Šilutės apskritis vok Landkreis Heydekrug 1818 1871 m Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos 1871 1918 m Vokietij
Šilutės apskritis

Šilutės apskritis (vok. Landkreis Heydekrug) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1923–1939 m. Lietuvos, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Šilokarčiama.
Šilutės apskritis Landkreis Heydekrug | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Šilokarčiama | |||
Valsčiai | 19 (1905), 15 (1920), 7 (1947) | |||
1818-1920 | Gumbinės apygarda | |||
1920-1923 | Klaipėdos kraštas | |||
1923-1939 | Lietuva | |||
1939-1944 | Gumbinės apygarda | |||
1944-1950 | Lietuvos TSR | |||
Gyventojų | 22 948 (1825), 43 309 (1910), 38 576 (1938) | |||
Plotas | 843 km² (1825), 1 345 km² (1949) |
Geografija
Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo Klaipėdos. Ribojosi su Kuršių mariomis, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 evangelikų liuteronų parapijos: Kintai, Paleičiai, Rusnė, Šakūnai ir Verdainė. 1931 m. apskrities plotas buvo 815 km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).
Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, miškų. 1937 m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų – 6 % teritorijos.
Istorija
Apskritis įkurta Prūsijos karalystėje 1818 metais, 1871 m. atiteko Vokietijos imperijai. Po Versalio taikos 1923 m. lietuviams užėmus Klaipėdos kraštą, apskritis atiteko Lietuvai, 1939 m. Vokietija ją vėl okupavo. 1944 m. rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR.
1920 m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas Andriulių valsčius iš Lankos apskrities, tuo tarpu Karklės, Skirvytės, Špukų, ir valsčiai palikti Vokietijai. 1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939–1944 m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardą.
1947 m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai iš Tauragės apskrities). 1947 m. lapkritį panaikinus Andriulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sakūčių, Sausgalvių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. pertvarkyta į Šilutės rajoną (42 apylinkės), dalis perduota Priekulės rajonui (14 apylinkių).
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1825 m. | 843 | 22 948 | ||
1861 m. | 36 528 | |||
1890 m. | 42 143 | |||
1900 m. | 42 825 | |||
1905 m. | 19 valsčių: Gaidelių valsčius, Karklės valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, , Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytės valsčius, Skirvytėlės valsčius, , Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Špukų valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, , | |||
1910 m. | 43 309 | |||
1920 m. | 15 valsčių: Andriulių valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, , Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, | |||
1924 m. | 643 | 36 099 | ||
1925-06-16 (išsamiau) | 36 403 | 17 valsčių: Andrulių valsčius, Aukštumalo Pelkės valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynės valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vyžių valsčius, Žalgirių valsčius | 147 gyvenvietės | |
1925 m. | 36 404 | |||
1931 m. | 815 | 37 661 | ||
1938 m. | 38 576 | |||
1945 m. | 15 valsčių | |||
1947 m. | 7 valsčiai: Juknaičių valsčius, Kintų valsčius, Saugų valsčius, Šilutės valsčius, Švėkšnos valsčius, Vainuto valsčius, Žemaičių Naumiesčio valsčius |
| ||
1949-01-01 (suskirstymas) | 1325 | 7 valsčiai (56 apylinkės) |
| |
1950-01-19 | 56 apylinkės |
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai |
1890 | 42 143 | 40 069 | 1 549 |
1900 | 42 825 | 40 510 | 1 762 |
1910 | 43 309 | 40 998 | 1 706 |
1925 | 36 403 | 56 463 |
Lietuviai
1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų lietuviais užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors 1905 m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.
Šaltiniai
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 684 psl.
- Šilutės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.
Literatūra
- Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
Nuorodos
- Kreis Heydekrug. Žemėlapis Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2010-06-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilutės apskritis, Kas yra Šilutės apskritis? Ką reiškia Šilutės apskritis?
Silutes apskritis vok Landkreis Heydekrug 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1923 1939 m Lietuvos 1939 1945 m Treciojo reicho Gumbines apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Sudaryta po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma smulkinant Rytu Prusijos apskritis Centras Silokarciama Silutes apskritis Landkreis Heydekrug 1818 1950 Administracinis centras SilokarciamaValsciai 19 1905 15 1920 7 1947 1818 1920 Gumbines apygarda1920 1923 Klaipedos krastas1923 1939 Lietuva1939 1944 Gumbines apygarda1944 1950 Lietuvos TSRGyventoju 22 948 1825 43 309 1910 38 576 1938 Plotas 843 km 1825 1 345 km 1949 GeografijaApskritis apeme Mazosios Lietuvos siaurine dalį Nemuno zemupio desiniajam krante į pietrycius nuo Klaipedos Ribojosi su Kursiu mariomis Klaipedos Taurages Pagegiu apskritimis Apskrityje buvo Silokarciamos miestas 17 valsciu 9 miesteliai 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai is kuriu 32 buve kairiajame Nemuno krante 1918 1939 m buvo like Rytu Prusijoje Apskrityje buvo 5 evangeliku liuteronu parapijos Kintai Paleiciai Rusne Sakunai ir Verdaine 1931 m apskrities plotas buvo 815 km buvo 37 661 gyventojas 17 732 vyrai ir 19 929 moterys Visa apskritis issidesciusi zemoje lygumoje beveik nera ezeru misku 1937 m buvo tik 3873 ha valstybiniu ir 1649 ha privaciu misku 6 teritorijos IstorijaSilutes apskritis 1880 m Vokietijos reicho zemelapyje Apskritis įkurta Prusijos karalysteje 1818 metais 1871 m atiteko Vokietijos imperijai Po Versalio taikos 1923 m lietuviams uzemus Klaipedos krasta apskritis atiteko Lietuvai 1939 m Vokietija ja vel okupavo 1944 m rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR 1920 m Silutes apskritis priskirta Klaipedos krastui jai perduotas Andriuliu valscius is Lankos apskrities tuo tarpu Karkles Skirvytes Spuku ir valsciai palikti Vokietijai 1923 m apskritis su Klaipedos krastu atiteko Lietuvai 1939 1944 m vokieciu okupuota ir įjungta į Rytu Prusijos provincijos Gumbines apygarda 1947 m balandį buvo 18 valsciu prijungti Sveksnos Vainuto Zemaiciu Naumiescio valsciai is Taurages apskrities 1947 m lapkritį panaikinus Andriuliu Aukstumales Kulesu Paleiciu Pasysiu Ramuciu Sakuciu Sausgalviu Skirvytes Traksedziu Zemaitkiemio valscius liko 7 valsciai 1950 m birzelio 20 d pertvarkyta į Silutes rajona 42 apylinkes dalis perduota Priekules rajonui 14 apylinkiu Apskrities istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1825 m 843 22 9481861 m 36 5281890 m 42 1431900 m 42 8251905 m 19 valsciu Gaideliu valscius Karkles valscius Kintu valscius Kiskiu valscius Pasysiu valscius Rusnes valscius Saugu valscius Skirvytes valscius Skirvyteles valscius Sakuneliu valscius Silutes valscius Sysos valscius Spuku valscius Traksedziu valscius Uzlekniu valscius 1910 m 43 3091920 m 15 valsciu Andriuliu valscius Gaideliu valscius Kintu valscius Kiskiu valscius Pasysiu valscius Rusnes valscius Saugu valscius Skirvyteles valscius Sakuneliu valscius Silutes valscius Sysos valscius Traksedziu valscius Uzlekniu valscius 1924 m 643 36 0991925 06 16 issamiau 36 403 17 valsciu Andruliu valscius Aukstumalo Pelkes valscius Gaideliu valscius Kintu valscius Kiskiu valscius Lapynes valscius Pasysiu valscius Rusnes valscius Saugu valscius Skirvyteles valscius Sakuneliu valscius Silutes valscius Sysos valscius Traksedziu valscius Uzlekniu valscius Vyziu valscius Zalgiriu valscius 147 gyvenvietes1925 m 36 4041931 m 815 37 6611938 m 38 5761945 m 15 valsciu1947 m 7 valsciai Juknaiciu valscius Kintu valscius Saugu valscius Silutes valscius Sveksnos valscius Vainuto valscius Zemaiciu Naumiescio valscius 2 miestai Rusne Silute1949 01 01 suskirstymas 1325 7 valsciai 56 apylinkes 2 miestai Rusne Silute1950 01 19 56 apylinkesGyventojaiGyventoju surasymo duomenimis įskaitant nuo 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius apskrityje gyveno Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai1890 42 143 40 069 1 5491900 42 825 40 510 1 7621910 43 309 40 998 1 7061925 36 403 56 463Lietuviai 1890 m rinkimu komisijos duomenimis visoje apskrityje is 42 143 gyventoju lietuviais uzsirase 14 000 apie 33 2 zmoniu nors 1905 m gimtaja lietuviu kalba vartojo 59 2 gyventoju SaltiniaiBronius Kviklys Musu Lietuva IV t Lietuviu enciklopedijos leidykla Bostonas 1968 m 684 psl Silutes apskritis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Klaipedos Krasto Statistikos Biuras Klaipedos krasto apgyventu vietu sarasas su apskriciu pasto vietu gelezinkelio stociu valsciu valsciaus teismo apygardu policijos stociu parapiju mokyklu gyventoju skaiciaus ir vietu dydzio nurodymais Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets mit Angabe der Kreise Postanstalten Bahnstationen Amtsgerichts und Amtsbezirke Polizeistationen Kirchspiele Schulen Einwohnerzahlen sowie der Hektargrossen Klaipeda Kurt Siebert amp Compagnie 1926 Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 134 LTSR Auksciausiosios Tarybos zinios 1950 m Nr 10 11 109 110 Vilnius 1950 01 19 Psl 1 10 Rinkimu istorija Archyvuota kopija 2008 01 09 is Wayback Machine projekto Bronius Kviklys Musu Lietuva IV t 684 psl LiteraturaNeumanns Orts Lexikon des Deutschen Reichs Ein geographisch statistisches Nachschlagebuch fur deutsche Landeskunde Dritte neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil Leipzig 1894 NuorodosKreis Heydekrug Zemelapis Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Krastieciu tinklalapis Archyvuota kopija 2010 06 06 is Wayback Machine projekto