Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Amerikos indėnai seniausieji Šiaurės Amerikos gyventojai indėnai Tai yra viena iš penkių pagrindinių Amerikos ta
Šiaurės Amerikos indėnai
Šiaurės Amerikos indėnai – seniausieji Šiaurės Amerikos gyventojai (indėnai). Tai yra viena iš penkių pagrindinių Amerikos tautų grupių greta Mezoamerikos indėnų, Andų indėnų, ir arktinių eskimų ir aleutų tautų, kurios prie Šiaurės Amerikos indėnų nėra priskiriamos.
| JAV istorija |
| Šiaurės Amerikos indėnai |
| Amerikos kolonizacija: |
| N. Nyderlandai, N. Švedija, N. Prancūzija, Britų Amerika, |
| Trylika kolonijų |
| Nepriklausomybė (1776-1789) |
| (1789–1849) |
| Pilietinis karas (1849–1865) |
| Rekonstrukcija (1865—1890) |
| Didžioji depresija (1918–1940) |
| (1940-1945) |
| (1945-1991) |
| (nuo 1991) |
Kultūrinė klasifikacija
Kalbant apie indėnus, Šiaurės Amerikos apibrėžimas yra kiek kitoks, nei dabartinis kultūrinis ar geografinis apibrėžimas. Šiuo atveju Šiaurės Amerikai priskiriama šiaurinė Meksika, kurios gyvenimo sąlygos artimesnės visai Šiaurės Amerikai, nei į pietus esančiai Mezoamerikai.
Visa ši teritorija skirstoma į 9 kultūrinius regionus, kurie pasižymi skirtingomis geografinėmis bei gamtinėmis sąlygomis.
- – retai gyvenama teritorija šiaurės Kanadoje ir Aliaskoje, kurioje gyveno medžiotojai ir žvejai, medžioję šiaurinius elnius.
- – vietos indėnai vertėsi banginių, jūros žinduolių, kailinių žvėrių medžiokle.
- – etniškai labai įvairialypis regionas, kur gyveno medžiotojai-rankiotojai.
- Didysis baseinas – vietos indėnai medžiojo bizonus, briedžius, antilopes.
- Didžiosios lygumos – indėnai derino bizonų medžioklę su primityvia žemdirbyste.
- – šiose miškingose teritorijose indėnai gyveno pusiau sėsliai, vertėsi lydimine žemdirbyste, augino kukurūzus, pupeles, tabaką.
- Pietryčių miškai
- Pietvakarių regionas – kultūriškai labiausiai pažengęs regionas. Jis dar dalijamas į dvi dalis – retai gyvenama Aridoamerika pietuose (Meksikos plynaukštėje) ir Oazisamerika šiaurėje. Oazisamerika turėjo kontaktų su Mezoamerika, iš kurios plito kultūra. Ypatingą vietą čia užėmė anasazių („senieji“ arba „protėviai“) kultūra, egzistavusi VIII-XIV a. Iš jos išsivystė Pueblų kultūra.
Lingvistinė klasifikacija
Šiaurės Amerikoje gyveno apie 1500 genčių, kalbančių 1400 kalbų ir tarmių, priklausančių maždaug 30 kalbų šeimų. Tarp svarbiausių grupių yra išskiriamos:
- atapaskų/na-dene (apačai, navahai)
- algonkinų-ritvanų (algonkinai, kri, odžibviai, arapahai, beotukai)
- sijų (sijai, dakotai ir kt.)
- irokėzų (irokėzai, čerokiai, huronai, mohaukai, kt.)
- muskogių-natčezų (seminolai, , čoktavai),
- (pauniai, jutai)
Yra daug izoliuotų kalbų. KItos svarbesnės tautos buvo: , (šavanezai), , , komančai, juodakojai (siksikai), delavarai (), , ajovai, ir kt.
Tradicinė buitis
Tradiciniai amatai: keramika, odos, kaulo, titnago, akmens, medžio, kailių apdirbimas, karolių gamyba, metalų apdirbimas (bronza, auksas, sidabras), audimas, , kasdienių ir apeiginių papuošalų gamyba.
Apranga
Tradicinė apranga: ledžingai (kelnių klešnės be viršutinės dalies), ledžingai (pusiau sijonai, sujuosiami gyvūno sausgyslėmis per juosmenį), sijonai iš odos, odiniai ir kailiniai apsiaustai palaidinės, ir elnių ir briedžių odos mokasinai (batai), kailiniai (bizonų, lokių, briedžių, bebrų ir kt. kailių), švarkai (paprasti ir šventiniai, iš įvairių gyvūnų odų), drabužių ir galvos papuošalai.
Svarbiausi papuošalai buvo: Erelio, vanago, sakalo ir varnų plunksnos bei karūnos, pumų, lokių, vilkų, lūšių, bizonų, elnių ir briedžių kailių apsiaustai bei pseudo galvos. Karoliai ir iš jų padaryti vampunai (įrašai), priešų plaukų skalpų įsiuvai, gyvačių odos juostos ir diržai, įvairiaspalvių karoliukų siuvinėjimai, dygliai, įvairių gyvūnų šeriai ir t. t.
Būstai ir pastatai
Š. Amerikos gentys gyveno palapinėse iš karčių, dengtų bizonų odomis – tipi. Miškingų rajonų (Š. Amerika ir P. Amerika) – vigvamuose, būstuose iš šakų, žievės, ruonių kailių, lapų, velėnos, akmens, lentų, nedegtų plytų (adobų), plūkto molio.
Papročiai, karo menas
Įvairių genčių ginklai buvo kovos kirviai – tomahaukai (iš algonkinų kalbos „Tumahakan“), ietys, strėlės, lanksčios kuokos, peiliai, lankai, svaidyklės, skydai, žaliaminės odos kilpavirvės (laso), mediniai kardai su įstatomais kalnų stiklo (obsidiano) ašmenimis. Pagrindinis karo tikslas – pagrobti priešo turtą (arklius, palapines, moteris, vaikus, ginklus). Užpuolimas vykdomas iš pasalų, stebint priešo judėjimą, įpročius, apsaugą, karių skaičių, išsidėstymą, karingumą. Skalpas – ne pagrindinis karo trofėjas. Indėnų kariui svarbiau paliesti ginkluotą priešą plika ranka arba išgelbėti gentainio gyvybę, paaukojant saviškę ir parodyti karinį šaunumą. Šlovė svarbesnė už negyvą priešą. Labai svarbus sugebėjimas surasti priešą pagal painius ir menkai išlikusius pėdsakus. Medžiotojo-pėdsekio šlovės iškėlimas aukščiau žudymo.
Po medžioklės ir karo žygio atliekamos dvasinio susitaikymo su aukos dvasia apeigos – šokiai ir būrimai. Daugumoje genčių labai svarbi buvo belaisvio paaukojimo dievams prasmė. Jo kraujas – dievų maistas, užtikrinantis genties gerovę ateityje. Moterys užsiima tik moteriška (buitine) veikla. Berniukai nuo 6 metų suburiami į brolijas-draugijas. Vėliau – į jaunuolių karines sąjungas. Suaugę kariai priklauso karių sąjungai. Pažeidę jų taisykles, šalinami iš karių ir tampa pajuokos objektu. Pasižymėjęs karys gali tapti vadu. Burtininku-žyniu tampa tik tam ypatingų savybių turintis žmogus. Jis – šventas ir neliečiamas, todėl turi didžiulę įtaką gentyje, sprendžiant visus klausimus.
Religija, literatūra
Tarp Šiaurės Amerikos indėnų buvo paplitęs gamtos jėgų garbinimas (animizmas, fetišizmas, totemizmas, šamanizmas).
Iš Š. Amerikos indėnų literatūros išliko himnų, dakotų (sijų) ir kajovų metraščių – piktografijų, delavarų (leni – lenapių) 5 dalių epas „Valam olum“ („Raudonasis užrašas“), algonkinų legendos apie pasaulio sukūrimą (užrašyti medžio žievėje 184-iais piktografiniais ženklais, išspausdintas 1836 m.).
Šiaurės Amerikos kolonizacija
Pagrindiniai straipsniai: ,
Šiaurės Amerikos regionas buvo kolonizuojamas iš įvairių pusių. XVI a. iš pietų jį kolonizavo ispanai, kurie plėtė savo valdas iš Mezoamerikos. Nuo XVII a. iš rytų teritoriją kolonizavo prancūzai, olandai, britai. XVIII a. vakaruose pasirodė Rusai.
Nuo pat europiečių kolonistų atvykimo indėnų santykiai su jais geriausiu atveju buvo įtemptos paliaubos. Nors kartais šios grupės bendradarbiavo, tačiau vietiniai gyventojai buvo išstumiami iš geriausių žemių ir dažnai tam priešinosi ginklu.
Nors paskutiniu metu tapo populiaru teigti, kad indėnai skalpuoti išmoko iš europiečių, tačiau pagal istorinius duomenis indėnai skalpavimą praktikavo gerokai prieš pirmuosius kontaktus su europiečiais [1] Archyvuota kopija 2002-12-23 iš Wayback Machine projekto.. Pirmasis aprašytas atvejis, kai baltasis skalpavo indėną aprašytas tik 1725 m. vasario 20 d. Naujajame Hampšyre. Europoje skalpavimas buvo įprastas dalykas klajoklių gentims dar bronzos amžiuje.
Irokėzų konfederacijos Keturios Tautos Amerikos revoliucijoje buvo britų sąjungininkai. Kolonistus ypač sukrėtė 1778 m. vykusios Vajomingo slėnio ir Vyšnių (Cherry) slėnio skerdynės.
Šiaurės Amerikos indėnai dabar
Pagrindiniai straipsniai: ,
Šiuo metu Šiaurės Amerikos indėnai yra labai stipriai išnaikinti. Dauguma kalbų ir tautų yra išnykę. Palyginus su Mezoamerikos ir Andų regionais, jų procentinė sudėtis dabartinėse valstybėse yra labai maža, – JAV indėnai sudaro ne daugiau 1 proc. gyventojų, Kanadoje – apie 2,4 proc.
Taip pat skaitykite
- Kahokija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Amerikos indėnai, Kas yra Šiaurės Amerikos indėnai? Ką reiškia Šiaurės Amerikos indėnai?
Siaures Amerikos indenai seniausieji Siaures Amerikos gyventojai indenai Tai yra viena is penkiu pagrindiniu Amerikos tautu grupiu greta Mezoamerikos indenu Andu indenu ir arktiniu eskimu ir aleutu tautu kurios prie Siaures Amerikos indenu nera priskiriamos JAV istorijaSiaures Amerikos indenaiAmerikos kolonizacija N Nyderlandai N Svedija N Prancuzija Britu Amerika Trylika kolonijuNepriklausomybe 1776 1789 1789 1849 Pilietinis karas 1849 1865 Rekonstrukcija 1865 1890 Didzioji depresija 1918 1940 1940 1945 1945 1991 nuo 1991 Kulturine klasifikacijaPagrindinis straipsnis Indenu klasifikacija Kalbant apie indenus Siaures Amerikos apibrezimas yra kiek kitoks nei dabartinis kulturinis ar geografinis apibrezimas Siuo atveju Siaures Amerikai priskiriama siaurine Meksika kurios gyvenimo salygos artimesnes visai Siaures Amerikai nei į pietus esanciai Mezoamerikai Visa si teritorija skirstoma į 9 kulturinius regionus kurie pasizymi skirtingomis geografinemis bei gamtinemis salygomis retai gyvenama teritorija siaures Kanadoje ir Aliaskoje kurioje gyveno medziotojai ir zvejai medzioje siaurinius elnius vietos indenai vertesi banginiu juros zinduoliu kailiniu zveriu medziokle etniskai labai įvairialypis regionas kur gyveno medziotojai rankiotojai Didysis baseinas vietos indenai medziojo bizonus briedzius antilopes Didziosios lygumos indenai derino bizonu medziokle su primityvia zemdirbyste siose miskingose teritorijose indenai gyveno pusiau sesliai vertesi lydimine zemdirbyste augino kukuruzus pupeles tabaka Pietryciu miskai Pietvakariu regionas kulturiskai labiausiai pazenges regionas Jis dar dalijamas į dvi dalis retai gyvenama Aridoamerika pietuose Meksikos plynauksteje ir Oazisamerika siaureje Oazisamerika turejo kontaktu su Mezoamerika is kurios plito kultura Ypatinga vieta cia uzeme anasaziu senieji arba proteviai kultura egzistavusi VIII XIV a Is jos issivyste Pueblu kultura Lingvistine klasifikacijaSiaures Amerikos indenu etninis zemelapis iki kolonizacijos Siaures Amerikoje gyveno apie 1500 genciu kalbanciu 1400 kalbu ir tarmiu priklausanciu mazdaug 30 kalbu seimu Tarp svarbiausiu grupiu yra isskiriamos atapasku na dene apacai navahai algonkinu ritvanu algonkinai kri odzibviai arapahai beotukai siju sijai dakotai ir kt irokezu irokezai cerokiai huronai mohaukai kt muskogiu natcezu seminolai coktavai pauniai jutai Yra daug izoliuotu kalbu KItos svarbesnes tautos buvo savanezai komancai juodakojai siksikai delavarai ajovai ir kt Tradicine buitisTradiciniai amatai keramika odos kaulo titnago akmens medzio kailiu apdirbimas karoliu gamyba metalu apdirbimas bronza auksas sidabras audimas kasdieniu ir apeiginiu papuosalu gamyba Apranga Tradicine apranga ledzingai kelniu klesnes be virsutines dalies ledzingai pusiau sijonai sujuosiami gyvuno sausgyslemis per juosmenį sijonai is odos odiniai ir kailiniai apsiaustai palaidines ir elniu ir briedziu odos mokasinai batai kailiniai bizonu lokiu briedziu bebru ir kt kailiu svarkai paprasti ir sventiniai is įvairiu gyvunu odu drabuziu ir galvos papuosalai Svarbiausi papuosalai buvo Erelio vanago sakalo ir varnu plunksnos bei karunos pumu lokiu vilku lusiu bizonu elniu ir briedziu kailiu apsiaustai bei pseudo galvos Karoliai ir is ju padaryti vampunai įrasai priesu plauku skalpu įsiuvai gyvaciu odos juostos ir dirzai įvairiaspalviu karoliuku siuvinejimai dygliai įvairiu gyvunu seriai ir t t Bustai ir pastatai 24 genciu kongreso metu 1901 S Amerikos gentys gyveno palapinese is karciu dengtu bizonu odomis tipi Miskingu rajonu S Amerika ir P Amerika vigvamuose bustuose is saku zieves ruoniu kailiu lapu velenos akmens lentu nedegtu plytu adobu plukto molio Paprociai karo menas Įvairiu genciu ginklai buvo kovos kirviai tomahaukai is algonkinu kalbos Tumahakan ietys streles lankscios kuokos peiliai lankai svaidykles skydai zaliamines odos kilpavirves laso mediniai kardai su įstatomais kalnu stiklo obsidiano asmenimis Pagrindinis karo tikslas pagrobti prieso turta arklius palapines moteris vaikus ginklus Uzpuolimas vykdomas is pasalu stebint prieso judejima įprocius apsauga kariu skaiciu issidestyma karinguma Skalpas ne pagrindinis karo trofejas Indenu kariui svarbiau paliesti ginkluota priesa plika ranka arba isgelbeti gentainio gyvybe paaukojant saviske ir parodyti karinį saunuma Slove svarbesne uz negyva priesa Labai svarbus sugebejimas surasti priesa pagal painius ir menkai islikusius pedsakus Medziotojo pedsekio sloves iskelimas auksciau zudymo Po medziokles ir karo zygio atliekamos dvasinio susitaikymo su aukos dvasia apeigos sokiai ir burimai Daugumoje genciu labai svarbi buvo belaisvio paaukojimo dievams prasme Jo kraujas dievu maistas uztikrinantis genties gerove ateityje Moterys uzsiima tik moteriska buitine veikla Berniukai nuo 6 metu suburiami į brolijas draugijas Veliau į jaunuoliu karines sajungas Suauge kariai priklauso kariu sajungai Pazeide ju taisykles salinami is kariu ir tampa pajuokos objektu Pasizymejes karys gali tapti vadu Burtininku zyniu tampa tik tam ypatingu savybiu turintis zmogus Jis sventas ir nelieciamas todel turi didziule įtaka gentyje sprendziant visus klausimus Indenai 1916 m KalifornijojeReligija literaturaPagrindinis straipsnis Tarp Siaures Amerikos indenu buvo paplites gamtos jegu garbinimas animizmas fetisizmas totemizmas samanizmas Is S Amerikos indenu literaturos isliko himnu dakotu siju ir kajovu metrasciu piktografiju delavaru leni lenapiu 5 daliu epas Valam olum Raudonasis uzrasas algonkinu legendos apie pasaulio sukurima uzrasyti medzio zieveje 184 iais piktografiniais zenklais isspausdintas 1836 m Siaures Amerikos kolonizacijaPagrindiniai straipsniai Siaures Amerikos indenai 1865 fotografija Siaures Amerikos regionas buvo kolonizuojamas is įvairiu pusiu XVI a is pietu jį kolonizavo ispanai kurie plete savo valdas is Mezoamerikos Nuo XVII a is rytu teritorija kolonizavo prancuzai olandai britai XVIII a vakaruose pasirode Rusai Nuo pat europieciu kolonistu atvykimo indenu santykiai su jais geriausiu atveju buvo įtemptos paliaubos Nors kartais sios grupes bendradarbiavo taciau vietiniai gyventojai buvo isstumiami is geriausiu zemiu ir daznai tam priesinosi ginklu Nors paskutiniu metu tapo populiaru teigti kad indenai skalpuoti ismoko is europieciu taciau pagal istorinius duomenis indenai skalpavima praktikavo gerokai pries pirmuosius kontaktus su europieciais 1 Archyvuota kopija 2002 12 23 is Wayback Machine projekto Pirmasis aprasytas atvejis kai baltasis skalpavo indena aprasytas tik 1725 m vasario 20 d Naujajame Hampsyre Europoje skalpavimas buvo įprastas dalykas klajokliu gentims dar bronzos amziuje Irokezu konfederacijos Keturios Tautos Amerikos revoliucijoje buvo britu sajungininkai Kolonistus ypac sukrete 1778 m vykusios Vajomingo slenio ir Vysniu Cherry slenio skerdynes Siaures Amerikos indenai dabarJAV indenu situacija 2000 Pagrindiniai straipsniai Siuo metu Siaures Amerikos indenai yra labai stipriai isnaikinti Dauguma kalbu ir tautu yra isnyke Palyginus su Mezoamerikos ir Andu regionais ju procentine sudetis dabartinese valstybese yra labai maza JAV indenai sudaro ne daugiau 1 proc gyventoju Kanadoje apie 2 4 proc Taip pat skaitykiteKahokija