradiciniu bruozu japonai ypac jaunoji karta pereme daug Amerikos kulturos ir gyvenimo budo elementu Taciau Japonijos ekonominis stebuklas turejo Vakaruose sunkiai įsivaizduojamu pusiu sausakimsas transportas didele dalis labai mazu 12 m butu parku stoka Tarptautiniai santykiai ir diplomatija Tarptautine Japonijos padetį salygojo jos pralaimejimas kare Sovietu Sajunga okupavo siaurines teritorijas pietu Sachalina ir Kurilu salas JAV kontroliavo Riukiu salas Visos kaimynines salis turejo didesnes ginkluotasias pajegas San Francisko konferencijos 1951 m isdavoje buvo sudaryta taikos sutartis pagal kuria Japonija atsisake pretenziju į Koreja Taivana siaurines teritorijas Peskadoru ir kai kurias kitas salas SSRS dalyvavo konferencijoje bet nepasirase sutarties palikdama Japonijai viltį atgauti keturias Kurilu salas kurias Japonija buvo įsigijusi taikiu budu JAV Japonijos saugumo sutartis 1951 m uztikrino Japonijai individualios ir kolektyvines savigynos teise Kaip buvo numatyta taikos sutartyje Japonija veliau pasirase sutartis del reparaciju prekemis su Birma dabar Mianmaras 1954 m Filipinais 1956 m Indonezija 1958 m 1956 m buvo atkurti diplomatiniai santykiai su SSRS taciau formali taikos sutartis nebuvo pasirasyta ir tais paciais metais Japonija priimta į JTO Del JAV nepritarimo Japonija neuzmezge diplomatiniu santykiu su Kinija taciau prekybiniai rysiai vystesi gana sparciai nors ir netolygiai Po JAV ir Kinijos santykiu normalizacijos Japonija 1972 m uzmezge diplomatinius santykius o 1978 m pasirase taikos sutartį su kontinentine Kinija ir apribojo formalius rysius su Taivanu Siekdama atstatyti savo teigiama įvaizdį Pietryciu Azijoje Japonija teikia regiono salims didele ekonomine parama Siova eros atitikmenys Grigaliaus kalendoriujeSiova 1 2 3 4 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 64Grigaliaus 1926 1927 1928 1929 1930 1935 1940 1945 1950 1955 1960 1965 1970 1975 1980 1985 1989