Šiluvos valsčius

55°32′š. pl. 23°13′r. ilg. / 55.53°š. pl. 23.22°r. ilg. / 55.53; 23.22

Šiluvos valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Šiluva

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1950)

Šiluvos valsčius (rus. Шидловская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, prie Dubysos. Centras – Šiluva.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1]1947 m. dalis teritorijos buvo perduota atkurtam Liolių valsčiui ir naujam Žaiginio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Tytuvėnų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6236	752 kiemai ^[2]	5 seniūnijos	115
1923 m. (išsamiau)	386	10 261	2217		201 gyvenvietė ^[3]
1932 m.	299	10900		14 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	271			8 apylinkės ^[5]

Vadovai

redaguoti

Stasys Petravičius, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Bulavėnai	Bulavėnų seniūnija	Bulavėnų apylinkė
Gumbinė	Gumbinės seniūnija	-
Kepurninkai	Kepurninkų seniūnija	Kepurninkų apylinkė
Lyduvėnai	Lydavėnų seniūnija	Lyduvėnų apylinkė
Maižiškiai	Maižiškių seniūnija	-
Medsodžiai	Medsodžių seniūnija	Medsodžių apylinkė
Pyragiai	Pyragių seniūnija	Pyragių apylinkė
Reksčiai	Rėkščių seniūnija	-
Šiluva	Šiluvos seniūnija	Šiluvos apylinkė
Tverijoniškė	Tverijoniškės seniūnija	Tverijoniškės apylinkė
Vaikštaičiai	Vaikštaičių seniūnija	-
Vainotiškiai	Vainotiškių seniūnija	-
Zopelskiai	Zopelskių seniūnija	Zopelskių apylinkė
Žaiginys	Žaiginio seniūnija	-
Iš viso:	14 seniūnijų	8 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1852	Šunkepiai	Juozas Karabinas, knygnešys, daraktorius	1936
1862	Pasandravys	Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas, poetas	1932
1863	Padubysys	Antanas Martusevičius, karininkas	1944
1870	Seimeniškiai	Vaclovas Bielskis, knygnešys, visuomenės veikėjas	1938
1877	Zopelskiai	Petras Šniukšta, karininkas	1952
1901	Pasandravys	Bronius Elsbergas, architektas	1998
1924	Žalakiškiai	Elena Grinienė, maisto technologė
1938	Tverjoniškės	Marijona Kušleikaitė, biologė
1944	Leonava	Dalia Teišerskytė, žurnalistė, poetė	2023

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 220
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 651 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658–659 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110–111

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 220

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 651 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658–659 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110–111

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]