Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiaurės šalis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šiaurės šalys dan. Norden šved. Norden norv. Norden suom. Pohjoismaat isl. Norðurlöndin far. Norðurlond sam. Davveriikkat | |
| Plotas | 6,125,804 km2 |
|---|---|
| Gyventojų | 27 562 156 (2021) |
| Istorija | Šiaurės Tarybos inauguracija 1953 m. vasario 12 d. Helsinkio sutartis 1971 m. liepos mėn. |
| Narės | 5 nepriklausomos šalys
2 autonominės teritorijos
1 autonominis regionas
2 neinkorporuotos sritys 1 priklausoma kolonija
2 Antarktidos teritorijos |
| Valiuta | 5 valiutos Danijos krona Euras Islandijos krona Norvegijos krona Švedijos krona |
Šiaurės šalys apima regioną Šiaurės Europoje ir Šiaurės Atlante, kurį sudaro Danija, Islandija, Norvegija, Suomija bei Švedija (visos, kurios naudoja savo vėliavose) ir jų asocijuotos teritorijos, įskaitant Alandų ir Farerų salas, Grenlandiją ir Svalbardą. Kartais Skandinavija laikoma sinonimu Šiaurės šalių sąvokai, tačiau pačiose Šiaurės šalyse šios sąvokos nelaikomos tapačiomis.
Nuo 2000 rugpjūčio 29–30 d. vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių susitikime Danijoje buvo nuspręsta, kad tokius susitikimus vadins: NB8 (Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas).
Politinės sistemos
XIX a. pradžia – 1945 m.
1809 m. Švedijoje buvo priimta nauja konstitucija – Švedijoje baigėsi absoliutizmas, bet valdžia išliko sukoncentruota elito rankose. 1866 m. keturių luomų susirinkimą pakeitė dviejų rūmų parlamentas Riksdagas. 1907 m. vyrams suteikta visuotinė balso teisė
Europos revoliucijų metu 1848 m. Holšteino kunigaikštystės, priklausiusios Danijos karūnai liberalai ėmė reikalauti naujos konstitucijos. Ji buvo priimta 1849 m. Monarchija išliko, bet varžoma dviejų rūmų parlamento. 1915 m. Danijoje įvesta visuotinė balso teisė.
Kylio taikos sutartimi 1814-aisiais Norvegija iš Danijos karalystės buvo perduota Švedijos karalystei. Tais pačiais metais 112 delegatų Eidsvolyje parengė naują Norvegijos konstituciją, kuria buvo įkurtas Norvegijos parlamentas – Stortingas. Norvegijos karaliui atsisakius sosto, parlamentas nubalsavo už uniją su Švedija. Visuotinė balso teisė Norvegijoje įvesta 1913-ais metais.
Islandijoje 1843 m., po 44 metų pertraukos buvo sušauktas parlamentas – Altingas. 1871-ųjų statuso aktu patvirtinta, kad Islandija yra neatskiriama Danijos karūnos dalis. 1915 m. Islandijoje įvesta visuotinė balso teisė, o šalis nepriklausomybę paskelbė 1944-aisiais. Suomija nuo 1809-ųjų priklausė carinės Rusijos imperijai. Šalis turėjo plačias autonomijos teises. 1905 m. keturių luomų susirinkimą pakeičia parlamentas – Eduskunta. 1917 m. Suomija paskelbia nepriklausomybę.
XX a. 4-asis dešimtmetis – politinio stabilumo ir konsensuso politikos Šiaurės šalyse pradžia, kai socialdemokratinėms partijoms pavyko sudaryti koalicijas su žemės ūkio partijomis. Danijoje 1933-ųjų sausį socialdemokratai pasiekė susitarimą, garantuojantį jiems daugumą parlamente, su socialliberalais (Radikala Venstre) ir Žemės Ūkio partija (Venstre). 1933-ųjų gegužę švedų Socialdemokratinė Darbo partija (Sveriges Socialdemokratiska Arbetaparti) užsitikrino Žemės Ūkio partijos paramą. Norvegijoje toks susitarimas pasiektas 1935-aisiais, o Suomijoje – 1937-aisiais. Šioje šalyje buvo pasiektas trišalis susitarimas tarp liberalų, socialdemokratų ir Žemės Ūkio partijos. 1934-aisiais susitarimą Islandijoje pasiekė liberalių pažiūrų žemės ūkio Progresyvi partija ir Darbo partija, kuriai koalicijoje teko mažiau svarbus vaidmuo.
1945–1970
Partinio stabilumo laikotarpis Skandinavijoje nuo 1930-ųjų iki 1970-ųjų metų vadinamas „politiniu įšalimu“ (frozen model) ir pasižymėjo dviem pagrindiniais bruožais:
- socialdemokratų dominavimas daugiapartinėje sistemoje; šie vadovaudavo vieni arba sudarydavo stabilias koalicijas su kitomis kairės ar centro partijomis;
- skandinavų demokratijos vadintos konsensuso demokratijomis.
Iki 1970 m. Skandinavijos partinė sistema buvo sudaryta iš 5 ar 6 partijų (Islandijoje – 4). Šios partijos bendrai buvo suskirstytos į du blokus:
- socialistai, kuriuos sudarė socialdemokratai ir komunistai (ne buržua);
- buržua, kuriam buvo priskiriami liberalai, ūkininkai ir konservatoriai.
Politikų teigimu, politinių partijų atsiradimas atspindėjo socialinį pasiskirstymą XIX a. pabaigoje. Tuo metu Skandinavijoje pagrindiniai socialiniai sluoksniai buvo įtakoti:
- skirties tarp darbo jėgos ir kapitalo; tai lėmė socialdemokratų ir konservatyvių partijų, ginančių stambiojo verslo interesus, įkūrimą;
Nuo 1945-ųjų socialdemokratų partijų sėkmė Skandinavijoje buvo žymiai didesnė nei likusioje Europos dalyje. Tai aiškintina tuo, kad skandinavų darbininkų klasė dažniausiai buvo homogeniška, dažnai labai organizuota, taip pat nebuvo ryškių etninių ar religinių skirtumų, kurie galėtų padalinti darbininkų klasę. Svarbus ir socialdemokratų gebėjimas patraukti palaikančiuosius ir iš kitų socialinių klasių. Skandinaviškoji socialdemokratų partija iš ,,darbo liaudies partijos“ (angl. working-class party) tapo „liaudies partija“ (people‘s party), o veikimo kryptis – nebe ginti proletariato interesus, tačiau veikti nacionalinio intereso vardan. Taigi socialdemokratų gebėjimas pasiekti ideologinius kompromisus bei formuoti rinkimų koalicijas su kitomis partijomis paaiškina jų sėkmę Skandinavijoje.
- skirties tarp miesto ir kaimo; tai atsispindėjo ūkininkų (agrarian) partijos atsiradimą, kas buvo vienas ypatingiausių Skandinavijos partinės sistemos fenomenų.
Ši partija iškilo kaip atsakas ekonominiams XX a. pr. sunkumas, kurių įtaka buvo jaučiama iki pat 1960 m. Skirtingai nei valstiečių partijos Rytų Europoje, skandinaviškosios ūkininkų partijos daugiausiai atstovavo nepriklausomas ūkininkų šeimas, o ne darbo liaudį ar smulkius ūkininkėlius. Labiau ši partija apėmė ūkininkų kaip kooperacijos interesus, o ne siekė ginti ūkininkystę kaip gyvenimo būdą.
Nuo 1970 m.
„Politinio įšalimo“ pabaiga laikytini 1970-ieji metai, kai Šiaurės šalyse prasidėjo įvairūs politiniai procesai, pakeitę šių šalių politines sistemas. Tais metais Suomijoje 10,5 % balsų rinkimuose į Eduskuntą iškovojo Suomių Kaimo partija (Suomen maaseudun puolue), padidinusi turimų vietų parlamente skaičių nuo 1 iki 18, lyginant su praeitais rinkimais. Danijoje 1972 m. susikūrusi Progreso partija (Fremskridtspartiet), pasisakiusi už mokesčių mažinimą, vyriausybės išlaidų mažinimą bei siūliusi pakeisti visą šalies gynybos sektorių atsakikliais su įrašytomis žinutėmis „Mes pasiduodame“ rusų kalba, 1973-iųjų rinkimuose laimėjo 28 vietas parlamente iš 179. Tais pat metais Norvegijoje 5% balsų surinko ir 4 vietas parlamente gavo naujai susikūrusi Anders Lange Partija Už Stiprų Mokesčių, Pareigų ir Viešojo Kišimosi Mažinimą, vėliau pasivadinusi Progreso partija. 1976-aisiais Švedijoje socialdemokratai po 44 metų pertraukos nepateko į valdančiąją koaliciją.
8-asis dešimtmetis laikytinas krikščioniškų partijų ir feministinių judėjimų Šiaurės šalyse pradžia. Po 1980-ųjų referendumo dėl banduolinės energetikos Švedijoje susiformavo Žaliųjų partija, į parlamentą pirmą kartą patekusi 1988-aisiais. Suomijos žaliesiems tai pavyo padaryti anksčiau – 1983-aisiais.
Užsienio politikos klausimai lėmė naujosios kairės partijų susiformavimą, o masinės imigracijos klausimas įkvėpė naujos gyvybės Šiaurės šalių dešiniesiems. Augant opozicijai NATO narystei 6-ajame dešimtmetyje, Danijoje Akselis Larsenas įkūrė Socialistinę Žmonių partiją, kuri pakeitė komunistus kaip tolimosios kairės atstovus parlamente po 1959-ųjų metų rinkimų. Norvegijoje dėl opozicijos NATO atskilo kairysis Darbo partijos sparnas. Švedijos Kairės partija, 1998-ųjų rinkimuose gavusi 12% balsų, ir Norvegijos Socialistinė Žmonių partija, 2001-aisiais parlamento rinkimuose surinkusi 12,5% balsų, buvo euroskepticizmo gynėjos. Retorika, nukreipta prieš masinę imigraciją į Šiaurės šalis, lėmė dešiniųjų partijų sėkmę XXI a. pradžios rinkimuose.
2001 m. Danijos Žmonių partija gavo 12% balsų rinkimuose į parlamentą, o Suomijoje ir Norvegijoje tokios sėkmės susilaukė atitinkamai Tikrųjų Suomių ir Progreso partijos.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės šalis, Kas yra Šiaurės šalis? Ką reiškia Šiaurės šalis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siaures salys dan Norden sved Norden norv Norden suom Pohjoismaat isl Nordurlondin far Nordurlond sam DavveriikkatPlotas6 125 804 km2Gyventoju27 562 156 2021 IstorijaSiaures Tarybos inauguracija 1953 m vasario 12 d Helsinkio sutartis 1962 m kovo 23 d Siaures Tarybos ministru inauguracija 1971 m liepos men Nares5 nepriklausomos salys Danija Suomija Islandija Norvegija Svedija 2 autonomines teritorijos Farerai Grenlandija 1 autonominis regionas Alandai 2 neinkorporuotos sritys Jan Majenas Svalbardas 1 priklausoma kolonija Buve 2 Antarktidos teritorijos Petro I salaKaralienes Matildos ZemeValiuta5 valiutos Danijos krona Euras Islandijos krona Norvegijos krona Svedijos krona Siaures salys apima regiona Siaures Europoje ir Siaures Atlante kurį sudaro Danija Islandija Norvegija Suomija bei Svedija visos kurios naudoja savo veliavose ir ju asocijuotos teritorijos įskaitant Alandu ir Fareru salas Grenlandija ir Svalbarda Kartais Skandinavija laikoma sinonimu Siaures saliu savokai taciau paciose Siaures salyse sios savokos nelaikomos tapaciomis NB8 salys Nuo 2000 rugpjucio 29 30 d vykusiame Siaures ir Baltijos saliu susitikime Danijoje buvo nuspresta kad tokius susitikimus vadins NB8 Siaures ir Baltijos saliu astuonetas Politines sistemosXIX a pradzia 1945 m 1809 m Svedijoje buvo priimta nauja konstitucija Svedijoje baigesi absoliutizmas bet valdzia isliko sukoncentruota elito rankose 1866 m keturiu luomu susirinkima pakeite dvieju rumu parlamentas Riksdagas 1907 m vyrams suteikta visuotine balso teise Europos revoliuciju metu 1848 m Holsteino kunigaikstystes priklausiusios Danijos karunai liberalai eme reikalauti naujos konstitucijos Ji buvo priimta 1849 m Monarchija isliko bet varzoma dvieju rumu parlamento 1915 m Danijoje įvesta visuotine balso teise Kylio taikos sutartimi 1814 aisiais Norvegija is Danijos karalystes buvo perduota Svedijos karalystei Tais paciais metais 112 delegatu Eidsvolyje parenge nauja Norvegijos konstitucija kuria buvo įkurtas Norvegijos parlamentas Stortingas Norvegijos karaliui atsisakius sosto parlamentas nubalsavo uz unija su Svedija Visuotine balso teise Norvegijoje įvesta 1913 ais metais Islandijoje 1843 m po 44 metu pertraukos buvo susauktas parlamentas Altingas 1871 uju statuso aktu patvirtinta kad Islandija yra neatskiriama Danijos karunos dalis 1915 m Islandijoje įvesta visuotine balso teise o salis nepriklausomybe paskelbe 1944 aisiais Suomija nuo 1809 uju priklause carines Rusijos imperijai Salis turejo placias autonomijos teises 1905 m keturiu luomu susirinkima pakeicia parlamentas Eduskunta 1917 m Suomija paskelbia nepriklausomybe XX a 4 asis desimtmetis politinio stabilumo ir konsensuso politikos Siaures salyse pradzia kai socialdemokratinems partijoms pavyko sudaryti koalicijas su zemes ukio partijomis Danijoje 1933 uju sausį socialdemokratai pasieke susitarima garantuojantį jiems dauguma parlamente su socialliberalais Radikala Venstre ir Zemes ukio partija Venstre 1933 uju geguze svedu Socialdemokratine Darbo partija Sveriges Socialdemokratiska Arbetaparti uzsitikrino Zemes ukio partijos parama Norvegijoje toks susitarimas pasiektas 1935 aisiais o Suomijoje 1937 aisiais Sioje salyje buvo pasiektas trisalis susitarimas tarp liberalu socialdemokratu ir Zemes ukio partijos 1934 aisiais susitarima Islandijoje pasieke liberaliu paziuru zemes ukio Progresyvi partija ir Darbo partija kuriai koalicijoje teko maziau svarbus vaidmuo 1945 1970 Partinio stabilumo laikotarpis Skandinavijoje nuo 1930 uju iki 1970 uju metu vadinamas politiniu įsalimu frozen model ir pasizymejo dviem pagrindiniais bruozais socialdemokratu dominavimas daugiapartineje sistemoje sie vadovaudavo vieni arba sudarydavo stabilias koalicijas su kitomis kaires ar centro partijomis skandinavu demokratijos vadintos konsensuso demokratijomis Iki 1970 m Skandinavijos partine sistema buvo sudaryta is 5 ar 6 partiju Islandijoje 4 Sios partijos bendrai buvo suskirstytos į du blokus socialistai kuriuos sudare socialdemokratai ir komunistai ne burzua burzua kuriam buvo priskiriami liberalai ukininkai ir konservatoriai Politiku teigimu politiniu partiju atsiradimas atspindejo socialinį pasiskirstyma XIX a pabaigoje Tuo metu Skandinavijoje pagrindiniai socialiniai sluoksniai buvo įtakoti skirties tarp darbo jegos ir kapitalo tai leme socialdemokratu ir konservatyviu partiju ginanciu stambiojo verslo interesus įkurima Nuo 1945 uju socialdemokratu partiju sekme Skandinavijoje buvo zymiai didesne nei likusioje Europos dalyje Tai aiskintina tuo kad skandinavu darbininku klase dazniausiai buvo homogeniska daznai labai organizuota taip pat nebuvo ryskiu etniniu ar religiniu skirtumu kurie galetu padalinti darbininku klase Svarbus ir socialdemokratu gebejimas patraukti palaikanciuosius ir is kitu socialiniu klasiu Skandinaviskoji socialdemokratu partija is darbo liaudies partijos angl working class party tapo liaudies partija people s party o veikimo kryptis nebe ginti proletariato interesus taciau veikti nacionalinio intereso vardan Taigi socialdemokratu gebejimas pasiekti ideologinius kompromisus bei formuoti rinkimu koalicijas su kitomis partijomis paaiskina ju sekme Skandinavijoje skirties tarp miesto ir kaimo tai atsispindejo ukininku agrarian partijos atsiradima kas buvo vienas ypatingiausiu Skandinavijos partines sistemos fenomenu Si partija iskilo kaip atsakas ekonominiams XX a pr sunkumas kuriu įtaka buvo jauciama iki pat 1960 m Skirtingai nei valstieciu partijos Rytu Europoje skandinaviskosios ukininku partijos daugiausiai atstovavo nepriklausomas ukininku seimas o ne darbo liaudį ar smulkius ukininkelius Labiau si partija apeme ukininku kaip kooperacijos interesus o ne sieke ginti ukininkyste kaip gyvenimo buda Nuo 1970 m Politinio įsalimo pabaiga laikytini 1970 ieji metai kai Siaures salyse prasidejo įvairus politiniai procesai pakeite siu saliu politines sistemas Tais metais Suomijoje 10 5 balsu rinkimuose į Eduskunta iskovojo Suomiu Kaimo partija Suomen maaseudun puolue padidinusi turimu vietu parlamente skaiciu nuo 1 iki 18 lyginant su praeitais rinkimais Danijoje 1972 m susikurusi Progreso partija Fremskridtspartiet pasisakiusi uz mokesciu mazinima vyriausybes islaidu mazinima bei siuliusi pakeisti visa salies gynybos sektoriu atsakikliais su įrasytomis zinutemis Mes pasiduodame rusu kalba 1973 iuju rinkimuose laimejo 28 vietas parlamente is 179 Tais pat metais Norvegijoje 5 balsu surinko ir 4 vietas parlamente gavo naujai susikurusi Anders Lange Partija Uz Stipru Mokesciu Pareigu ir Viesojo Kisimosi Mazinima veliau pasivadinusi Progreso partija 1976 aisiais Svedijoje socialdemokratai po 44 metu pertraukos nepateko į valdanciaja koalicija 8 asis desimtmetis laikytinas krikscionisku partiju ir feministiniu judejimu Siaures salyse pradzia Po 1980 uju referendumo del banduolines energetikos Svedijoje susiformavo Zaliuju partija į parlamenta pirma karta patekusi 1988 aisiais Suomijos zaliesiems tai pavyo padaryti anksciau 1983 aisiais Uzsienio politikos klausimai leme naujosios kaires partiju susiformavima o masines imigracijos klausimas įkvepe naujos gyvybes Siaures saliu desiniesiems Augant opozicijai NATO narystei 6 ajame desimtmetyje Danijoje Akselis Larsenas įkure Socialistine Zmoniu partija kuri pakeite komunistus kaip tolimosios kaires atstovus parlamente po 1959 uju metu rinkimu Norvegijoje del opozicijos NATO atskilo kairysis Darbo partijos sparnas Svedijos Kaires partija 1998 uju rinkimuose gavusi 12 balsu ir Norvegijos Socialistine Zmoniu partija 2001 aisiais parlamento rinkimuose surinkusi 12 5 balsu buvo euroskepticizmo gynejos Retorika nukreipta pries masine imigracija į Siaures salis leme desiniuju partiju sekme XXI a pradzios rinkimuose 2001 m Danijos Zmoniu partija gavo 12 balsu rinkimuose į parlamenta o Suomijoje ir Norvegijoje tokios sekmes susilauke atitinkamai Tikruju Suomiu ir Progreso partijos Taip pat skaitykiteSiaures Europa Siaures salies tapatybe Estijoje Skandinavija Baltoskandija